Vienas iš esminių aspektų renkantis stogo dangą yra stogo nuolydis. Kiekviena stogo danga turi skirtingą minimalų stogo nuolydį, kuriam esant ją galima montuoti. Kai kurios stogo dangos tiesiog nėra tinkamos dengti ant stogo su per mažu ar per didelio nuolydžiu (nors tai - labai retas atvejis). Taip pat gali reikėti įrengti dvigubą izoliacinį sluoksnį nuo drėgmės ar naudoti nestandartines izoliacines plėveles. Stogo nuolydžio kampas taip pat gali būti išreikštas procentais. Kad paskaičiuotumėte procentus, visų pirma reikia žinoti aukštį (atstumą nuo pagrindo iki stogo viršūnės) ir ilgį. Kad gautumėte reikšmę procentais, padauginkite gautą rezultatą iš 100. Procentus taip pat galite paversti į laipsnius.
Plokščiojo stogo konstrukcija ir aplinkosaugos reikalavimai
Plokščiojo stogo konstrukcija turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad jis atliktų savo funkcijas, esant įprastoms nuo oro sąlygų priklausančioms temperatūroms (nuo -30 0C iki +80 0C). Plokščiasis stogas privalo turėti vandens nuvedimo sistemą, kuri nekenktų pastato statybinėms konstrukcijoms ir aplinkai (želdiniams, šaligatviams, gatvėms, kitiems statiniams).
Plokštieji stogai turi būti vėdinami. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Difuzinė plėvelė glaudžiama tiesiai prie šilumos izoliacijos plokščių. Kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo lėčiau lietaus vanduo nuteka, todėl reikia daugiau hidroizoliacijos sluoksnių. Ilgalaikė hidroizoliacija būtina ir plokščiajam stogui, kuris nuolat veikiamas klimato svyravimų bei mechaninio poveikio.
Hidroizoliacija ir dangų sluoksniai
- Naujo ar renovuojamo stogo hidroizoliacija turi būti įrengiama iš dviejų tarpusavyje pilnai suklijuotų polimerinės bituminės dangos sluoksnių arba vieno sluoksnio dangos.
- Bituminės, PVC ar kitos stogo dangos turi būti tvirtinamos mechaniškai, o kai kuriais atvejais - prilydomos prie šilumos izoliacijos.
- Stogo nuolydžiui esant daugiau kaip 2,90, viršutiniam hidroizoliacijos sluoksniui įrengti SBS tipo polimerais modifikuotos bituminės dangos su poliesterio pluošto pagrindu.
- Plokščiojo stogo hidroizoliacijai dažnai naudojamos ritininės bituminės dangos, kurios sulituojamos taip, kad nepraleistų kritulių.
Naujo arba renovuojamo stogo dangos pasirinkimą įtakoja nuolydis, pagrindas, ant kurio jos klijuojamos, klimato sąlygos, šilumos izoliacijos rūšis ir storis, stogo konstrukcija, galimas judėjimas.
Stogo nuolydžio matmenys ir jų įtaka
Nuo nuolydžio priklauso ne tik vandens bei sniego nutekėjimas, bet ir šlaitinio stogo konstrukcijų patikimumas bei įrangos reikalingumas. Esant nuolydžiui iki 2,90°, rekomenduojama įrengti du hidroizoliacijos sluoksnius, o didesniam nuolydžiui - SBS polimerinės bituminės dangos su armuojančiu sluoksniu. Dengiant stogus ritininėmis bituminėmis prilydomosiomis dangomis, ant kietų pagrindų viršutinis sluoksnis turi būti polimerinės-bituminės dangos; ant minkštų - abu sluoksniai tik polimerinio bitumo ir armuoti medžiaga, turinčia didelį pailgėjimą (>= 20%).
Naujo ar renovuojamo plokščiojo stogo įrengimas dažnai siūlo naudoti dviejų tarpusavyje suklijuotų dangų sluoksnius, o tais atvejais kai stogo nuolydis mažesnis, gali būti taikomi kiti sprendimai. Taip pat svarbu įvertinti, ar reikia papildomo vėjo, kondensato ar vandens garų izoliacijos sluoksnių.
Stogo šilumosizoliacija ir konstrukcinės taisyklės
Renovuojamų pastatų stogo šilumos izoliacijos storis svyruoja nuo 150 iki 200 mm; naujų A klasės pastatų stogo šilumos izoliacijos storis gali siekti 300-350 mm. Įrengiant plokščiojo stogo šilumos izoliaciją, plokštes reikia montuoti nuo tolimiausių zonų, kad nereikėtų vaikščioti per jas. Plokštės turi būti suklojamos taip, kad susidarytų kuo mažiau sankirtų ir viršutinis sluoksnis perlieptų visus apatinių siūlių siūlų vietas.
Tarp gegnių montuojamas pagrindinis šiltinimo sluoksnis, o gegnės apačioje - garo izoliacinė plėvelė. Svarbu užtikrinti, kad šiltinimo sluoksniai būtų tvarkingai išdėstyti ir ventiliuojami tarpai būtų teisingo dydžio.
Kraigo konstrukcija ir jos montavimas
Kraigas yra svarbi stogo konstrukcijos dalis, kuri užtikrina sandarumą, apsaugo nuo lietaus ir sniego patekimų, o also palaiko ventiliaciją. Kraigas gali būti išlankstytas kampu arba apvalus. Apvalus kraiginis lankstinys dažniausiai naudojamas čerpinio stogo kraigui. Kampu išlankstyti kraigai būna kelių pagrindinių tipų: perlenktas 90 laipsnių kraigas ir kraigas su papildomu užlankstymu. Pirmiausia uždėkite viršutinę gumos tarpinę, o po to uždėkite kraigą ir pritvirtinkite jį 4,8 x 20 mm medvaržčiais.
Tinkamai sumontuotas kraigas turi užtikrinti reikiamą stogo ventiliaciją bei apsaugoti kraiginę dalį nuo lietaus ir sniego. Prie stogo dangos tvirtinami stoginiais savisriegiais. Bendras poreikis skaičiuojamas su 5-10 cm užleidimu.
Stogo danga ir lapų tvirtinimo tvarka
Stogo dangos lapai tvirtinami iš dešinės į kairę. Pirmojo lapo apačia turi sutapti su karnizo linija, o lapo dešinysis apatinis kampas - su karnizo kampu. Lapų klojimo seka gali būti trumpesnė, jei stogo nuolydis sutampa su dengiamo plokštės ilgiu. Lapus tvirtinti rekomenduojama 4,8 x 35 mm medvaržčiais su neopreninėmis tarpinėmis. Žirklės ar pjovimo įrankiai turi būti naudojami atsargiai, kad išvengti skardos pažeidimų ir dažų NUDEGIMO.
Skardos lankstinius ir jų svarbą pabrėžia būtinybė juos ruošti atsižvelgiant į stogo konkrečius parametrus. Skardos lankstinių pagal užsakymą galima gaminti patiems arba užsakyti iš skardininkų su CNC įrankiais, o atsargos ir spalvos parenkamos pagal stogo dizainą.
Latakų, lietvamzdžių ir kraigo mazgų įrengimas
Lietaus nuvedimo sistemai tradiciškai priskiriami latakai ir lietvamzdžiai. Latako laikikliai tvirtinami prie karnizinės lentos, o galinės jungtys su gumine tarpine užpildomos sandarą užtikrinančiais elementais. Latakai yra sujungti su lietvamzdžiais naudojant jungtis su tarpine tarpa. Prieš uždėdami latakus, būtina užtikrinti jų tvirtinimą ir sandarumą
Latako laikikliai turi būti montuojami kas 1 m arba dažniau, laikantis nuolydžio reikalavimų (maždaug 5 mm/m). Jei stogo karnizas ilgesnis negu 12 m, reikia dviejų nutekėjimo vamzdžių.
Kraigo tipai ir jų montavimo ypatumai
Kraigas gali būti išlankstytas kampu arba apvalus. Apvalus kraiginis lankstinys dažniausiai naudojamas čerpinio stogo kraigui, o kampiniai kraigai gali būti su papildomu užlankstymu. Kraigas turi užtikrinti ventiliaciją, apsaugoti nuo lietaus ir sniego. Pirmiausia uždėkite viršutinę gumos tarpinę, o tada kraigą ir užtvirtinkite varžtais. Bendras stogo dangos tvirtinimas lankstus turi būti tikslus ir užtikrinti stogo sandarumą.
Stogo statinio skaičiavimai ir stogo nuolydžio pasirinkimas
- Bituminėms čerpėms minimalus nuolydis - 12 laipsnių.
- Trapecinio profilio stogo dangai - ne mažesnis kaip 7 laipsniai.
- Čerpinės metalinės dangos - minimalus nuolydis 14 laipsnių.
- Beasbestinės banguotos dangos - minimalus nuolydis 12 laipsnių.
Kai stogo nuolydis didesnis, gali būti reikalingos papildomos tvirtinimo priemonės ar skardos lankstiniai bei papildomi ventiliacijos sprendimai. Konstrukcijos skaičiuojamos atsižvelgiant į nuolydį, stogo dangos tipą, sniego apkrovas ir vėjo poveikį. Esant didesniam nuolydžiui, reikalingas storesnis šilumos izoliacijos sluoksnis siekiant atitikti energinius reikalavimus.
Vandens, oro ir šilumos izoliacijos valdymas
Ventiliacija visiems stogams yra būtina, todėl įrengiami ventiliaciniai tarpai virš difuzinės plėvelės arba tarp šilumos izoliacijos plokščių ir apsaugos nuo vėjo plokščių. Ventiliacijos aukštis turėtų būti ne mažesnis kaip 50 mm, o oro judėjimas nuo karnizo iki kraigo turi būti užtikrintas.
Šilumos izoliacijoje svarbiausia yra teisingas sluoksnių montavimas. Plokščiojo stogo šilumos izoliacijos storis gali būti nuo 150 iki 350 mm, priklausomai nuo pastato energinių reikalavimų. Tarp gegnių montuojamas pagrindinis šiltinimo sluoksnis, o gegnės apačioje - garso ir oro izoliacijos plėvelė.
Kraigo montavimo ypatumai, skardos mazgai ir jų priežiūra
Kraigo mazgai, skardinimo elementai, vėdinimo angos ir parapetai yra kertiniai stogo sandarumo komponentai. Tinkamai pritvirtinti skardos lankstiniai ir mazgai užtikrina vandens nutekėjimą nuo stogo dangos iki lietvamzdžio ir užkerta sklaidos nutekėjimus. Prie karnizo laidų jungtys turi būti nepraleidžiančios vandens, o viršutinės jungtys - atsparios oro poveikiui.
Kamino jungtis ir vėdinimo kaminėlių montavimas gali būti sudėtingi. Dėl kondensato ir vandens srautų, skardos lankstiniai turi būti paruošti atitinkamai ir tvirtinami specialiais tvirtinimo elementais. Turint dideles projekcijas ar mansardas, turėtų būti atidžiai planuojami jungiamieji mazgai, kad būtų užtikrintas sandarumas ir ilgaamžiškumas.
Stogo tipų apžvalga
- Vienšlaitis stogas: ekonomiškiausias pasirinkimas, dažnai naudojamas terasoms, verandoms; reikėtų įvertinti vėjo poveikį ir nuolydžio kryptį.
- Dvišlaitis stogas: tradicinis ir populiariausias, gali būti simetriškas ar asimetriškas; mansardinio tipo variantai leidžia maksimaliai išnaudoti erdvę.
- Trišlaitis ir valminis: sudėtingesnės konstrukcijos, kuriantys daugiau kraigų ir frontonų; gali būti patraukūs dizaino atžvilgiu.
- Piramidinės/keturšlaičiai stogai: sudėtinga konstrukcija, reikalauja išsamių skaičiavimų; puikiai atrodo, bet kainuoja daugiau.
- Susikertantys stogai: derina kelias plokštumas iš skirtingų šlaitų; dažnai naudojami moderniuose architektūros projektuose.
Stogo konstrukcijos ir kraigo vaidmuo yra užtikrinti ne tik estetinį vaizdą, bet ir hidro, termo ir oro sandarumą, ilgaamžiškumą bei komfortą gyventojams. Norint optimalaus sprendimo, būtina atsižvelgti į klimato sąlygas, stogo nuolydį, dangos tipą ir kapitalinį/atnaujinamą darbą.
Skardos lankstymo pamokos NAUJOKAMS | KRAIGAS IR VĖJALENTĖ
Šiame straipsnyje apžvelgti pagrindiniai kraigo atramymo principai ir montavimo ypatumai. Norėdami išsirinkti tinkamiausią stogo dangą bei užtikrinti sandarumą, reikėtų kreiptis į patyrusius skardininkus ir ardomus specialistus, kurie atsižvelgs į jūsų konkrečią stogo konstrukciją ir vietovės klimatą.