Plokščiojo epitelio lastelės dpl: gimdos kaklelio vėžio prevencija, tyrimai ir gydymo galimybės

Liūdna statistika byloja: gimdos kaklelio vėžys - antra dažniausia moterų piktybinė liga po krūties vėžio, kasmet Europoje nusinešanti apie 15 tūkst. gyvybių. Tai yra beveik pusė diagnozuojamų šios ligos atvejų per metus. Dar liūdniau, kad ši tyliąja žudike vadinama onkologinė liga - penkta mirties nuo vėžio priežastis tarp visų Lietuvos moterų ir pirmoji tarp jaunų - 15-44 m. moterų. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas apie 400-500 moterų, iš jų pusė miršta. Sergamumo pikas - nuo 35 iki 45 metų, ikivėžinių gimdos kaklelio ligų - apie 40 metų.

Apie gimdos kaklelio vėžį ir prevenciją kalbame su gydytoja akušere-ginekologe med. dr. net 99,7 proc. atvejų šio vėžio sukelia Žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Yra daugiau kaip 150 ŽPV tipų; patogeniški apie 100, didžiausią onkogeninę riziką turi tipai 16 ir 18, kurie sukelia apie 70 proc. atvejų. Dauguma ŽPV infekcijų išnyksta savaime: 70 proc. moterų infekcija išnyksta per metus, 90 proc. - per dvejus. ŽPV plinta ne tik lytinio akto metu, bet ir per manualinį-genitalinį kontaktą, odą bei jos mikropažeidimus; gimdyvė gali perduoti virusą naujagimiui, o lytiškai aktyvūs žmonės dažnai yra užsikrėtę bent kartą gyvenime.

Rizikos veiksniai ir ikivėžiniai pokyčiai

Didžiausi ŽPV rizikos veiksniai yra susilpnėjusi imuninė sistema, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, dažno lytinių partnerių keitimo įpročiai, nėštumų ir gimdymų skaičius, rūkymas, kontraceptinių tablečių vartojimas, lytiniu būdu plintančios infekcijos. Ankstyva lytinė patirtis didina ŽPV persistenciją ir padidina ikivėžinių pokyčių riziką. Taip pat svarbu, kad gimdymų skaičius ir amžius gali įtakoti riziką - daug kartų gimdžiusios arba itin jauname amžiuje gimdžiusios moterys patiria didesnę riziką.

Nustatyta, kad gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai apima ir lytinių partnerių kaitą, kelių partnerių vienu metu ar kontaktą su partneriu, turinčiu kitus partnerius - tai leidžia užsikrėsti naujais ŽPV tipais. Taip pat svarbu laikytis prevencijos principų: pirminė profilaktika - visuomenės švietimas ir skiepai, o antrinė - organizuotos patikros programos.

Tyrimai ir diagnostika: ką rodo paprastas ir skystos terpės tepinėlis

Gimdos kaklelio vėžiui ir ikivėžinėms ligoms diagnozuoti atliekamas PAP tyrimas - gimdos kaklelio onkocitologinis tepinėlis. Paprastai moterims nemokamas PAP tepinėlis iki 25 metų, tačiau rekomenduojama pradėti atlikti nuo lytinio gyvenimo pradžios. Geriausia atlikti PAP tepinėlį 1 kartą per metus. Esant galimybei, gali būti atliekami ir išsamesni tyrimai - skystosios terpės PAP testai (Thin Prep, SurePath), ŽPV aukštos rizikos (ŽPV AR) tyrimas, CINtec PLUS imunocitocheminis tyrimas.

PAP tepinėlyje gali būti randamos sveikos gimdos kaklelio ląstelės arba intraepiteliniai pokyčiai. Nustačius pakitimus, kolposkopija ir gimdos kaklelio biopsija tikslina diagnozę. Jei pokyčiai yra aukštesnio laipsnio (HSIL), gali būti reikalingas operacinis gydymas. Kai nustatomas TSR (ASCUS) - rekomenduojamas ŽPV tyrimas ir, esant ŽPV AR tipams, - CINtec PLUS tyrimas. ASCUS ar LSIL atvejais gali būti kartojamas PAP tepinėlis arba taikoma stebėjimo taktika, priklausomai nuo laipsnio ir klinikinės situacijos. Apie 80 proc. ASCUS ir apie 70 proc. LSIL Cin Tec PLUS tyrimas neigiamas, todėl skubi biopsija nėra būtina. Nustačius ikivėžinius pakitimus, gydymo ar stebėjimo taktika parenkama individualiai.

Nustačius ŽPV organizme, gydymo vaistais nėra, tačiau vietiniai geliai gali padėti virusui savaime išnykti arba sumažinti įsiskverbimą į organizmą, o stimuliuojama natūrali makšties mikrobiota. Jei skystosios citologijos PAP tepinėlyje randamas ŽPV tipas, bet CINtec PLUS tyrimas neigiamas, pacientė gali būti stebima konservatyviai, o tyrimai kartojami pagal gydytojo rekomendacijas.

Prevencija ir skiepai nuo ŽPV

Prevencijai skiriamas didelis dėmesys: pirminė prevencija - visuomenės švietimas ir skiepai; antrinę - organizuotos patikros programos. Lietuvoje ŽPV skiepijimo programa nuo 2016 m. taikoma 11 metų mergaitėms. Skiepijimas nėra gydymas ir neatšaukia reguliarių patikros tyrimų; net ir paskiepytoms moterims rekomenduojama atlikti PAP tepinėlius. Dvivalentė vakcina Cervarix apsaugo nuo ŽPV tipų 16 ir 18, o devynvalentė Gardasil 9 - nuo 16, 11, 18, 31, 33, 45, 52 ir 58 tipų rizikos sukeltų ligų. Vakcina apsaugo nuo ŽPV infekcijos, bet ne išgydyti gimdos kaklelio vėžio.

Simptomai ir ankstyvoji diagnostika

Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažnai nesukelia simptomų. Išplitus ligai gali pasireikšti nenormalus kraujavimas, kraujavimas po menopauzės, išskyros, skausmas dubens srityje ar lytinių santykių metu, virškinimo ar šlapinimosi problemos. Anksti diagnozuotas vėžys turi gerą prognozę: penkerių metų išgyvenamumas gali būti iki 90 proc., o vėlyvoje stadijoje - mažiau nei 20 proc.

Ginekologiniai patikros intervalai ir praktika

Nors tyrimai gali kisti, saugiausios rekomendacijos: PAP tepinėlis dažnai atliekamas kas 3 metus moterims nuo 25 metų iki 35 metų, o vyresnėms - kas 5 metus ŽPV tyrimai. Jei moteris turi riziką arba paaiškėja ŽPV AR, gali būti svarstoma ankstesnė ar dažnesnė patikra. Reguliari patikra - pagrindinė gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė. Tyrimai dažnai derinami su kolposkopija ar kitais tyrimais, kai reikia išsamesnio įvertinimo.

Kolposkopijos metu gimdos kaklelis įvertinamas specialiais tirpalais, o pažeidimai nagrinėjami išsamiau. Jei reikia, atliekamas endocervikalinis kiuretažas, o pažeidimai gali būti pašalinami konizacijos metu. Teisinga taktika - individualus planas, paremtas kiekvienos moters klinicine situacija.

Atsakomybės ir praktinis požiūris į tyrimus

Daktaro žvilgsniu, net ir nenormalus PAP tepinėlis nėra vėžys. Paprastai tepinėlis yra atrankos testas, o ne diagnozė. Gali būti ir netikslumų, todėl būtina laikytis gydytojo rekomendacijų, kartoti tyrimus, atlikti papildomus diagnostinius žingsnius ir vykdyti individualiai parinktą gydymo ar stebėsenos taktiką. Net ir neigiami ŽPV tyrimai neleidžia nusileisti - kartais vakcinacija rekomenduojama, o reguliarus ginekologinis patikrinimas išlieka esminiu veiksniu siekiant pasiekti geriausią išgyvenamumą ir minimalią riziką susirgti.

Nesant optimalių tyrimų rezultatų ar kyla klausimų, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo ir pasikonsultuoti su ginekologu dėl kolposkopijos ir galimų papildomų tyrimų. Tyrimai turi būti atliekami teisingu laikotarpiu, o rezultatų interpretavimas - profesionalo.

Duomenys ir praktiniai patarimai pacientėms

• Neignoruokite ikivėžinių pokyčių - laikas yra kiekvienos moters sąjungininkas.
• Rūpinkitės reguliaria ginekologine priežiūra, ypač jei turite rizikos veiksnių ar ŽPV infekciją.
• Pasidomėkite apie skiepijimą nuo ŽPV ir pasikonsultuokite su gydytoju dėl tinkamiausio vakcinos tipo.
• Jeigu gaunate ASCUS, LSIL ar HSIL rezultatą - laikykitės gydytojo nurodymų dėl tolimesnių tyrimų ir gydymo.

tags: #ploksciojo #epitelio #lasteles #dpl