Ilgą laiką tik gyvatvorė žymėjo vietą, kur kelis šimtmečius į dangų kilo Šv. Jono bažnyčios bokštas. Per savo gyvavimo istoriją pastatas degė, buvo vėl atstatomas, o galiausiai po Antrojo pasaulinio karo buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus. Tačiau yra vilčių, kad po aštuoniasdešimties metų pertraukos bažnyčia vėl bus prikelta. Daugiau nuotraukų (4) XX a. pr. atvirukas detaliai vaizduoja Šv. Jono bažnyčios pietinio ir rytinio fasadų dalis, dalį bokšto ir altorinės apsidės, taip pat bažnyčios aplinką. Atvirukas išsiųstas 1915 m. KPD nuotr.
Istorinis kontekstas ir architektūrinis atstatymo tikslas
„Istorinės Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo projektas pripažinta svarbia valstybei. Tad pirmiausia buvo nuspręsta atlikti vietos, kurioje stovėjo bažnyčia, archeologinius tyrimus. Juos atlikus, atidengta apie 30 proc. statinio pamatų. Vokietijoje rasti originalūs bažnyčios brėžiniai, tad atstatomi maldos namai galėtų būti tokie, kokie buvo po 1856-1858 m. rekonstrukcijos“, - pasakojo Zigmas Arcišauskas, KIC techninės priežiūros projekto vadovas.
Archeologiniai tyrimai patvirtino žinomus bažnyčios istorijos faktus. „Per rugpjūčio-spalio mėnesius ištyrėme 606 kv. metrų plotą, atidengėme bažnyčios bokšto, sienų pamatus, juose išmūrytus šešis kontraforsus, dvi vidaus kolonas, dvi puskolones, nežinomo mūrinio priestato pamatus šiaurinėje bokšto dalyje (iki 1854 m. gaisro), šildymo sistemą, grindinio likučius, kapų vietas. Surinkome įvairių XVI-XX a. radinių - ir iš nugriautos bažnyčios, ir patekusių čia iš kitur“, - komentavo archeologinių tyrimų radinius dr. Raimonda Nabažaitė, KU BRIAI mokslo darbuotoja.
Patvirtinti archeologiniai radiniai ir jų prasmė
Pasak pašnekovės, bažnyčios apdailos ir funkcinių elementų rasta nedaug, tai: akmens ir marmuro plytelių fragmentai, grindų ir sienos glaisto dalis su išlikusių plytelių spaudu, išorinio sienų tinko elementai, skalūninės stogo dangos, vitražo švininių juostelių bei stiklo fragmentų, keletas dekoratyvinių elementų, metalinių tvirtinimo detalių ir kt. „Tyrimais nustatyta, kad statant bažnyčios pamatus buvo naudojami stambūs lauko akmenys, o jų tarpai užpildyti smulkesniais (taip pat ir grindinio) akmenimis, plytgaliais. Pamatuose sveikos plytos yra vieno standarto, kuris taikytas bažnyčiai statyti 1706 m. Tuo tarpu bažnyčios griuvenose rasta net kelių skirtingų rūšių ir dydžių plytų. Jos liudija, kad po 1854 m. gaisro ar kitų bažnyčios tvarkybos darbų naudotos įvairesnės plytos“, - dalijosi pastebėjimais dr. R. Nabažaitė.
Finansavimas ir svarba kultūros paveldo atstatymo kontekste
Archeologinių tyrimų radiniai patvirtina bažnyčios istorijos faktus, o visa ši informacija pasitarnaus prikeliant bažnyčią naujam gyvenimui. Archeologiniams tyrimams atlikti skirta 20 tūkst. eurų, jie finansuoti iš Paveldotvarkos 2020 m. programos, kuri tvirtinama kultūros ministro įsakymu, lėšų.
Istorinė Bažnyčios istorija ir reikšmingi įvykiai
Bažnyčios statyba domėjosi pats Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV. Toliau pateikiama būtent šioje studijoje užfiksuoti bažnyčios istorijos faktai. Šv. Jono parapijos Klaipėdoje pradžios tašku laikytini 1258-ieji. Žinomi keli XIII a. dokumentai, kuriuose Klaipėdoje minima Šv. Jono bažnyčia. Pavyzdžiui, viename jų - 1258 m. liepos 27 d. akte, rašoma, jog Šv. Jono bažnyčia paverčiama parapine bažnyčia, skirta Klaipėdos (Mimelemburgo) miestiečiams.
Seniausi parapijos maldos namai, kurių vietą šiandien įmanoma tiksliai identifikuoti, tarp 1562 ir 1571 m. iškilo prie Dangės upės, dabartiniame sklype Turgaus g. 37. Tiksliai žinoma, kad iš pastarojo sklypo į minėtoje studijoje nagrinėjamą vietą parapija persikėlė 1706-aisiais. Beje, parapija ir bažnyčia, buvusi Turgaus g. sklype, Šv. Jono vardu imta vadinti tik 1857 m. Nuo XVI a. vidurio iki XIX a. vidurio ji buvo vadinama Vokiečių, Liuteronų ar Miesto bažnyčia.
Gaisras, atstatymas ir antrojo pasaulinio karo žaizdos
Nuo XVIII a. iki XIX a. vidurio ji buvo vadinama Vokiečių, Liuteronų ar Miesto bažnyčia. Sunkus išbandymas Klaipėdiečiams už klupo 1854 m. - per spalio 4-6 d. siautusį gaisrą sudegė net trys bažnyčios, tarp jų - ir Vokiečių. Po šio gaisro bažnyčia buvo atstatyta labai sparčiai - 1857 m. rugsėjo 13 d. įvyko jos pašventinimo iškilmės. Kaip ir 1706 m., ši ceremonija surengta dar nebaigus atstatymo darbų. Beje, projektuojant naująją bažnyčią, prie šių darbų netiesiogiai prisidėjo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV. Naujai atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdoje veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Per jį bažnyčia smarkiai nukentėjo ir 1946-1947 m.
Šiandienos perspektyvos ir žvilgsnis į priekį
Archeologiniai tyrimai ir istorinės studijos klojami kaip pagrindas naujam gyvenimui. Dėl išlikusių architektūrinių detalių ir brėžinių bei unikalių paveldėjimo dokumentų, tikimasi, kad atstatymas gali sukurti panašią į ankstesnįjį Šv. Jono bažnyčios vaizdą, atsižvelgiant į laikmečio reikalavimus. Tolesni žingsniai priklauso nuo kultūros paveldo institucijų sprendimų ir finansavimo.”
Duomenų ir įrodymų suvestinė
- 1258 m. įvykiai - Šv. Jono parapijos pradžia Klaipėdoje.
- 1706 m. pašventinimas ir naujos bažnyčios statyba šalia ankstesnės vietos.
- 1854 m. gaisras - trijų bažnyčių sudegimas, įskaitant Vokiečių bažnyčią.
- 1857 m. naujosios bažnyčios pašventinimas, galbūt net ir tais pačiais metais pradėta statyba.
- 1946-1947 m. Antrojo pasaulinio karo padariniai - bažnyčia nušluota nuo žemės paviršiaus.
- Nauji archeologiniai tyrimai 606 kv. m plotui, 30 proc. pamatų atidengta.
Pasirinktos citatos iš ekspertų
„Archeologiniai tyrimai patvirtino žinomus bažnyčios istorijos faktus.“
„Tyrimais nustatyta, kad statant bažnyčios pamatus buvo naudojami stambūs lauko akmenys, o jų tarpai užpildyti smulkesniais akmenimis.“