Aplinkos apželdinimas suteikia neaprėpiamas galimybes namo, sodo namelio, sodybos ar bet kokios kitos paskirties statiniui suteikti norimą „rūbą“. Juk aplinka itin svariai prisideda prie įvaizdžio formavimo.
Nors augalų auginimas turi daug privalumų, svarbu atsižvelgti ir į praktinius aspektus. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų - vijoklinių augalų, tokių kaip gebenės ar laukinės vynuogės, sodinimas šalia pastato fasado. Nors šie augalai sukuria jaukią ir natūraliai žalią aplinką, ilgainiui jie gali pažeisti tinką, ardyti konstrukcijas, sudaryti drėgmės židinius bei skatinti pelėsio formavimąsi. Renkantis augalus daugiabučio aplinkoje, svarbu įvertinti ir lapų dydį. Nors tokie augalai, kaip kaštonai, klevai ar kai kurios magnolijų rūšys atrodo įspūdingai ir dekoratyviai, jų stori, dideli lapai rudenį ar po stipresnio lietaus greitai kaupiasi latakuose, užkemša lietvamzdžius ir užtvindo vandens nutekėjimo sistemas.
Tiesa, norint dailaus, stilingo vaizdo, verta pasitelkti žinias, įgūdžius bei patirtį, nes apželdinant svarbu vertinti itin daug aspektų: augalų suderinamumas tarpusavyje, poreikiai dirvai, žydėjimo trukmė, koloritas skirtingu augimo laikotarpiu, įnoringumas ir t.t. Ne mažiau reikšmingas ir nuolatinis aplinkos tvarkymas.
Apželdinimo galimybės ir sprendimai
Be visos statinį supančios aplinkos gali būti pasirenkamos atskiros zonos, kurios bus apželdintos augalais, pavyzdžiui, šlaito apželdinimas, kieme esančio baseinėlio ar tvenkinio apželdinimas, tam tikros teritorijos apželdinimas, tvorų apželdinimas, balkono, terasos, įėjimo į namus ar įvažiavimo į kiemą apželdinimo darbai. Labai populiarus vejos apželdinimas, kadangi patiems sukurti tobulą, vešlų vejos kilimą yra gana sudėtinga misija.
Kokie augalai naudojami apželdinant teritoriją ar atskiras jos zonas, priklauso nuo dirvos savybių, saulės šviesos, augalų poreikių, klientų lūkesčių ir daugelio kitų aspektų. Puiku tai, kad šiandien rinkoje turime itin platų augalų pasirinkimą (žydintys ir nežydintys, žaliuojantys, dekoratyviniai, mėgstantys saulės šviesą, galintys augti šešėlyje, laipiojantys, besidriekiantys žeme ir t.t.), todėl ir galimybių laukas neįtikėtinai didelis.
Kiemo apželdinimo sprendimus lemia supanti aplinka. Šiame kontekste svarbu išskirti vidinį kiemą. Jo dydis, pagrindas, namo fasadas pasufleruos, ar labiau tiks vazonuose auginami augalai, ar grunte įrengti nedideli gėlynai. Jei gyvenamojo namo vidinis kiemas erdvesnis, yra vejos plotas, tuomet puikiai atrodys dekoratyvinių augalų kompozicijos, nedidelis baseinėlis ar fontanas, paukščių girdykla.
Kiemo apželdinimas sudėtingesnis, jei kiemas erdvus, nes paprastai tada jame norima sutalpinti kelias zonas, pavyzdžiui, poilsio zoną, vaikų žaidimų zoną, sodelį, daržą, taip pat turėti reprezentatyvią erdvę su baseinėliu ar net tvenkinuku.
Šlaito apželdinimui populiariausi besidriekiantys, šliaužiantys augalai - gali būti žydintys arba nežydintys. Stataus šlaito apželdinimui geriau rinktis didesnes šaknų sistemas turinčius augalus, taip pat tuos, kurie nėra labai įnoringi augimo sąlygoms bei dirvožemiui.
Tvenkinio šlaitų apželdinimas kaip reikiant pakeičia vandens telkinio įvaizdį. Baseinėlis kieme yra gyvybės šaltinis, o šalia jo augantys augalai vaizdą dar labiau pagyvina, suteikia spalvų, dailių atspindžių, šlamesio. Rinkitės augalus visam perimetrui ar jo daliai, derinkite su akmenų kompozicijomis. Šalia baseino puikiai atrodys ir augs drėgmės mėgėjai. Didesnio baseino apželdinimui labai tiks viendienės, vilkdalgiai, gaisrenos, ajerai, viksvos, melsvės ir kt.
Mažam sodui nereikėtų rinktis itin aukštų medžių, nes vizualiai jie labai sumažins erdvę, be to, sode bus daug šešėlio. Mažų erdvių sodui labai geras sprendimas yra koloniniai augalai - tiek vaismedžiai, tie vaiskrūmiai. Jie kompaktiški, neužima daug ploto. Tikslinga pagal šeimos narių skaičių paskaičiuoti, kiek kokių vaismedžių, vaiskrūmių sodinti.
Taip pat apželdinant reikia įvertinti, koks dirvožemis vyrauja ir, jei reikia, jį pagerinti.
Balkono apželdinimas priklauso nuo kuriamo stiliaus ir to, ar norite žydinčio balkono, ar egzotika alsuojančio, ar dar kitokio. Galima rinktis masyvesnius augalus, auginamus vazonuose, žydinčius - loveliuose ar krepšeliuose. Puikiai atrodo ir laipiojantys augalai.
Aplink terasas dažnai išvysime vieną kitą tują, kalnines pušeles, buksmedžius ir žydinčias vienmetes. Tačiau apželdinimas prie terasos gali dovanoti ir visai kitokių sprendimų. Norite šiek tiek privatumo? Sodinkite aukštesniu augalus - puikiai tiks astilbės, astrai, miskantai. Norite romantiškos aplinkos? Aplink terasą įkurdinkite rožes, katžoles, bijūnus, flioksus, gubojas.
Aktuali lengva priežiūra? Vertikalus apželdinimas pasirenkamas, kai domina originalios, modernios idėjos, taip pat tada, kai yra poreikis taupyti vietą ar tiesiog norite stilingų idėjų įgyvendinimo. Toks apželdinimas tinka tvoros, patvoriams.
Tvorų apželdinimas dažniausiai taikomas medinėms, metalinėms, vielos tinklo tvoroms. Populiarumo laurus šiame kontekste skina vijokliniai augalai, pavyzdžiui, itin mėgiamos raganės, laipiojančios rožės, gebenės, vynvyčiai, apyniai ir pan.
Domina patvorių apželdinimas? Patvoriuose puikiai auga melsvės, taip pat jei norisi spalvų sodinamos viendienės, medetkos, nasturtės, vilkdalgiai, katžolės, levandos ar kiti augalai. Siekiantys privatumo patvoriui renkasi tujas, kuriuos po kurio laiko sukuria patikimą apsaugą nuo pašalinių akių.
Dar vienas vertikalaus apželdinimo tipas - namo apželdinimas. Jis ir jo sprendimai priklauso nuo Jūsų poreikių, namo eksterjero, bendros aplinkos koncepcijos ir daugelio kitų veiksnių.
Neretas šiandien susižavi stogo apželdinimu. Galimas vertikalus namo sienų apželdinimas. Dažniausiai tam pasitelkiami laipiojantys augalai. Tiesa, svarbu pasirūpinti, kad jie nedarytų neigiamos įtakos namo fasadui ir pagal koloritą derėtų prie eksterjero spalvų paletės, medžiagų ir tekstūrų.
Įėjimo į namus bei įvažiuojamosios kiemo dalies apželdinimas priklauso nuo teritorijos dydžio, namo fasado, kitų aplink augančių augalų.
Tanki, sodriai žalia, minkštutėlė veja yra daugelio namų savininkų svajonė. Norint tokią turėti reikia įdėti nemažai triūso, pradedant gerų sėklų pasirinkimu ir baigiant taisyklingu sodinimu.
Gamtos apsuptyje esanti sodyba ir jos aplinka turi įsilieti į supančią aplinką. Tad planuodami apželdinimo viziją įvertinkite, ar sodyba yra šalia miško, vandens telkinio, o galbūt tai vienkiemis ar, atvirkščiai, tarp kitų sodybų įsispraudęs statinys.
Mūsų komanda dirba visoje Lietuvoje, todėl nepriklausomai nuo to, ar tobulos aplinkos apželdinimo idėja domina Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje, Klaipėdoje, Alytuje ar bet kuriame kitame mieste, mes atvyksime ir realizuosime svajonę.
Apželdinimo istorija ir privalumai
Velykos - pavasario, atgimimo ir prisikėlimo šventė. Dažniausiai po jos viskas pamažu sudygsta ir sužaliuoja, ima krauti žiedus. Velykų proga siūlome jums pagalvoti, kaip įnešti dar daugiau žalumos į savo gyvenimą - apsiželdinti gyvenamojo būsto stogą ar sieną.
Ar žinojote, jog pirmieji apželdinti stogai atsirado IV amžiuje prieš Kristų? Tai buvo garsieji Babilono (arba Semiramidės) sodai. Vėliau gyventojai stogus apželdindavo siekdami pagerinti būsto šilumos izoliaciją. Velėna ant stogų žiemą būstą išlaikydavo šiltesnį, vasarą - vėsesnį. Lietuvos senieji gyventojai velėną klodavo ant šiaudinių stogų, nes ji taip pat pagerindavo ir priešgaisrinę izoliaciją.
Šiandien stogai apželdinami naudojantis modernia įranga ir laistymo technika, sukuriamos ištisos sistemos, kad tokiu sodu nereikėtų pernelyg daug rūpintis. Didžiausias apželdintas plotas egzistuoja ant „Ford Motors“ biuro pastato JAV - jis užima 4,2 hektaro.
Japonijoje ir kai kuriose kitose šalyse egzistuoja reikalavimas pastačius naują pastatą apželdinti tam tikrą žemės plotą - tai tarsi kompensacija už erdvę, kurioje vietoj gamtos išdygo pastatas. Žinoma, žemės jau pradeda trūkti, tad šis reikalavimas kompensuojamas apželdinant stogus. Europoje stogų apželdinimo lyderė neabejotinai yra Šveicarija - šioje šalyje visi pastatai, turintys plokščią stogą, privalo būti apželdinti. Vis tik kitose šalyse taip pat plinta toks aplinkai draugiškas dekoro ir žalio ploto didinimo būdas.
Apželdinti stogai iš tiesų turi daug privalumų: gerina ne tik šilumos, bet ir garso izoliaciją, kuria įspūdingą estetinį vaizdą, savotiškai kompensuoja tą dalelę gamtos, kurią prarandame dėl besiplečiančių miestų, augalai valo ir grynina miestų orą. Apželdintas stogas net ir netiesiogiai padeda mums gelbėtis nuo karščio - jis mažina vidutinę miesto temperatūrą maždaug 3-4 laipsniais.
Vokietijoje netgi esama įspūdingų pavyzdžių, kai apželdinti stogai derinami su ant jų įrengtomis saulės jėgainėmis. Tokiu būdu gaunama energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau stogas pernelyg neįkaista. Pasaulyje yra gausybė pavyzdžių, kai apželdinę stogą gyventojai naudoja jį poilsiui, čia įrengia ir vaikų žaidimų aikšteles.
Stogo apželdinimo techniniai aspektai
Įrengiant sodus ant stogo būtina žinoti, jog po žemės sluoksniu dar turi būti įrengtas vandenį sulaikantis sluoksnis, tuomet - drenažo sluoksnis, o po juo - hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis. Tik po juo eina stogo konstrukcija.
Intensyvus ir ekstensyvus apželdinimas
Stogai gali būti apželdinami intensyviai arba ekstensyviai. Ant šlaitinių stogų (pasvirusių nuo 5 iki 15 laipsnių) įrengiami ekstensyvūs sodai, kurių nereikia prižiūrėti. Intensyviai apželdinus stogą jam bus reikalinga nuolatinė priežiūra. Toks apželdinimas priklauso ir nuo finansinių investicijų. Norint auginti didesnius augalus reikia nuo 15 iki 40 centimetrų storio žemės substrato sluoksnio (reikia gerai pagalvoti ir apie žemės svorį).
Intensyvaus apželdinimo atveju ir sluoksnių yra daugiau: po žemės substratu eina vandenį filtruojantis sluoksnis (geotekstilė, mineralinės vatos veltinis arba stiklo audinys), tuomet - drenažo sluoksnis, hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis (skirtas apsaugoti žemiau klojamą dangą nuo aštrių drenažo sluoksnio dalelių), hidroizoliacijos sluoksnis, šiluminė izoliacija, garo izoliacija bei prieš stogo konstrukciją - skiriamasis sluoksnis.
Žinoma, pranešėja pripažino, jog taupant lėšas ir nusprendus stogą apželdinti ekstensyviai, po žemės substratu kartais iškart klojama hidroizoliacijos sluoksnio danga ir tuo pasitenkinama. Vis tik ir intensyviai apželdinant, nors pasiryžtate augalus prižiūrėti, geriausia jei jie būtų atsparūs saulės kaitrai bei „ištvermingi“.
Fasadų apželdinimas
Pastatai apželdintais fasadais yra tarsi savotiški meno kūriniai. Ypač - pilkame betoniniame mieste. „Tokiais būdais Vokietijoje populiaru apželdinti buvusias gamyklas ir kitus neišvaizdžius pastatus“, - pasakojo dr. R. Bistrickaitė.
„Jei nusprendžiama apželdinti pastatą tvirtinant augalus ant laikiklių, rekomenduojama juos įrengti bent 15 centimetrų atstumu nuo namo sienos - kad tarp jos ir apželdintos sienos būtų vėdinamas oro tarpas, taip pat kad augalai nepažeistų struktūrinio tinko, kitokios fasado apdailos“, - sako dr. R. Bistrickaitė. Laikikliai - dažniausiai nerūdijančio plieno trosai, ištempti skersai pastato ir susikertantys, sudarantys savotišką rombų tinklelį.
Tinkleliai taip pat daromi iš stiklo pluošto armatūros. Dar vienas apželdinimo tipas: kai fasadas sujungiamas su apželdinimu. Jei pasirenkamas vazoninis apželdinimo būdas, kai augalai vazonuose statomi pastato balkonuose, projektuotojai turi iš anksto paskaičiuoti, jog pastato perdangos bus labiau apkrautos.
Dar vienas apželdinimo tipas: vertikalūs sodai. Pastarieji gali būti tvirtinami moduline sistema ir vientisa plokščiąja sistema. Minėtais atvejais daug dėmesio reikia skirti laistymo sistemai - ji įrengiama iš anksto ir ją turi prižiūrėti apželdinimo specialistai. „Esu mačiusi, kaip Vokietijoje vientisa plokščioji sistema tiesiog susmuko. Priežastis? Užsikimšo laistymo sistema ir visas tas fasadas tiesiog neatlaikė apkrovos“, - sakė dr. R. Bistrickaitė.
Apželdintas pakabinamas fasadas susideda iš aliuminio rėmų su kampais, prie kurių jungiami pakabinami bėgiai. Nuo jų eina fasado elementas, į kurį horizontaliai įmontuojami vazonėliai su augalais. Tokia konstrukcija kabinama ant apšiltintos sienos.
Vienas iš labiausiai dr. R. Bistrickaitei įstrigusių fasadų apželdinimo pavyzdžių: Peterio-Lammaro aikštės Dillingeno mieste projektas.
Apželdinimo teikiama nauda
Apželdintas fasadas ne tik skatina gerą savijautą, maloniai nuteikia, tačiau ir padidina pastato sienų garso izoliaciją, pagerina miesto klimatą, mažina smogą, mažina pastato perkaitimą, drėkina orą. Dar vienas netikėtas privalumas - apželdinus fasadą „nuginkluojami“ grafičių piešėjai - jie nebeturi jokios galimybės demonstruoti savo meninių sugebėjimų ant pastatų sienų.
Daugiabučių renovacija ir apželdinimas
Renovuojant daugiabučius iki šiol nebuvo galvojama apie nieką daugiau, išskyrus energinio efektyvumo didinimo priemones. Ar galima tikėtis permainų šiandien, kai Aplinkos ministerija (AM) daugiabučių renovacijai pradėjo lipdyti naują - sveikintiną - kvartalinės renovacijos šūkį?
„Teisės aktai tokias iniciatyvas leidžia, bet valstybė jokių skatinamųjų priemonių joms nenumato. Pagrindinė daugiabučių namų modernizavimo programos paskirtis - energinio efektyvumo didinimas, energijos taupymas. Tam ir numatomas finansavimas, o papildomoms priemonėms, kurios nesusijusios su energijos taupymu, finansavimas nenumatytas ir šiuo metu nesvarstomas“, - aiškino R.
Vis dėlto ketinimas apželdinti ar kitaip pritaikyti eksploatacijai stogą, pasak AM atstovo, tikrai neatima galimybės gauti paramą už apšiltinimo darbus. Svarbiausia rengiant investicijų planus tokiu atveju labai aiškiai, detaliai atskirti išlaidas, kurios skirtos įgyvendinti energinį efektyvumą didinančius sprendinius.
Ir nepamiršti pirmiausia pasirūpinti tuo, kad architektai ir inžinieriai įvertintų, ar konkretaus daugiabučio stogas gali atlaikyti papildomas apkrovas. O architektūriniai sprendiniai norint pritaikyti naudojimui stogus, architektų vertinimu, nėra sudėtingi: zonoms, kuriose įkurtos sūpynės ir vaikų žaidimų inventorius, galima parinkti specialią gumos dangą, suformuoti keraminių trinkelių takus ar ir iškloti stogą drėgmės nebijančiomis lentelėmis, pastatyti atskirus vazonus želdiniams, gėlynams.
Architektas Kęstutis Pempė, kuris visada ragino rinktis kompleksinius daugiabučių modernizacijos sprendinius, primena, jog kiekvienu atveju pirmiausia privalu ekonomiškai ir architektūriškai įvertinti, ką daryti su pastatu: ar ant stogo perkelti vaikų žaidimų aikšteles, ar verčiau įrengti mansardinį stogą.
Pritaikyti bendruomenės poreikiams stogą paprasčiau, kai apželdinimo ar kitokia rekreacinės infrastruktūros idėja kyla dar tik statant, o tiksliau - projektuojant namą. Šiandien tokie pavyzdžiai, kai ant stogų įrengiamos žaidimų aikštelės ar terasos, jau nebe naujiena. Stogai panaudojami sporto, poilsio zonoms, bendruomenės daržams įrengti, taip pat ir vaikų žaidimų aikštelėms.
Apželdinimas - tai ypatingas būdas pastatų fasadams suteikti dalelę gyvybės ir estetikos. Jei Kabantieji sodai, žavėdami savo unikalumu, tapo vienu iš septynių pasaulio stebuklų, šiandien genialios apželdinimo idėjos įgyvendinamos vis dažniau ir kur kas paprasčiau.
Besiplečiant urbanistinėms vietovėms, kiekvienas kvadratinis metras įgauna ypatingą vertę, siekiant kaip įmanoma prasmingiau išnaudoti statybai skirtus plotus. Būtent todėl statytojai bei vystytojai neišvengiamai susiduria su dilema: o ką gi daryti su žaliaisiais plotais? Jie reikalingi, tačiau užstatymo tankumo poreikio taip pat nenuneigsi. Kaip vienas iš bene puikiausių sprendimų tokiais atvejais yra naudojamas vertikalus apželdinimas. Tai - viena moderniausių žalumos išraiškų.
Modernus apželdinimas, kuriame dera funkcionalumas ir estetika, gali organiškai apjungti architektūrą bei jos gamtinę aplinką. Toks apželdinimas pastatui suteikia išskirtinumo bei kuria didesnę objekto vertę. Vertikalus sodas gali būti projektuojamas prie įvairaus mastelio pastatų: nuo sodybos namelio iki aukštybinių pastatų ansamblių. Taip pat gali skirtis ir funkcija, kurią atlieka toks apželdinimas. Tai gali būti „gyvas“ fasadų dekoras arba detalė, paslepianti nepatrauklią ūkinę pastato dalį, sandėlį ar automobilių stovėjimo aikštelę.
JAKOB Rope Systems jau daugiau nei 30 metų padeda įgyvendinti ekonomiškai efektyvius ir estetiškai patrauklius vertikalaus apželdinimo sprendimus, kuriuose naudojamas nerūdijančio plieno tinklas bei nerūdijančio plieno trosas.
Profesionalus ir tikslingas, funkcionalus ir estetinis fasado apželdinimas reikalauja kruopštaus ir apgalvoto planavimo. Tam puikiai tinka nerūdijančio plieno trosų sistemos bei nerūdijančio plieno tinklas. Modernus apželdinimas idealiai sujungia ekologiją ir architektūrą. Be to, vertikalaus apželdinimo sprendimai visuomet didiną pastato vertę bei užtikrina jo išskirtinumą. Žalieji pastatų fasadai kuria tvarų ir modernų įvaizdį, kuriame gamta ir technologijos harmoningai atliepia svarbiausius šiandienos urbanistikos poreikius. Minimaliomis erdvės ir žemės ploto sąnaudomis sukuriami gausūs vertikalūs žalieji plotai, kurie yra ne tik erdvių modeliavimo elementas ar dekoras, bet ir galimybė urbanistinei biodiversijai išlaikyti ir išplėsti.
Kuriant tokias erdves kaip niekad svarbus eksploatacinis patvarumas, tad vienu populiariausių sprendimų tampa vertikalus apželdinimas. Kokia gi šio sprendimo sėkmės paslaptis? Viskas ganėtinai paprasta: vertikalus sodas, kuomet jo įgyvendinimui naudojamas nerūdijančio plieno trosas bei tinklas, yra toks, kuris tenkina svarbiausius erdvių naudotojų lūkesčius. Nerūdijančio plieno elementai, naudojami vertikalaus apželdinimo įgyvendinimui - tikras tvarių sprendimų, patikimumo bei užtikrintų rezultatų atspindys. Statytojams dirbti su plieniniais tinklais bei trosais - vienas džiaugsmas, kurio dėka neprireikia baimintis dėl gabaritinių elementų tvirtinimo ypatumų, dūžių ar būtinos specialios parengties.
Dar daugiau - žalieji pastatų fasadai formuoja draugiškas erdves, kuriose išnyksta riba tarp miesto ir jo periferijos, žalumos prieglobsčio bei jos visiško nebuvimo. Žalieji pastatų fasadai - tai išmanaus ir tvaraus miesto ženklas, jau dabar puošiantis ir Lietuvos urbanistiką. Džiaugiamės prisidėdami prie tvarios architektūros plėtotės Lietuvoje. JAKOB GreenSolutions apželdinimas.
JAKOB Rope Systems siūlo konkurencingus produktus ir paslaugas, kurių dėka galime įgyvendinti didesnio mastelio apželdinimo projektus, tokius, kaip „žalios sienos“ ar „žali pastatai“. Horizontali juosta sujungia vertikalius lynus ir užtikrina didesnį stabilumą bei lengvesnį montavimą. Pridėjus horizontalias juostas, galima sukurti tinklelius, kurie atitiks jūsų projekto poreikį ir augalų reikalavimus. Apsaugos mechanizmas saugo trosus ir laikančiąją konstrukciją nuo pernelyg didelio augalo svorio, vėjo, sniego ar kitų apkrovų. GreenTrellis tinka daugeliui vijoklinių augalų rūšių. GreenBlock - tai „Jakob Rope Systems“ sukurta aukštos apkrovos konsolė, skirta treliažo sistemoms (Webnet ir GreenTrellis) montuoti ant apšiltintų fasadų. Sprendimas leidžia konstrukcijas sumontuoti tiek naujai statomuose ar renovuojamuose pastatuose, tiek papildyti jau atliktas fasado renovacijas.
Energijos efektyvumo didinimas renovuojant pastatus - tai puiki galimybė sumažinti šildymo sąnaudas ir CO₂ emisijas net iki 60 %.
tags: #fasadines #dalies #apsodinimas