2024 m. mums buvo geri metai. Sausio mėnesį šventėme įmonės 30-metį. Svarbiausias įvykis - rugsėjį pradėjome 8 tūkst. kv. Galėsime sandėliuoti 10 tūkst. sėklų palečių. Taip pat jame skirtas plotas pakavimo ir robotizuoto krovimo ant palečių sistemai, kurios našumas - 24 t/val. Didelis pasiekimas yra ir tai, kad peržengėme 30 tūkst. ha žemių plotą, kuriame mums auginamos, aprobuojamos žemės ūkio augalų sėklos. Plotas pasiekė jau 34 tūkst. ha. Sėklas žemdirbiai mums augina ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Lenkijoje. Plėtojame net 56 augalų rūšių sėklininkystę. Džiugu, kad mokame parduoti sertifikuotas sėklas. Tai leido šiemet pasiekti per 30 mln. Malonu, kad mūsų bendrovės specialistų dėka į Lietuvą grįžo pelninga purpurinių dobilų, ruginių ir vengrinių vikių, aliejinių linų, seradėlių sėklininkystė. Pavyzdžiui, Biržų r. gautas 1 010 kg/ha purpurinių dobilų ‘Kardinal’ derlingumas. Reikia gerbti ir mokytis iš prieniškių, kurie kulia po 560 kg/ha raudonųjų dobilų ‘Mazurka’ sėklų. Šiais metais tęsėme bendradarbiavimą su Lietuvos mokslininkais ir augalų veislių tyrėjais tiriant augalų veisles, nustatant jų kokybinius rodiklius. Dėkui jiems už atliktus tyrimus. Šiais metais atnaujinome augalų veislių kolekcinius laukelius Keravoje. Didžiosios verslo sukūrimo problemos liko praeityje. Versle ir gamyboje kiekvieną dieną kyla probleminių klausimų, bet kolektyvo kompetencija leidžia priimti greitus teisingus sprendimus. Asmeniškai man pati didžiausia dovana iš Kalėdų senelio - per Kūčias ir Kalėdas pas mus susirinks visi artimieji: sūnūs su marčiomis, anūkės. Jos tiki Kalėdų seneliu, laukia dovanėlių, tik Kalėdoms sniego nepakanka. Gražiausių naujamečių linkėjimų sau ir „Ūkininko patarėjo“ skaitytojams! Visų pirma dėkoju ŪP vyriausiajam redaktoriui ir jo vadovaujamam patyrusiam kolektyvui. Jūs rašote puikius straipsnius. Nesustokite. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Linas Kliučininkas sako: jei švelnesni standartai įsigalios, tai ženkliai koreguos situaciją JAV, tačiau elektromobilių plėtros tempus Lietuvoje paveiks menkai. Vis dėlto jis pripažįsta, kad Donaldo Trumpo administracijos veiksmai prieštarauja siekiams mažinti planetos klimato šiltėjimą bei užterštumą ir labiau tiktų trečio pasaulio autoritarinei valstybei, o ne JAV. Standartas padidėtų 1 litru. Pasak užsienio analitikų, naujai pateikti EPA pasiūlymai pakeistų iki tol planuotas pasiekti normas, kurias dar prieš 8 metus numatė tuometinio JAV prezidento Baracko Obamos administracijos sprendimai, apibrėžę leistinas ribas 2021-2026 metams. Dar 2010 metais B.Obamos administracija pakeitė CAFE (angl. Corporate Average Fuel Economy) standartus, reikalaudama, kad automobilių gamintojai iki 2025 metų pasiektų degalų sunaudojimo normą - įprastu automobiliu 100 km nuotoliui įveikti būtų sunaudojama 4,32 litrai degalų. Tuomet prognozuota, kad jei nuo 2012 metų iki 2025 metų naudojami įprasti automobiliai atitiktų šį kriterijų, tai padėtų sumažinti JAV naftos produktų suvartojimą 1,9 trilijonais litrų. Tokiu būdu pavyktų sumažinti į aplinką išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido (CO₂) dujų kiekį. Naujajame EPA pasiūlyme numatoma, kad lengvųjų automobilių degalų sunaudojimo standartas (CAFE) 100 kilometrų siektų 5,38 litrus, o anglies dioksido (CO₂) emisija sudarytų 127 gr. vienam kilometrui. „Apmaudu, tačiau dabartinės JAV administracijos sprendimas įšaldyti degalų taupymo standartus parodo, kad JAV sistemingai juda link aplinkosauginio dekadanso“, - teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Linas Kliučininkas, vadovaujantis Aplinkosaugos technologijos katedrai. Jis atkreipia dėmesį, kad šį sprendimą priėmė institucija (Aplinkos apsaugos agentūra, EPA), kuri yra atsakinga už globalaus šiltėjimo mažinimą. Pasak profesoriaus L.Kliučininko, net ir nenoromis peršasi išvada, jog šis iš pirmo žvilgsnio aplinkosauginis klausimas yra labai politizuotas. „Sunku pavadinti valstybę progresyvia, jeigu ji blokuoja visas iniciatyvas, susijusias su siekiu mažinti globalų klimato šiltėjimą“, - svarsto KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkas, pasak kurio, toks sprendimas labiau tiktų trečio pasaulio autoritarinei valstybei, bet ne JAV. Jis žvelgia į platesnį panašių veiksmų kontekstą: prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva JAV jau atsisakė vykdyti Paryžiaus sutarties įsipareigojimus, atnaujino iškastinės anglies gavybą, įšaldė degalų taupymo standartų įsigaliojimą. Nusikeltų elektromobilių eros pradžia. Tarptautinėje erdvėje netrūksta prognozių, kad degalų sunaudojimo standartų švelninimas suduos dar didesnį smūgį elektromobilių plėtrai. Skaičiuojama, kad 2008-2016 metais pasaulyje buvo parduota tik apie 925 tūkst. elektromobilių. LR Susisiekimo ministerija skelbia: iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruota 821 elektromobilis ir 11776 hibridiniai M1 ir N1 klasės automobiliai, kas sudaro tik 1 proc. visų registruotų automobilių. Kita vertus, nuo 2014 iki 2018 metų elektromobilių ir hibridinių automobilių skaičius Lietuvoje išaugo bene 7 kartus - nuo 1677 iki 11776 vienetų. Skaičiuojant tik elektromobilius, jų plėtra dar didesnė - per šį laikotarpį elektromobilių padaugėjo maždaug 13 kartų. Šiuo metu 68 proc. visų Lietuvoje registruotų automobilių yra varomi dyzelinu, dar 23 proc. - benzinu. Tokius duomenis pateikia valstybės įmonė „Regitra“. „Akivaizdu, kad pasaulis stovi ant elektromobilizacijos slenksčio, tačiau šiandieninis transporto sektorius vis dar didžiąja dalimi yra priklausomas nuo iškastinio kuro“, - konstatuoja L.Kliučininkas, primindamas, kad iškastiniam kurui priskiriama akmens anglis, nafta ir gamtinės dujos. Tai yra pagrindiniai energijos šaltiniai visame pasaulyje, naudojami transporto bei elektros gamybos pramonėje. L.Kliučininkas šį pereinamąjį etapą vaizdingai įvardija kaip priešybių vienybės ir kovos etapą. Anot aplinkosaugos technologijos eksperto, toks JAV administracijos sprendimas įšaldyti degalų taupymo standartus tiesiog nukelia elektromobilių eros pradžią į tolesnius laikus. „Tai reiškia, kad JAV neprisideda prie klimato šiltėjimo mažinimo iniciatyvų, o miestų gyventojai ir toliau kvėpuos užterštu oru. Teigiamus aspektus čia įžvelgti sunku, nebent tai, jog šis sprendimas dar labiau sutelks elektromobilizacijos šalininkus“, - teigia jis. Vis dėlto KTU mokslininkas pabrėžia, kad Europos gyventojų šis sprendimas nepalies taip skausmingai. „Skirtingai nei JAV, Europos Sąjunga vykdo nuoseklią tvaraus transporto diegimo politiką. Numatoma, jog iki 2050-tųjų miestuose neliks iškastiniu kuru varomų transporto priemonių“, - pabrėžia jis. L. Kliučininko žiniomis, planuojama, jog ši ir kitos ES vykdomos techninės-organizacinės priemonės transporto sektoriuje sumažins teršalų emisijas į aplinką 60 proc. Paklaustas apie JAV sprendimų pasekmes Lietuvai ir elektromobilių plėtrą mūsų šalyje, L.Kliučininkas didelės grėsmės neįžvelgia. „Manau, kad JAV administracijos sprendimas įšaldyti degalų taupymo standartus neturės tiesioginės įtakos elektromobilių plėtrai Lietuvoje“, - sako mokslininkas.
Elementai, padedantys suprasti rinkos dinamiką ir technologijų plėtrą
- Sandėliavimo ir pakavimo plotai, robotizuotos krovos palečių sistemos našumas - 24 t/val. bei 8-10 tūkst. palečių galimybė leis užtikrinti didesnį sėklų tiekimą ir kokybę.
- Sėklų sritis auga ne tik Lietuvoje; plėtra apima Latviją, Italiją, Prancūziją, Vengriją, Rumuniją ir Lenkiją; 56 augalų rūšų sėklinystė atveria platesnes rinkos galimybes.
- Siekis parduoti sertifikuotas sėklas ir pergalė - virš 30 mln. eurų/pelnas šiemet.
- Moksliniai tyrimai ir veislių kokybės rodikliai; atnaujinti laukeliai Keravoje; bendradarbiavimas su Lietuvos mokslininkais ir veislių tyrėjais.
Tarptautinių standartų keitimai ir politika įtakoja tiek Lietuvos, tiek Europos transporto ir energijos sektorių perspektyvas. Lietuvoje elektromobilių registravimas augo keliolika kartų per 2014-2018 m., o dabar ši plėtra dar didesnė tarp naujai įregistruotų transporto priemonių. Dėl EEPA ir CAFE standartų pokyčių judaantis pasaulis laukia nuoseklių ES iniciatyvų, kurios iki 2050 m. sieks, kad miestuose neliktų iškastinio kuro transporto priemonių.
KTŪ profesorius Linas Kliučininkas pabrėžia, kad JAV sprendimai įšaldyti degalų taupymo standartus gali nesukelti tiesioginių poveikių Lietuvai, tačiau platesniu mastu tai nėra palankus signalas pasaulio klimato siekiams. Jis taip pat išskiria, kad Europos Sąjunga vykdo nuoseklią tvaraus transporto politiką ir tikisi, jog iki 2050 m. miestuose neliks iškastiniu kuru varomų transporto priemonių, o ES techninės ir organizacinės priemonės gali sumažinti taršos emisijas iki 60 proc.
Kur link eina elektromobilių eros pradžia?
Tarptautinėje erdvėje prognozuojama, kad degalų sunaudojimo standartų švelninimas gali sutrukdyti elektromobilių plėtrai, o šalis, kuri skatina degalų taupymą, gali sumažinti CO2 išmetimą. Tačiau Lietuvoje ir Europoje tikimasi nuoseklių iniciatyvų, kurios paskatins švarų transportą ir sumažins taršą. Nors trumpuoju laikotarpiu JAV sprendimas gali neigiamai įtakoti pasaulio klimato darbus, ilgainiui tikėtina, kad elektromobilizacija įgaus pagreitį dėl ES tikslų ir inovacijų.
Tekstas apie praktinę Lietuvos perspektyvą
LR Susisiekimo ministerija rodo augimą elektromobilių skaičiuje nuo 2014 iki 2018 metų, o Regitra pateikia išsamius duomenis apie dyzelino ir benzino naudojimo dalis Lietuvos keliuose. Lietuvos plėtros kryptis - elektromobilių ir hibridinių automobilių skaičiaus augimas, kuris rodo rinkos paspartėjimą ir vartotojų įpročių pokyčius.
tags: #kliucininkas #instagram #profile