Stogo dangos terminės siūlės: įrengimas ir svarba

Stogų konstrukcijos turi atitikti esminius statinio reikalavimus, tarp jų ir priešgaisrinių norminių dokumentų nuostatas. Svarbu, kad stogo konstrukcija būtų suprojektuota taip, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu atlikti stogo valymo, priežiūros ir remonto darbus. Užlipimui ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai.

Stogams įrengti naudojami statybos produktai neturi teršti aplinkos. Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus. Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio.

Stogai privalo turėti pakankamą nuolydį lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti naudojami stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai. Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams ir nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, privaloma įrengti vandens nuvedimo nuo stogo sistemą.

Stogų šilumą izoliuojančios savybės turi atitikti reglamentų reikalavimus. Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus. Draudžiama naudoti statybos produktus, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu, sąveikaudami tarpusavyje (vyksta cheminė reakcija, elektros korozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.), mažina vienas kito ilgaamžiškumą. Stogai privalo būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui.

Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Žaibolaidžių išdėstymas ir jų įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais. Šalia gaisrinių kopėčių turi būti įrengti 80 mm skersmens išoriniai vandentiekio sausvamzdžiai su prijungimo galvutėmis gaisrinėms žarnoms, apačioje ir viršuje pritvirtinti.

Įlajos turi būti įrengtos 500 mm atstumu nuo stogo krašto, parapetų, stoglangių, vėdinimo angų, deformacijos siūlių ir virš stogo iškylančių sienų. Įlajos turi būti apsaugotos nuo lapų ir žvyro patekimo į lietvamzdį. Prie įlajų įrengiamos vandens perpilimo įrenginiai parapetuose (10 cm nuo stogo dangos paviršiaus). Užšąlančios vidinio vandens nuleidimo sistemos lietvamzdžių dalys turi būti tinkamai apšiltintos arba apšildomos. Stogo latakų nuolydis į įląją turi būti ne mažesnis kaip 1.4 °.

Pagrindinės sąvokos

Prieš gilinantis į specifinius reikalavimus, svarbu susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis, susijusiomis su stogo konstrukcijomis:

• Atbraila - žemesnis šlaitinio ar plokščiojo stogo kraštas.
• Atvirkštinis stogas - eksploatuojamas stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio.
• Hidroizoliacinė stogo danga - vandeniui nelaidi stogo danga, sudaryta iš vieno ar kelių hidroizoliacinių medžiagų sluoksnių.
• Apsauginis hidroizoliacinės dangos sluoksnis - paviršinis sluoksnis ar sluoksniai virš hidroizoliacinės dangos, skirti apsaugoti šią dangą nuo atmosferos poveikio.
• Papildomas hidroizoliacinis sluoksnis - po arba virš hidroizoliacinės stogo dangos įrengtas papildomas hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.
• Įlaja - anga stogo dangoje, skirta vandeniui nuo stogo nuleisti.
• Karnizas - stogo šlaito dalis, išsikišusi už išorinės sienos.
• Kraigas - šlaitinio stogo viršutinė horizontali šlaitų sankirtos briauna.

Plokštieji neeksploatuojamieji stogai

Plokštiesiems neeksploatuojamiesiems stogams priskiriami stogai, kurių nuolydis yra nuo 0,7 ° iki 7 °. Įrengiant stogus su nuolydžiu nuo 0,7 ° iki 1,4 °, privaloma naudoti šio nuolydžio stogams specialiai pritaikytus statybos produktus ir konstrukciją, atsižvelgiant į hidroizoliacinės dangos gamintojo rekomendacijas.

Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių sluoksnių naudojimą:

• Garų izoliuojančio sluoksnio
• Nuolydžio suformavimo sluoksnio
• Termoizoliacinio sluoksnio
• Vėjui nelaidaus sluoksnio
• Vėdinamo oro sluoksnio
• Vandens garų slėgio išlyginančio sluoksnio
• Papildomų hidroizoliacinių sluoksnių
• Hidroizoliacinės stogo dangos
• Hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio

Priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų statybos produktų, gali būti įrengti visi išvardinti sluoksniai arba jų deriniai.

Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos tvirtinimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais, įvertinant stogą veikiančias vėjo ir kitas apkrovas.

Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų statybos produktams ir paklotams

Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų betoninių ir gelžbetoninių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 200. Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų kitų mineralinių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150. Bituminių ir kitų mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis kaip 75 °C.

Vėdinamų plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų šiluminei izoliacijai (kai termoizoliacinis sluoksnis neapkraunamas) leidžiama naudoti nesuslūgstančius ir tūrio nekeičiančius termoizoliacinius statybos produktus. Šie statybos produktai gali būti klojami laisvai arba, esant reikalui, tvirtinami, kad nenuslinktų.

Hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui skirtų betoninių paklotų ir išlyginamųjų sluoksnių paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas. Ištrupėjimai ir plyšiai turi būti užtaisyti. Šių paklotų paviršiuose neturi būti išsikišimų, galinčių pradurti hidroizoliacinę dangą arba garus izoliuojantį sluoksnį.

Tarp hidroizoliacinės dangos betoninio pakloto ir virš stogo iškylančių vertikalių paviršių (karnizų, liftų šachtų ir panašiai) turi būti palikti ne mažesnio kaip 20 mm pločio deformaciniai tarpai.

Hidroizoliacinės dangos arba garus izoliuojančio sluoksnio paklotams naudojamų termoizoliacinių statybos produktų sujungimai vieni kitų atžvilgiu turi būti perslinkti. Jei klojami keli termoizoliacinių statybos produktų sluoksniai, jų sujungimai gretimų sluoksnių atžvilgiu neturi sutapti. „Kryžmiški“ sujungimai neleidžiami.

Termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį. Minimalūs reikalavimai termoizoliaciniams statybos produktams iš mineralinės vatos ir polistireninio putplasčio yra nustatyti norminiuose dokumentuose.

Visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami metalo ir skardos elementai turi būti iš korozijai atsparių statybos produktų: cinkuoto plieno, nerūdijančio plieno, vario ir panašiai.

Kai stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojančiam sluoksniui naudojama polietileno plėvelė ir panašūs statybos produktai, garus izoliuojantis sluoksnis neleidžiamas įrengti tiesiogiai ant trapecinių plieno lakštų paviršiaus.

Stoguose, įrengtuose virš 12 °C-30 °C temperatūros patalpų su mažesniu kaip 80 % santykiniu oro drėgniu, kai stogų šilumos perdavimo koeficiento U vertė ir garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė atitinka Reglamento 3 priedo reikalavimus, garus izoliuojančio sluoksnio paklotams gali būti panaudoti iki 20 mm storio termoizoliaciniai statybos produktai. Kitais atvejais paklotams panaudotų termoizoliacinių statybos produktų storis turi būti pagrįstas skaičiavimais.

Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų garus izoliuojantiems sluoksniams

Garų izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė. Stoguose virš šildomų patalpų garų izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti.

Stogų virš šildomų patalpų garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti pagrįsta skaičiavimais pagal reikalavimus arba atitikti Reglamento 3 priedo reikalavimus.

Vėdinamuose stoguose, įrengtuose virš 12 °C-30 °C temperatūros patalpų su mažesniu kaip 85 % santykiniu oro drėgniu, kai vėdinamame oro sluoksnyje virš termoizoliacinio sluoksnio įrengto vėjui nelaidaus sluoksnio sd ≤ 0,2 m, iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės esančio garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 m.

Stogų virš šaldomųjų pastatų ir patalpų garus izoliuojančio sluoksnio reikalavimai yra nustatyti atskirai.

Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų ir stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose (prie švieslangių, šachtų ir pan.) garus izoliuojantis sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus.

Plokščiuosiuose stoguose, kurie įrengti virš horizontalių gelžbetoninių perdenginių, pirmiausia turi būti įrengtas nuolydį formuojantis sluoksnis, o garus izoliuojantis sluoksnis - virš jo. Šis reikalavimas netaikomas, kai nuolydį formuojantis sluoksnis įrengiamas iš specialiai tam tikslui skirtų gamyklinių termoizoliacinių statybos produktų.

Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos sutvirtinimui

Stogo hidroizoliacinėje dangoje turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius, jų išdėstymas ir statybos produktai šių sluoksnių įrengimui.

Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų prijungimo prie vertikalių paviršių reikalavimai

Prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas arba mūro siūlės turi būti užpildytos, o paviršius išlygintas.

Stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis žemesnis nei 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.

Deformacinių siūlių įrengimas plokščiuose stoguose

Išorinės sąlygos, tokios kaip temperatūros svyravimai ir drėgmės kiekio pakitimai, gali sukelti blokų sienų tūrio pakitimus, dėl ko konstrukcijose atsiranda vidinė įtampa. Kadangi blokų sienos atsparumą tempimui yra nedidelis, eksploatacijos eigoje gali formuotis plyšiai. Siekiant sumažinti trūkimų atsiradimo grėsmę, mūras su deformacijos siūlėmis yra padalinamas į pakankamai mažas dalis.

Deformacinės siūlės pastato konstrukcijose, paklote ir hidroizoliacinėje stogo dangoje turi būti sutapdintos.

Reikalavimai deformacinių siūlių įrengimui hidroizoliacinėje stogo dangoje

Deformacinės siūlės turi būti atitrauktos nuo sienų, parapetų ir kitų virš stogo išsikišusių pastato dalių ne mažiau kaip 500 mm.

Deformacinių siūlių išdėstymo intervalai turi būti tokie, kad užtikrintų hidroizoliacinės dangos sandarumą ir jos atsparumą irimui dėl deformacinių reiškinių. Betone, keramzitbetonyje arba mediniuose paklotuose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ne didesniais kaip 10 m intervalais, o termoizoliacinių statybos produktų paklotuose - ne didesniais kaip 30 m intervalais.

Pastato aukščio perkryčio vietose esančiose deformacinėse siūlėse turi būti įrengti kompensatoriai. Deformacinės siūlės konstrukcija turi būti tokia, kad, atsiradus deformacijai, pro siūlę nepratekėtų vanduo. Deformacinių siūlių įdėklams turi būti naudojami nedegūs termoizoliaciniai statybos produktai.

Kiekvienas pastatas turi savo konfigūraciją, todėl negalima nustatyti konkrečių nurodymų, kaip išdėstyti deformacines siūles. Deformacinės siūlės paprastai yra užpildomos mineraline vata, o iš išorės ir vidaus išorinės sienos deformacines siūles sandarina elastingu siūlių užpildu, kuris lauko sąlygomis turi būti atsparus išorinės aplinkos įtakai.

Bauroc blokų sienų armavimas sumažina galimybę formuotis plyšiams mūre ir padeda padidinti siūlių tarpusavio atstumą. Armavimas atliekamas arba horizontaliose siūlėse, arba tam numatomos armavimo juostos. Bauroc blokai klijuojami plonomis klijų siūlėmis, todėl blokų paviršiuje turi būti įpjaunamos reikalingos įpjovos siūlių armavimui. Tam galima naudoti elektrinę arba rankinę frezą.

Mūro armavimo būtinybę ir vietą nustato projektuotojas, tačiau būtina armuoti:

• ilgas sienas, kurios turi krūvį iš šonų (vėjas);
• stipriau apkrautų sienų dalis;
• pirmą blokų eilę ant pamatų;
• lango angos apatinę siūlę (bent jau 900 mm per angą į abi puses);
• perdangos atramos paviršius (900 mm).

Bauroc blokų armavimui rekomenduojama naudoti armatūrą A-III klasės 8 mm diametro. Armatūrai išdėstyti blokuose suformuojamos įpjovos, kurios prieš armatūros įstatymą užpildomos bauroc blokų klijais. Po to armatūra įspaudžiama į užpildytas įpjovas taip, kad jos būtų pilnai perklotos klijais.

Projektuojant betonines ir gelžbetonines konstrukcijas, būtina vertinti temperatūros bei drėgmės svyravimus. Aplinkos temperatūra, drėgmė bei kietėjančio betono traukumas gali sukelti dideles konstrukcinių elementų deformacijas. Jeigu elementai negali laisvai deformuotis, galima įrengti nesudėtingo konstrukcinio sprendinio deformacines sandūras su HALFEN HSD-CRET elementais. Šie elementai sandūrose atlaiko skersines jėgas, užtikrina jungiamųjų elementų atsparumą.

Tam, kad užtikrinti deformacinės sandūros reikiamą atsparumą ugniai, naudojami specialūs atsparūs ugniai 20 arba 30 mm storio intarpai HSD-F-CRET. Deformacinių sandūrų elementai HSD išdėstomi atsižvelgiant į norimų nesuvaržytųjų deformacijų kryptį. Išdėstant HSD elementus perdangos plokštėje ar kitose konstrukcijose, elementų HSD CRET kiekis turi būti toks, kad atlaikytų skersines jėgas, nustatytas kaip nekarpytai sijai.

Didžiausias atstumas tarp įdėtinių detalių HSD CRET jungiamųjų strypų centrų turi būti ne didesnis kaip 10 plokštės skerspjūvio aukščių (lc ≤ 10h, kur h - plokštės skerspjūvio aukštis (storis)). Rekomenduojamas optimalus atstumas lc = 5h. Dėl didelių veikiančių skersinių jėgų, bei norint užtikrinti sijos stabilumą atramose, rekomenduojama jungiamuosius strypus išdėstyti keliomis eilėmis horizontaliai ir vertikaliai.

Termo-deformacinių siūlių profiliai

Termo-deformacinių siūlių profiliai naudojami didelės apimties betono grindims ar dangoms įrengti. Termo siūlės susideda iš dviejų 2,5 mm storio cinkuoto plieno omega tipo profilių, sujungtų tarpusavyje plastmasiniais varžtais ar veržlėmis. Profiliai niveliuojami pagal sukaltus į paruoštą pagrindą armatūros strypus, kurie tvirtinami prie termo siūlių profilių. Taip išlaikomas horizontalumas, reikiamas aukštis bei nuolydis.

Užliejus betoną, profilis lieka jame, dėl ko betono sluoksnis tampa dar stipresnis. Stingstant betonui, abu termo siūlės profilio šonai prikimba prie betono armatūrinių strypų pagalba. Traukiantis betonui, termo siūlė tarsi „perplyšta“ į dvi dalis, nutraukdama plastmasinius varžtus ar veržles. Tokiu būdu atsiranda temperatūrinis deformacinis tarpas, kuris gali siekti net iki 15 mm.

Vertikalus betoninių grindų poslinkis apribojamas dėka labai tikslių omega profilių geometrinės formos ir prie jų privirintų armatūros strypų, kurie integruojasi į betoną. Lygi abiejų omega profilių viršutinė briauna saugo betono kraštus nuo trupėjimo eksploatacijos metu. Visą apkrovą priima temperatūrinės siūlės viršutinės briaunos, o ne betono kraštai.

Nenaudojant temperatūrinių siūlių, o pjaunant betoną įprastu būdu, po kelių mėnesių eksploatacijos galima pastebėti ištrupėjimus ties pjovimo vieta. Gerai suprojektuotame ir įrengtame statinyje kiekvienas konstrukcinis elementas „tyliai“ atlieka savo funkciją, tačiau jei kuriame nors darbų etape buvo padaryta klaida, gali kilti daug nepatogumų, o kartais - ir pavojų.

Netinkamai įrengus siūles, statinio konstrukcijoje dėl įvairiausių apkrovų atsiradę įtrūkiai gali jas susilpninti. Pro įtrūkius besiskverbianti drėgmė tiesiogiai veikia metalines konstrukcijų dalis, atsiranda korozijos židinių, susilpnėja projektinis stiprumas, todėl smarkiai padidėja avarijų tikimybė.

Neįrengus deformacinių siūlių, absorbuojančių ar kompensuojančių pastatų judėjimą, kenčia silpnesnės konstrukcijų vietos: nuolat skilinėja langai, judant pastatui pažeidžiama ir išorės, ir vidaus apdaila. Skirtingų tipų statiniuose įrengtos deformacinės ar temperatūrinės siūlės taip pat skiriasi savo specifika ir joms keliamais reikalavimais.

Atsižvelgiant į statinių paskirtį ir jų konstrukcijų sandarą, siūlės turi būti tinkamai užbaigtos ir apsaugotos. Jei siūlė siaura (mažiau kaip 10 mm), vienas iš galimų jos apsaugos būdų - sandarinimas polimerine mastika. Tačiau polimerinės mastikos nėra ilgaamžės, dėl daugkartinių grindų susitraukimų ar išsiplėtimų arba UV spinduliuotės poveikio jos greitai suyra, be to, neapsaugo siūlių kraštų nuo skilinėjimų veikiant apkrovoms, todėl ilgainiui praranda sandarumą ir estetinę išvaizdą.

Jei statinyje reikia platesnės siūlės, polimerines mastikas naudoti netikslinga, nes šios neatsparios gniuždymui. Atsižvelgiant į aplinką, kurioje yra siūlė, profilių sudėtinės medžiagos ir konstrukcija parenkama taip, kad atlaikytų tai aplinkai būdingas apkrovas ir poveikius.

Kiek kainuoja stovinčios siūlės plokštės? Šios stogo dangos kaina priklauso nuo daugelio veiksnių - užsakomo kiekio, pasirinkto metalo tipo, paviršiaus dangos ir profilio. Stovinčios siūlės plokštės - tai lygios metalinės plokštės su išilginėmis siūlėmis, kurios suteikia stogui modernią ir elegantišką išvaizdą. Yra keli pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos kainai:

• Plokščių tipas: Skiriasi techniniais parametrais, kokybe ir naudojama žaliava. Plokštės, pagamintos iš skirtingų metalų (pvz., cinkuoto plieno, aliuminio ar vario), gali kainuoti skirtingai. Dažniausiai pasirenkamas cinkuotas plienas dėl gero kainos ir kokybės santykio.
• Paviršiaus danga: Pavyzdžiui, GreenCoat - tai pusiau matinė, itin patvari danga, gaminama pagal aukščiausius kokybės standartus Švedijoje.
• Profilis: Galima rinktis plokštes su tiesiu galu, išpjovomis priekyje ir gale arba modelius su užlenktu priekiu.

Stovinčios siūlės plokštės - tai moderni stogo danga, sudaryta iš metalinių plokščių su iškeltomis briaunomis, vadinamomis „siūlėmis“. Jos gali būti gaminamos iš įvairių medžiagų - cinkuoto plieno, vario, aliuminio ar kitų metalų lydinių. Stovinčios siūlės plokštės plačiai naudojamos tiek gyvenamuosiuose, tiek pramoniniuose pastatuose dėl savo ilgaamžiškumo, atsparumo oro sąlygoms ir universalumo.

Protan SE (stogas) - tai poliesteriu armuota, mechaniškai tvirtinama PVC danga. Viršutinis sluoksnis pagamintas iš lanksčios PVC, su stabilizatoriais, kurie didina atsparumą aukštoms ir žemoms temperatūroms, ultravioletiniams saulės spinduliams ir apriboja ugnies plitimą. Pagrindas - austas poliesterinis audinys. Protan G - tai PVC danga, sustiprinta stiklo audiniu ir skirta balastiniams stogams, detalių įrengimui arba kaip hidroizoliacinis sluoksnis kituose stoguose. Pagrindas - stiklo audinys.

Protan PVC stogo dangos ritiniai pristatomi paletėse po 680 m². PVC stogo dangos sulydomos karštu oru. Automatinio sulydymo aparato važiuoklė pagaminta iš vientiso tvirto aliumininio rėmo su laikikliu papildomam 5 kg svoriui. Aparatas turi elektroninį temperatūros ir greičio reguliatorių. Rekomenduojamas maksimalus sulydymo greitis yra 3 m/min. Rankinis sulydymo aparatas naudojamas ir užtaisymams, ir siūlėms.

Bituminės dangos - vienas iš populiariausių sprendimų plokštiems stogams dengti. Tai patikima, ilgaamžė ir ekonomiškai efektyvi stogo danga, tinkanti tiek naujiems pastatams, tiek renovacijai. Bitumo pagrindu pagamintos dangos naudojamos jau dešimtmečius, tačiau šiuolaikinės technologijos leido dar labiau patobulinti jų sudėtį, klojimo būdus bei eksploatacines savybes.

Prilydomos dangos kaitinamos iki reikiamos temperatūros ir tolygiai klijuojamos prie pagrindo. Bituminės dangos - tai patikimas ir laiko patikrintas sprendimas plokštiems stogams.

tags: #stogo #dangos #temperaturiniu #siuliu #irengimas