Suirusio betono pasalinimas: metodai, taikymas ir geriausios praktikos

Renkantis produktą reikėtų atsižvelgti į jo panaudojimo galimybes. Visa naudinga informacija pateikiama žemiau esančioje lentelėje. Sumaišius cementą su vandeniu prasideda hidratacijos reakcija, kurios metu, cementui reaguojant su vandeniu, formuojasi kalcio silikatai - betono tešla pradeda kietėti. Kietėjančio betono priežiūros metu yra kontroliuojamas drėgmės kiekis ir jos garavimo greitis. Tinkamai prižiūrint kietėjantį betoną, yra užtikrinama, kad drėgmė išsilaikytų kuo ilgiau ir betonas pasiektų savo optimalias savybes. Betono, kuriam buvo atlikta standartus atitinkanti priežiūra jo kietėjimo metu, stipris yra 50% didesnis nei betono, kuriam nebuvo atlikta standartus atitinkanti priežiūra. Norint pasiekti užsibrėžtas betono stiprio ir atsparumo charakteristikas - tinkama kietėjančio betono priežiūra yra privaloma. Kietėjančio betono priežiūra reikia pradėti iš karto pabaigus betono apdailą. Betono kietėjimui ir priežiūros pradžiai įtakos turi temperatūra, vėjas ir oro drėgmė.

Drėgmės palaikymas ir pagrindiniai pasalinimo principai

1. Drėgmės ant betono paviršiaus išlaikymas. Betonas pastoviai drėkinamas kietėjimo metu.
2. Sulaikant kaip įmanoma daugiau drėgmės betono mišinio viduje.
3. Kietėjančio betono priežiūra naudojant vandenį - šis būdas, jei yra tinkamai atliekamas viso proceso metu, yra pats efektyviausias.

Lygiems, horizontaliems paviršiams prižiūrėti kietėjimo metu galima sukurti vandens patvankas - dirbtinas užtvankas aplink betono perimetrą, kurios neleidžia vandeniui nutekėti. Tam gali būti naudojamas smėlis, žemė ar pats betonas. Vandens liejimas ant betono taip pat yra geras būdas užtikrinti tinkamą kietėjančio betono priežiūrą. Šis procesas yra atliekamas periodiškai - siekiant užtikrinti, kadbetonas neišdžiūtų bent jau pirmas 7 paras. Patogiau naudoti vamzdelių ar žarnų sistemas, kurios pastoviai purškia vandenį ant betono paviršiaus. Betono paviršiaus dengimas drėgmę kaupiančiais užklotais turi būti atliekamas iškart, kai betonas pakankamai sukietėja, tam kad nepažeisti betono paviršiaus. Labai svarbu, kad visas betono paviršius būtų sandariai uždengtas, įskaitant briaunas. Uždengti dembliai turi būti pastoviai drėkinami tam, kad betono paviršius visada galėtų įgerti drėgmės. Šis metodas taip pat reikalauja papildomų medžiagų bei daug priežiūros, todėl gali būti nepraktiškas didesniuose betonavimo projektuose.

Esant optimaliam vandens ir cemento santykiui (apie 0,5) - kietėjančio betono priežiūra turi būti atliekama bent 14 parų. Tai reiškia, kad pasirinkus bet kurį kietėjančio betono priežiūros būdą vandeniu, procesas turės būti vykdomas ir prižiūrimas bent 14 dienų. Dėl to išauga statybos darbų trukmė bei sąnaudos.

Polietileno plėvelės naudojimo principai

Kietėjančio betono priežiūra naudojant polietileno plėvelę. Horizontalus dengimas polietileno plėvele. Horizontalus dengimas polietileno plėvele. Tai paprastas būdas sulaikyti drėgmę betono paviršiuje jo kietėjimo metu. Tam naudojama 125-mikronų polietileno plėvelė. Nepatartina naudoti ant spalvoto ar raštuoto betono, kadangi dengiant galima sugadinti spalvą bei raštą. Svarbu, kad betono paviršiaus kraštuose plėvelė būtų gerai prispausta, kitaip po ja gali skverbtis vėjas, kuris greitai išdžiovintų betono paviršių. Jei dengiama juostomis - privaloma jas sandariai suklijuoti lipnia juosta. Vertikalaus dengimas polietileno plėvele. Vertikalus paviršius polietileno plėvele turėtų būti apjuosiamas kaip įmanoma greičiau - nuo formų nuėmimo praėjus ne daugiau kaip 30 minučių. Tam, kad nepažeisti paviršiaus, jis turi būti pakankamai sukietėjęs. Jei betono paviršius turi specialią apdailą (raštą) - patartina plėvelę dengti ant sukonstruotų rėmų, kad ji nesiliestų prie paviršiaus. Naudojant rėmus nereikia laukti betono paviršiaus sutvirtėjimo - galima dėti apsaugą iškart pabaigus paviršiaus apdailą. Tačiau, papildomų rėmų konstravimas ir jų dengimas dar labiau pailgina statybos darbų trukmę bei padidina sąnaudas. Dengiant betoną polietileno plėvele yra sugaištama daugiau laiko. Jei darbai vyksta lauke - reikia nuolatinės priežiūros, kad užkloto perimetro kraštai liktų prispausti ir nesusidarytų skersvėjis po plėvele. Jei taip atsitinka - betono paviršius pradeda greitai džiūti ir gali sutrukinėti. Šis metodas reikalauja papildomos įrangos bei pagalbinių medžiagų. Su priemone SINAK S-102 - visi darbai atliekami per keletą valandų, papildoma priežiūra nereikalinga.

Specialios membranos ir jų poveikis

Kietėjančio betono priežiūra naudojant specialias medžiagas. Pagrindinis šio metodo pranašumas prieš vandens ar vandens sulaikymo metodus yra tas, kad nereikia atlikti papildomos priežiūros. Membraną sukuriančios medžiagos. Taikant ši metodą, betono paviršius yra nupurškiamas specialiomis medžiagomis, kuriose yra dervų, vaško arba gumos. Išgaravus tirpikliui, betono paviršius pasidengia plona plėvele, kuri užkerta kelią drėgmės garavimui. Pagrindinis šio metodo minusas - susiformavusi plėvelė, prie kurios nelimpa kitos apdailos, remonto, impregnavimo medžiagos. Membranos nesukuriančios medžiagos. Taikant ši metodą, betono paviršius yra nupurškiamas specialiomis medžiagomis (pvz. tokios medžiagos sukuria drėgmei nepralaidžią kapiliarinę struktūrą betono viduje ir greitai sustabdo drėgmės garavimą. Apdorojus betoną tokia medžiaga - jos pašalinti nėra įmanoma. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų metodų yra susidariusi plėvelė ant betono paviršiaus. Membranos nekuriančios medžiagos apsauginį barjerą sukuria pačiame betono viduje. Jei plėvelė yra suformuota ant betono paviršiaus, tai prieš klojant kitas medžiagas ją reikia pašalinti (šlifuoti, smėliuoti, gremžti ar nuplauti). Dėl to kyla statybos darbų sąnaudos bei ilgėja laikas. Be to, reikia papildomos įrangos ir medžiagų.

Kietėjimo trūkumų ir rizikų valdymas

Jei kietėjimo metu betonui leidžiama per anksti išdžiūti ar drėgmės kiekis yra nepakankamas (mažiau negu 80% santykinės drėgmės) - hidratacijos reakcija nutrūksta. Dalis cemento lieka nesureagavusio ir betonas nepasiekia optimalių savybių.

Inžineriniai kontekstai: pritaikymai rūsio ir gelžbetonio konstrukcijoms

Monolitinių, gelžbetoninių mūrinių konstrukcijų fizinių savybių atstatymas ir stiprinimas. Kaip ir dauguma statybinių medžiagų betonas ir gelžbetonis senėja ir praranda savo savybes dėl aplinkos poveikio. Eksploatacijos metu betono ir gelžbetonio konstrukcijas veikia fiziniai - mechaniniai ir cheminiai veiksniai. Paviršinių betono sluoksnių eroziją gali sukelti vėjo ar kritulių poveikis, o dažnai erozija ir korozija vyksta vienu metu. Filtruojantis vandeniui per betoną gali būti išplaunamos kalkės, matomi baltos apnašos. Mechaninė korozija derinasi su cheminėmis procesomis - betono karbonizacija spartėja esant aukštesnei temperatūrai. Karbonizacija gali būti iki 1 mm per metus, o jos poveikis - mažinti traukimąsi, didinti šarmingumą.

Prieš praėjus įtrūkimų gydymo etapui - būtina įvertinti rūsio hidroizoliaciją ir pasiruošimą. Xypex kristalinė hidroizoliacija - viena iš efektyviausių technologijų rūsio hidroizoliacijai iš vidaus. Naudojama kuriant sandarumą betono erozijai ir kapiliarinei drėgmei sustabdyti. Pipiruota procedūra reikalauja trijų pagrindinių žingsnių: paviršiaus paruošimo, įtrūkimų ir nusidėvėjusių vietų išlyginto pataisos, bei jau hidroizoliuoto paviršiaus priežiūros. Detalesnės procedūros yra išdėstytos šiame tekste, įskaitant griovelių formą, ant kurių taikomas Xypex Concentrate ir paprastai naudojama papildoma drėkinimo priemonė 2-3 dienoms.

Praktiniai patarimai remonto ir hidroizoliacijos procese

• Prieš darbus būtina patikrinti betono paviršių, nustatyti sujungimus ir trūkius bei išdaužyti didesnius nei 0,4 mm plotis truputėlius, suformuojant U formos griovelius.
• Kruopščiai paruošti jungiamųjų siūlių vietas, išvalyti prastai sutankintas zonas ir nuskilusias įtrūkimų vietas, naudoti atitinkamas remontines medžiagas, pvz., Monocrete XP TH, Waterfix XP TH ir pan.
• Jei planuojama dengti visą paviršių Xypex danga, būtina paviršių sudrėkinti iki įgėrimo iš karto prieš dengiant.
• Xypex Concentrate sluoksniai turi būti dengiamas pakankamai apjungiantis įstrižai, kol vienas sluoksnis sustingsta, o antrasis laikomas drėgnas.
• Drėkinimas jį palaikantis drėgmės režimas išlieka tol, kol danga pradeda formuoti kristalų plėvelę, užblokuojančią vandens perteklių.
• Vertinant laiką ir sąnaudas, polietileno plėvelės dengimas dažnai yra naudingas mažesniuose projektuose; didesniuose projektuose svarbu numatyti papildomą įrangą ir resursus.

Kietačių darbų įtaka projektui ir praktikai

Po to, kai rūsio hidroizoliacija įrengiama, jos patikimumas priklauso nuo paviršiaus paruošimo bei tinkamos drėgmės išlaikymo per visą proceso laikotarpį. Xypex technologija yra ypač patikrinta Lietuvoje įvairiuose projektuose. Tuo pačiu svarbu suprasti, kad tinkamos drėgmės palaikymo režimas yra būtinas, kad plėvelė ir kristalinė hidroizoliacija veiktų tiksliai ir užkirstų kelią nuotekų ar vandens nutekėjimui.

Duomenys ir praktiniai pavyzdžiai

Augant dideliems iššūkiams, gali būti taikomos įvairios paslaugos: drėgmės matavimo prietaisai, plėvelių dengimas, Xypex sistemų įrengimas ir kt. Nuo šoninių įtrūkimų iki didelių nuotėkių - techniniai sprendimai orientuojasi į ilgaamžiškumą bei efektyvumą. Svarbu įvertinti aplinkos sąlygas, laiką, medžiagų savybes ir galimas papildomas priemones.

Rūsio hidroizoliacijos praktika žingsnis po žingsnio

1. Prieš pradėdami darbus - patikrinkite paviršių, nustatykite įtrūkimus ir įtraukite atitinkamas griovelių formas.
2. Paruoškite paviršių - nuvalykite dulkes, nuplaukite, išvėdinkite ir įsitikinkite, kad paviršius įmirkęs, bet per daug drėgnas nėra.
3. Nustatykite, kur bus taikoma Xypex koncentratas, ir paruoškite paviršių pagal nurodymus (smėliavimas, plovimas, įtrinimas).
4. Užpildykite pažeistas vietas ir įtrūkimus, dengiant Xypex Concentrate aplink suremontuotas vietas.
5. Užtepkite antrą sluoksnį - Xypex Concentrate arba Xypex Modified, laikydamiesi trukmės ir drėgmės reikalavimų.
6. Užfiksuokite danga 2-3 dienoms, palaikykite drėgmę ir laikykite paviršių šlapų per visą laikotarpį.
7. Baigus darbus, paviršius turi būti patikrintas dėl uždraustų įtrūkimų, o būtina papildoma priežiūra užtikrina, kad hidroizoliacija išliktų patikima.

Temperatūriniai duomenys bei dujų šaltiniai naudojant dujinius aušintuvus atskleidžia, kaip kontroliuoti šilumos išskyrimą šviežiam betono mišiniui. Duomenys apie temperatūros kontroliavimą šviežio betono metu išlieka aktualūs statybose, siekiant išvengti įtrūkimų dėl šilumos. Taigi, prioritetas yra švelnus atvėsimas ir laipsniškas hidratacijos procesų valdymas.

Įtrūkimų prevencija ir diagnostika

Masinio betono įtrūkimų priežastys apima didelį cemento kiekį, šilumos išskyrimą ir susitraukimą. Yra dviejų tipų įtrūkimai: paviršiniai ir protrūkiai. Patikimas sprendimas - derinti drėgmės, šilumos ir mechaninės įtampos valdymą, o esant įtrūkimams naudoti atitinkamas remonto technologijas (slėginio glaistymo, membraninių medžiagų, kiminių glaistų ir kt.).

Be to, projektų metu reikėtų atsižvelgti į aplinkos poveikio klases XR1 ar XR2 ir naudoti atsparią betoną, pavyzdžiui CEM III/B-S 32,5N SR su atitinkamomis užpildų medžiagomis, kad būtų valdomos šarminės korozijos rizikos. Tyrimai Lietuvoje rodo naudą ir praktinį pritaikymą šiose situacijose.

Reikšmingas pastebėjimas - šaltuoju metų laiku šilumos ir drėgmės kombinacija turi didelę įtaką įtrūkimų formavimuisi. Todėl temperatūriniai siūlių įrengimai, histaminiai drėgmės reguliatoriai ir kruopštus paviršiaus paruošimas turi didelę reikšmę ilgalaikei konstrukcijų atsparumui.

tags: #suirusio #betono #pasalinimas