Šiltas oras kyla į viršų - tai elementarus fizikos dėsnis. Būtent todėl per neapšiltintą ar prastai apšiltintą stogą prarandama iki 30% viso namo šilumos.
1. Pasiruošimas
Įvertinkite gegnių būklę, išmatuokite tarpus tarp jų. Atstumas tarp karkaso elementų turi būti 1-2 proc. mažesnis, nei atpjauti akmens vatos gabalai, kurie bus įspraudžiami tarp gegnių. Patartina atstumą tarp gegnių projektuoti atsižvelgiant į būsimos šiluminės izoliacijos išmatavimus. Taip sumažinsite medžiagos atliekų kiekį.
2. Pirmasis sluoksnis (tarp gegnių)
Mineralinės vatos dembliai pjaunami maždaug 1-2 cm platesni nei tarpas tarp gegnių. Tai daroma tam, kad vata tvirtai įsispraustų ir laikytųsi be papildomų tvirtinimų, nepalikdama jokių plyšių.
3. Antras sluoksnis (po gegnėmis)
Tai kritiškai svarbus žingsnis, padedantis panaikinti šalčio tiltelius, kurie susidaro per pačias gegnes (mediena prasčiau izoliuoja šilumą nei vata). Statmenai gegnėms montuojamas papildomas karkasas iš medinių tašelių ar metalinių profilių (dažniausiai 5 cm storio). Į šį karkasą sudedamas antras vatos sluoksnis.
4. Garo izoliacinės plėvelės montavimas
Tai barjeras, saugantis visą apšiltinimo sluoksnį ir medines konstrukcijas nuo drėgmės, kylančios iš pastato vidaus. Plėvelė klojama ant sumontuoto karkaso ir tvirtinama kabėmis. Svarbiausia taisyklė - absoliutus sandarumas.
5. Vidaus apdaila
Galite naudoti pačias brangiausias medžiagas, tačiau jei garo izoliacijos sluoksnis nebus sandarus, visas darbas nueis perniek. Pro menkiausią plyšelį ar nesandarią siūlę į konstrukciją pateks drėgmė, sudrėkins vatą ir ilgainiui sukels pelėsį.
Šiltinimo medžiagos ir jų pasirinkimas
Įsigaliojus reikalavimui, jog naujos statybos namai turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę, kilo daug klausimų, kokią pasirinkti šiltinimo medžiagą. Stogo šiltinimą atliekame 4 rūšių purškiamomis biriomis vatomis: stiklo ir akmens vata, medžio plaušo vata, ekovata. Taip pat galima rinktis iš dviejų tipų poliuretano putų - atvirų ir uždarų porų. Pateikiame preliminarius skaičiavimus A++ energinio naudingumo klasės namo stogo šiltinimui biriomis vatomis. Purškiamų birių vatų ir poliuretano putų charakteristikos pateikiamos, remiantis gamintojų pateiktomis eksploatacinėmis savybėmis.
Plokščiųjų (stogo) konstrukcijų specifika
Pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, stogui šilumos perdavimo koeficientas (U vertė) yra 0,10, tad reikalinga varža 10,00. Plokščiojo stogo perdangos dažniausiai būna monolitinio gelžbetoninio, surenkamos plokštės arba trapeciniai plieno lakštai. Priklausomai nuo perdangos denginio, pastato energinės klasės ir paskirties, projektuojama plokščiojo stogo konstrukcijos struktūra. Ji nėra vienoda visoms stogų sistemoms: A, A+ ir A++ klasių pastatų plokščiąjį stogą šiltinant rekomenduojama naudoti 2 arba 3 akmens vatos sluoksnius. Plokščio stogo plokštės iš akmens vatos įrengiamos rankomis, pradžioje nuo tolimiausių kampų, kad kuo mažiau būtų vaikštoma ant plokščių, o planuoti darbus rekomenduojama taip, kad galima būtų įrengti visą stogo „sumuštinį“ vienu kartu. Papildomo klijavimo ar jungiančių juostų nereikia. Plokščiajame stoge nesandarumų dažnai pasitaiko ties įvairiomis jungtimis. Todėl iš termoizoliacinės medžiagos formuojama nuožulna vietoje, kur stogo plokštuma ribojasi su parapetu ar kitais vertikaliais elementais. Kiekviename plokščiajame stoge yra įlajos; jų turi būti ne mažiau kaip dvi, tikslus jų skaičius ir skersmenys apskaičiuojami techniniame projekte. Virš difuzinės plėvelės būtina įrengti vėdinamą oro tarpą, o plokštieji stogai su vandens garams laidžia hidroizoliacija turi būti įrengiami su nuolydžiais ir sandarumu.
Stogo danga ir sandarumai
Stogo dangos pasirinkimas ir teisingas sumontavimas lemia viso pastato šilumos nuostolius. Dažna klaida - neteisingai įrengtos plėvelės, saugančios nuo vėjo ir užtikrinančios hidroizoliaciją. Oro tarpas turi būti įrengtas taip, kad oras laisvai judėtų nuo apačios iki viršaus. Vamzdžių sandarinimas atliekamas su fasoninėmis detalėmis arba hidroizoliacine danga, užliejama siūlėmis su siūlėms skirtomis jungtinėmis medžiagomis. Difuzinė plėvelė klojama tiesiai ant gegnių viršaus, o šiltinimui naudojami akmens vatos gaminiai glaudžiai priglunda prie plėvelės apačios, be oro tarpo. Virš difuzinės plėvelės įrengiamas vėdinamas oro tarpas.
Patarimai dėl šiltinimo Ventiliacija ir sandaros užtikrinimas
Šlaitiniams stogams su mansarda šilumos izoliacija dažnai dedama tarp gegnių. Mineralinė vata yra dažnai pasirenkama dėl ilgaamžiškumo ir gerų savybių prieš pelėsį bei grybelius. Kai pastatas įrengiamas su negyvenama palėpe, šiltinamos palėpės grindys arba viršutinio aukšto lubos. Neeksploatuojamoms palėpėms tinka pučiamą akmens vatą arba poliuretano putos - jos greitai įrengiamos ir efektyvios. Rasos taško formavimasis Lietuvos klimato sąlygomis reikalauja difuzinės plėvelės naudojimo, kurią kloti rekomenduojama ant gegnių viršaus. Virš difuzinės plėvelės būtina įrengti ištraukiamą oro tarpą su ventiliacija iš stogo karnizo į viršų.
Specialūs įrengimo aspektai
Prieš užklojant hidroizoliacinę stogo dangą, surašomas paslėptų darbų aktas. Techninės priežiūros specialistas tikrina įlajas ir vamzdžius, kaip susispaudė vatos sluoksnis aplink vamzdžius. Svarbiausia - hidroizoliacijos sandarumas, todėl sandariklius derinti su plieninėmis įvorėmis ar dvikomponenčiais hermetikais. Ant vėdinimo šachtos praėjimo uždengiama papildomu bitumo lopu. Vamzdžiai sandarinami, o stogo plokštėms klijuoti reikia naudoti visą plokštę ar bent jau visus kraštus tepti klijais, o ne tik taškus.
Energinio efektyvumo ir kainodara
Nauji energinio efektyvumo standartai skatina rinktis kokybiškas šiltinimo medžiagas ir specializuotus sprendimus šlaitiniams stogams. ROCKWOOL asortimente galima rasti TOPROCK PREMIUM (0,035 W/mK), TOPROCK PLUS (0,037 W/mK) arba ROCKROLL (0,044 W/mK). Kaina priklauso nuo medžiagos tankio ir dydžio įklijuojamų plokščių. Pirmasis sluoksnis turi būti tvirtai įsispraustas, antrasis - po gegnėmis, o papildomas karkasas - tarpmedis ar plieniniai profiliai - suteikia standumą ir užtikrina šalčio tiltelių mažinimą.
Į ką atsižvelgti renkantis stogo dangą
Nuo stogo įrengimo kokybės priklauso didelė dalis pastato šilumos nuostolių. Svarbu teisingai parinkti garo, vėjo ir hidroizoliacijos plėveles, jas tinkamai sumontuoti ir užtikrinti ventiliaciją. Paprastai plokščiojo stogo sandarumą užtikrina susiūtos jungtys ir tinkamas hidroizoliacinių medžiagų pasirinkimas. Difuzinė plėvelė neturi būti perkrauta, o jos etiketė ir sandarumas turi būti atitinkami, kad garai galėtų išgaruoti iš vidaus.
Ieškote stogo dangos naujai statomam namui ar renovacijai? Šlaitinio stogo šiltinimas akmens vata yra dažnas pasirinkimas, suteikiantis ilgaamžiškumą ir geras šilumos savybes. Mineralinės vatos plokštės ar rulonai todėl yra plačiai naudojami šlaitiniuose stoguose, kuriuose tarpai tarp gegnių gali skirtis. Kiekvienam įrengimo etapui reikalingas atitinkamas planavimas, o plokštės turi būti švelniai prispaustos, užtikrinant sandarumą visose jungtyse.
Praktiški patarimai iš ekspertų
- Rinkitės akmens vatą dembliais ar plokštėmis, priklausomai nuo tarpo tarp gegnių; dembliai užpildo netaisyklingus tarpus ir užtikrina lygų paviršių.
- Nenaudokite nepakankamai tankių ar per sunkiai suspaustų vatos sluoksnių - tai silpnina sandarumą ir šilumos izoliaciją.
- Klojant plokštes ar dembliai, pradėkite nuo tolimiausių kampų ir dirbkite į vieną pusę, kad būtų galima užbaigti visą „sumuštinį“ vienu kartu.
- Užtikrinkite tinkamą vėdinimą po difuzine plėvele - pasirinkite tinkamą oro tarpo pločio ir vėdinimo atidarymų vietą.
- Sandarumą užtikrinkite naudodami tinkamas hermetiką ir hermetines jungtis visoms jungtims su sienomis, vamzdžiais ir kitais elementais.
tags: #sutabdinto #stogo #siltinimas #vata