Mediena - tai viena iš kokybiškiausių, patikimiausių, ilgaamžių, atsparių dilimui, gražių ir ekologiškų statybinių medžiagų. Jos fizinės savybės yra itin reikšmingos, nes jos tiesiogiai veikia surenkamų medinių konstrukcijų veikimą ir eksploatacines charakteristikas. Šiandien mediena yra viena paklausiausių medžiagų, todėl suprasti jos savybes yra būtina.
Spalva, blizgesys ir tekstūra
Spalva - viena iš svarbiausių savybių; jos variantai priklauso nuo rūšies, o net papjaustytos medienos spalva gali keistis. Iš medienos spalvos dažnai galima nustatyti medžio veislę, kokybę, amžių ir kt. Juo senesnis medis, juo jis tamsesnis. Sveikos medienos spalva yra vienodo intensyvumo. Tekstūra ir makrostruktūra - įspūdingas medienos raštas, kurį sudaro metinės rievės ir šerdies spinduliai; ji stipriai įtakoja pjovimo kryptis ir galutinį medienos piešinį. Gražią tekstūrą spinduliniame pjūvyje turi bukas, klevas, skirpstas, guoba, maumedis, viksna ir ąžuolas. Blizgesys - tai paviršiaus gebėjimas rodyti šviesos srautą; ši savybė vadinama blizgesiu.
Drėgmė ir su ja susijusios deformacijos
Drėgmė yra vienas iš svarbiausių veiksnių medienos savybėse; matuojama procentais ir nustatoma pagal vandens masės santykį su sausos medienos mase. Absoliutus drėgnumas virš 23 % vadinamas drėgna, apie 18 % - sausa. Drėgmė ir rišlaus vandens kiekis lemia tūrio pokyčius ir linijinius matmenis. Išdžiūvusi mediena trumpam atspariai traukiasi; tačiau dažnai ji deformuojasi tol, kol drėgmė nepasieks apie 30 %. Drėgmės nustatymo metodai gali būti tiesioginiai (pajėgūs tikslūs, bet ilgiau trukantys) ir netiesioginiai (naudojami konduktometriniai drėgmės matuokliai, greiti, su paklaida iki ~30%).
Tankis, šilumos ir garso savybės
Tankis apibūdina medžiagos masę vienam tūrio vienetui ir matuojamas kg/m3. Terminis modifikavimas vidutiniškai sumažina tankį apie 10 %, o tai gerina izoliacines savybes. Medienos laidumas lemia jos gebėjimą praleisti srovę; medis blogai praleidžia drėgmę ir šilumą, tačiau geriau skleidžia garsą. Svarbios šiluminės savybės - savitoji šiluma, šilumos laidumas ir terminis plėtimasis. Tyrimai rodo, kad termiškai apdorotos medienos šilumos laidumas sumažėja 20-25 %, palyginti su įprastu apdorojimu, o tai didina izoliacijos efektyvumą. Mediena praleidžia garsą skirtingai pagal pluošto kryptį: mažiausias garso perdavimas tangentiniais pluoštais, o didžiausias - išilgai pluoštų.
Atsparumas ugniai ir biologinis ilgaamžiškumas
Atsparumo ugniai lygis - D klasė; termiškai modifikuota mediena praktiškai nesiskiria nuo įprastos medienos šioje srityje. Biologinis ilgaamžiškumas didėja termiškai modifikuojant medieną, nes jose esančios maistinės medžiagos tampa mažiau prieinamos kenkėjams ir mikroorganizmams.
Oro sąlygos ir ilgaamžiškumas
Mediena nėra UV atspari, todėl spalva laikui bėgant keičiasi dėl saulės poveikio. Termiškai apdorota mediena išlieka atspariomis oro sąlygoms geriau nei neapdorota; natūrali drėgmė per penkerius metus gali būti dvigubai mažesnė. Paviršiuje gali formuotis pelėsiai, bet tai yra paviršinis reiškinys, išnykstantis valant ar apsauginėmis priemonėmis.
Terminis medienos modifikavimas
Terminis modifikavimas - procesas, kuris sustiprina visą medieną, ne tik paviršinius sluoksnius. “Thermory” gaminiai užtikrina kokybę per specialų procesą, kuris optimizuojamas kiekvienai rūšiai. Pagrindiniai efektyvumo kriterijai - sumažėjęs drėgmės sugėrimas, padidėjęs atsparumas kenkėjams ir ilgaamžiškumas. Kvapas po terminio apdorojimo, dažniausiai furfurolas, laikui bėgant išnyksta.
Mechaninės savybės
Mechaninės savybės apima stiprumą, kietumą, tamprumą, lankstumą ir skalumą. Medienos anizotropija reiškia, kad atsparumas priklauso nuo apkrovos krypties. Stiprumas gniuždant išilgai pluošto didesnis negu skersai. Skirtingos veislės ir drėgmės lygiai lemia, kad lukštatūrų sudėtingumas gali skirtis: drėgna mediena lengviau lenkiasi, sausam - stipri. Kibimo, iškritimo ar įtrūkimų rizika didesnė, kai mediena būna perdžiūvusi ar pūva. Taip pat pluošto kryptis ir šakotumas daro įtaką tvirtumui ir apdirbimo reakcijoms.
Medienos rūšys ir praktiškas pasirinkimas
Lietuvoje dominuoja šešios medienos rūšys: pušis, eglė, maumedis, ąžuolas, uosis, bukas; kiekviena turi skirtingą tankį, kietumą ir taikymo sritį. Pagrindiniai skirtumai: pušis ir eglė - dažnai naudojamos statybose dėl prieinamumo ir darbinių savybių; maumedis - terasos ir fasadų populiarus pasirinkimas dėl atsparumo oro sąlygoms; ąžuolas, uosis ir bukas - aukštesnės klasės baldams ir grindims dėl kietumo ir grožio pluošto; beržas, kedras - papildomos galimybės specifiniams poreikiams. Pušies bendrasis tankis apie 490-520 kg/m3, eglės 430-470 kg/m3, ąžuolo 670-760 kg/m3, maumedžio apie 590-680 kg/m3, beržo apie 620-670 kg/m3, uosio 650-700 kg/m3, tikanos ir kedrų duomenys skiriasi. Jankos kietumas (ASTM D1037) matuojamas niutonais: 11,28 mm plieno rutulio įspaudimas iki pusės skersmens. Spygliuočių mediena dažnai laikoma lengvesne nei kietieji lapuočiai, tačiau praktikoje pasirinkimas priklauso nuo paskirties, klimato ir biudžeto.
Rąstinių namų medžiaga ir praktiniai patarimai
Pagrindinė rąstinių pastatų mediena - spygliuočių (pušis, eglė, kedras) su kai kuriais atvejais maumedžio; lapuočiai dažnai naudojami pirties ar nestandartinių konstrukcijų atvejais. Rąstų kamienas sudarytas iš balanos, branduolio ir šerdies; optimalus rievių plotis laikomas 0,5-1,0 mm (priklausomai nuo rūšies). Medienos drėgnumas rinkoje turėtų būti 14-20 % rąstiniams pastatams; šaknys, šakos ir dėmės veikia galutinę konstrukcijos patvarumą. Džiovinimas sumažina įtempimus ir trūkinėjimus. Skylantis paviršius ir puviniai-indikacijos yra kenkėjų pažeidimų žymės, kurių reikia stebėti ir gydyti.
Medienos ydos ir jų valdymas
Dažniausiai pasitaikančios ydos - šakos, plyšiai (spinduliniai, žiediniai, šalčio), persimetimas, nuodžiūvis ir brinkimas. Šakos gali būti įvertintos pagal dydį ir būklę; didelis skersmuo jas veikia blogiau. Plyšiai kyla dėl staigių temperatūros pokyčių ar įtempimo; spazmenos gali būti pavojingos stambių konstrukcijų tvirtinimams. Nuodžiūvis - linijinis matmenų ir tūrio sumažėjimas iš pistojo sausojo drėgmens evakuacijos; brinkimas - medienos išbrinkimas pūlingoje erdvėje. Įvairios kamieninės vietos skirtingos: šerdis dažnai stipresnis, balana - labiau impregnuota ir drėgmei jautri. Dėmės ir šakos gali būti laikinas aspektas, o tinkamu apdirbimu jas galima sumažinti.
Seminariniai pabaigoje - praktinis pasirinkimas
Norint išsirinkti tinkamiausią medieną namams ar statiniams, reikia įvertinti paskirtį, mechaninį apkrovimą, aplinkos sąlygas ir biudžetą. Ąžuolas, uosis ir bukas siūlo aukštą kietumą ir estetinę vertę; pušis ir eglė - universali ir prieinama. Maumedis ir termoapdorota mediena dažniausiai tarnauja lauko konstrukcijose dėl atsparumo oro sąlygoms. Kedras pasižymi išskirtinėmis izoliacinėmis savybėmis, mažais šilumos nuostoliais ir antibakterinėmis savybėmis. Pušies sienos puikiai kvėpuoja dėl oro ir drėgmės laidumo, o eglė dažniau naudojama stogo sijoms, skersinėms perdangoms ir vidaus apdailai. Dėl sakų pasiskirstymo ir balanos ypatumų būtina atsižvelgti į rąsto kilmę ir metų laiką, kai kirtimas vyksta - žiemos ar vasaros sezoną.
Jei jums reikia išsamesnio patarimo, „Medžio turas“ komanda padės išsirinkti optimalų sprendimą jūsų projektui. Susisiekite telefonu +370 637 54567 arba apsilankykite pardavimo aikštelėje Užupio g.
Santrauka apie dažniausiai naudojamas medienos rūšis
- Pušis: vidutinis tankis, gera drėgmės pralaidumas, universali, populiariausia dėl kainos ir prieinamumo.
- Eglė: lengvesnė už pušį, geresnės šilumos izoliacijos savybės, mažiau sakotos, dažnai naudojama karkasams ir vidaus darbams.
- Maumedis: tankis 590-680 kg/m3, labai atspari drėgmei, tinka terasoms ir išoriniams elementams.
- ąžuolas: aukštas tankis, didelis kietumas, išraiškinga pluošto tekstūra, brangesnis.
- Uosis: derina kietumą ir lankstumą, gražus pluošto raštas.
- Bukas: vienoda spalva ir didelis kietumas, dažnai naudojamas drožybai.
tags: #pagrindiniai #medienos #pjuviai