Stiklo klijais apsinuodijimas: simptomai, rizika ir gydymas

Stiklo klijais apsinuodijimas priskiriamas toksiškų medžiagų poveikiui, kai į organizmą patenka cheminės medžiagos arba toksinai, sukelti sugedusio ar užteršto maisto ar tiesioginio kontakto su nuodingomis medžiagomis. Apsinuodijimas maistu - tai virškinamojo trakto sudirginimas arba infekcija, kylanti suvartojus netinkamą maistą ar gėrimus. Rečiau apsinuodijimą lemia toksinai, cheminės medžiagos, t. y. ne infekciniai veiksniai.

Simptomų pradžia ir intensyvumas priklauso nuo į organizmą patekusio kiekio ir chemikalų rūšies. Simptomai gali pasireikšti labai greitai - per 30 minučių nuo poveikio, arba prasidėti po kelių valandų ar net dienų. Dauguma apsinuodijimo atvejų praeina per 24-48 valandas, tačiau rimtesniais atvejais simptomai gali tęstis ilgiau arba reikėti hospitalizacijos.

Dažniausi simptomai

• pykinimas ir vėmimas
• pilvo spazmai ir pilvo skausmas
• viduriavimas (įskaitant ir su kraujo priemaišomis)
• apetito praradimas
• silpnumas, galvos skausmas
• žemos kokybės arba aukšta temperatūra (karščiavimas)
• dehidratacijos požymiai: burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapinimasis, įdubusios akys
• kiti pavojingi simptomai: neryškus matymas, kalbos sutrikimai, galūnių dilgčiojimas ar paralyžius

Gyvam pavojų keliančio apsinuodijimo maistu simptomai yra: viduriavimas, trunkantis ilgiau nei 3 dienas; karščiavimas, viršijantis 38,9 °C; regėjimo ar kalbos sutrikimai; sunkios dehidratacijos požymiai; kraujas išmatose ar vėmimuose.

Kada kreiptis į gydytoją

• viduriavimas tęsiasi ilgiau nei tris dienas
• dažnas vėmimas, negalėjimas išlaikyti skysčių
• kraujo pėdsakai vėmimuose ar išmatose
• temperatūra aukštesnė nei 39 °C (arba 38-39 °C su kitais simptomais)
• stiprus pilvo skausmas, galvos svaigimas, neryškus regėjimas
• ryškūs dehidratacijos požymiai - sausa burna, labai retas šlapinimasis
• jei apsinuodijo kūdikis ar nėščioji - rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją

Kaip diagnozuojamas apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis ar maistu

Remdamasis jūsų simptomais, gydytojas gali diagnozuoti apsinuodijimą. Kraujo tyrimai, išmatų tyrimai ir suvalgyto maisto tyrimai gali būti naudojami siekiant išsiaiškinti, kas sukėlė apsinuodijimą. Gydytojas taip pat gali atlikti šlapimo tyrimą, kad nustatytų, ar esate dehidratuotas.

Gydymas namuose

Dauguma apsinuodijimo maistu atvejų gali būti gydomi namuose. Pagrindiniai principai yra šie:

• išlaikyti hidrataciją: gerti vandenį, sportinius gėrimus su elektrolitais, praskiestas vaisių sultis ar kokosų vandenį;
• čiulpti ledo gabalėlius arba gerti mažais gurkšneliais skysčius, jei sunku nuryti;
• vengti kofeino, alkoholio ir nikotino, kurie gali dirginti virškinamąjį traktą;
• vartoti be recepto (OTC) vaistus - loperamidas ar Pepto-Bismol gali padėti kontroliuoti viduriavimą ir pykinimą, tačiau juos vartoti reikėtų atsargiai ir pasikonsultavus su gydytoju;
• probiotikų vartojimas gali padėti atkurti žarnyno mikroflorą;
• ilsėtis ir palaipsniui grįžti prie lengvai virškinamo maisto.

Patarimai: leisti skrandžiui pailsėti - nerinkite sunkaus maisto arba badaukite 4-24 valandas, priklausomai nuo simptomų sunkumo. Jei vėmimas ir viduriavimas yra intensyvūs arba ilgalaikiai, kreipkitės į gydytoją.

Kas valgyti ir ko vengti

Rekomenduojami produktai kol simptomai vertinami ir mažėja:

• krekeriai su druska, skrebutis, želatina
• bananai, ryžiai, avižiniai dribsniai, virtos bulvės
• virtos daržovės, vištienos sultinys
• kofeino neturintys gaivieji gėrimai: imbierinis alus, šaknies alus
• atskiestos vaisių sultys, sportiniai gėrimai

Venkite:

• pieno produktų (ypač pieno ir sūrio) tol, kol simptomai neišnyksta;
• riebio, kepto ar aštraus maisto, daug cukraus turinčių produktų;
• kofeino, alkoholio, nikotino;
• maisto produktų, kurie gali sustiprinti pykinimą ar skatinti skysčių netekimą.

Gydymas medicinos įstaigoje

• intraveninė (IV) hidratacija - skirta sunkiems dehidratacijos atvejams;
• antibiotikai ar antiparazitiniai vaistai - skiriami esant įrodytai bakterinei ar parazitinei infekcijai;
• antitoksinas - jei nustatomas botulizmas (Clostridium botulinum), skiriamas specialus antitoksinas; kūdikiams gali būti skiriamas BabyBIG;
• vaistai nuo vėmimo - skiriami esant stipriam, nuolatiniam vėmimui;
• mechaninė ventiliacija - retai, tačiau gali prireikti sunkiems botulizmo atvejais.

Dažnos cheminės ir mikrobiologinės priežastys

Apsinuodijimą gali sukelti bakterijos, virusai, parazitai ir cheminės priemonės. Cheminės medžiagos gali patekti per nešvarias daržoves su pesticidų likučiais, užterštą žuvį su toksinais ar kitus kenksmingus junginius.

Bakterijos: E. coli (STEC), Listeria monocytogenes, Salmonella, Campylobacter, Clostridium botulinum, Staphylococcus aureus, Shigella ir Vibrio vulnificus. Virusai: norovirusas, rotavirusas, astrovirusas, sapovirusas, hepatito A virusas. Parazitai: Toxoplasma gondii, Giardia lamblia, įvairūs kaspinuočiai, Cryptosporidium, Ascaris lumbricoides.

Rizikos grupės

• kūdikiai ir mažieji vaikai (iki 5 metų)
• vyresni nei 65 metų asmenys
• nėščiosios
• žmonės su susilpnėjusia imunine sistema arba lėtinėmis ligomis

Šiems asmenims apsinuodijimas gali komplikuotis dažniau ir rimčiau, todėl jiems reikalinga didesnė priežiūra ir ankstyvas kreipimasis į gydytoją.

Prevencija

1. Rankų higiena: visada plauti rankas ne trumpiau kaip 20 sekundžių su šiltu vandeniu ir muilu prieš ruošiant maistą ir po jo.
2. Maisto laikymas: greitai gendančius produktus per 2 valandas dėti į šaldytuvą ar šaldiklį; šaldytuve palaikyti žemesnę nei 4 °C temperatūrą.
3. Terminis apdorojimas: mėsą, paukštieną, žuvį ir kiaušinius gerai iškepti - patiekalų vidinė temperatūra turėtų viršyti 60 °C.
4. Vengti kryžminės taršos: skirtingi pjaustymo lentelės ir įrankiai žaliai mėsai bei daržovėms; kruopščiai plauti paviršius.
5. Plauti vaisius ir daržoves prieš patiekiant.
6. Nevalgyti įtartinų, pasenusių ar netinkamai laikytų produktų.
7. Domėtis maisto saugos pranešimais ir atšaukimais.

Komplikacijos

Dažniausios komplikacijos yra dehidratacija ir retai - artritas, inkstų nepakankamumas, anemija ar neurologiniai pažeidimai. Botulizmas gali sukelti paralyžių ir reikalauti intensyvios medicininės priežiūros. Apsinuodijus cheminėmis medžiagomis ir tam tikrais parazitais, gali kilti ilgalaikės pasekmės, ypač vyresnio amžiaus, nėščiųjų ir imunitetą turinčių asmenų grupėse.

Apsinuodijimas nėštumo metu

Nėštumo laikotarpiu apsinuodijimo rizika yra didesnė, o kai kurios infekcijos, pvz., Listeria ar Toxoplasma gondii, gali pakenkti vaisiui (persileidimas, priešlaikinis gimdymas, vaisiaus žūtis ar sunkios naujagimio infekcijos). Nėščiosioms rekomenduojama vengti minkštųjų sūrių, nepasiruoštų ar nepakankamai termiškai apdorotų mėsos produktų, neplautų vaisių ir kitų rizikingų maisto produktų.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

• jei įtariate stiprų apsinuodijimą - nedelsiant kvieskite medicininę pagalbą;
• nenukreipkite vėmimo be gydytojo nurodymo; leiskite organizmui natūraliai šalinti toksinus mažais gurkšneliais vandens;
• vartokite rehidratacinius tirpalus arba dažnai siurbiokite mažus skysčių kiekius;
• jei reikia - kreipkitės į gydytoją dėl intravieninės hidratacijos;
• nepradėkite savarankiškai vartoti receptinių antibiotikų be gydytojo nurodymo.

Dažni mitai ir faktai

• Mitai: „Vėmimas visada gerai - reikia skatinti vėmimą“; Faktas: vėmimas yra organizmo apsauginis mechanizmas, bet dirbtinai skatinti vėmimą be medicininės priežasties nerekomenduojama.
• Mitai: „Aktyvinta anglis tinka visiems apsinuodijimams“; Faktas: aktyvinta anglis veikia kai kurioms medžiagoms, bet jos vartojimą turi nurodyti specialistas.

Trumpas kontrolinis sąrašas, ką daryti apsinuodijus stiklo klijais ar kitomis cheminėmis medžiagomis:

1. Nutraukti sąlytį su chemine medžiaga, išplauti paveiktą vietą vandeniu.
2. Įvertinti kvėpavimo sunkumus, sąmonės būklę - esant rimtoms būklėms kvieskite greitąją pagalbą.
3. Gerti mažus vandens gurkšnius, jei leidžia būklė.
4. Surinkti pakuotės informaciją ar produkto pavadinimą, kad prireikus būtų galima greitai informuoti gydytoją.
5. Konsultuotis su gydytoju ar apsinuodijimų kontrolei skirtu centru.

Apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis dažniausiai nėra gyvybei pavojingas ir dauguma žmonių visiškai pasveiksta per kelias dienas, tačiau svarbu atpažinti pavojingus simptomus ir laiku kreiptis pagalbos. Tinkamas maisto laikymas, higiena ir atsargumas su cheminėmis medžiagomis padeda ženkliai sumažinti riziką.

tags: #stiklo #klijais #apsinuodijimas