„GRINDOLITAS“ UAB naujos statybos ir pastatų rekonstrukcijos objektuose šiuolaikinėmis technologijomis betonuoja pastatų pamatus, atramines sienutes, perdangas, gelžbetonio monolito laikančiąsias kolonas, polinius ir juostinius pamatus, cementines grindis. Įmonės parke turima betonavimo technika ženkliai taupo užsakovų laiką ir pinigus.
Kai pamatai teisingai suprojektuoti ir kokybiškai įrengti, visas pastatas sėda vienodai ir jokių skilinėjimų ar plyšių laikančiose konstrukcijose ir nešančiose sienose, jų sandūrose neturi atsirasti.
Įmonės naudojamas mobilus grindų įrengimo būdas, nereikalaujantis ilgo pasiruošimo, pasižymi sparčiu betonavimo darbų ciklu.
Pataupius ir neteisingai įrengus pirmo aukšto grindis, galimi didesni šilumos nuostoliai, taigi čia taupyti tikrai neverta. Nors yra atvejų, kai persistengiama. Kai kas laiko, kad nebūtinai reikalingos juodgrindės, hidroizoliacinė plėvelė ant grunto. Tačiau tai priklauso nuo esamų sąlygų ir aplinkybių. Jei yra tikimybė į grindų konstrukciją patekti drėgmei, reikalinga hidroizoliuojanti polietileno plėvelė, jei drenuojantis sluoksnis nepakankamo storio ir tvirtumo, jei numatomos didelės apkrovos, geriau įrengti juodgrindes. Naujoje statyboje sprendimus nurodo konstruktorius.
Grindys ant grunto
Jeigu pamatas apšiltintas, o grunto sluoksnis po grindimis neįdrėksta ir neperšąla, juodgrindės nebūtinos, jos papildomos šilumos nesuteikia, nes gruntas po jomis praktiškai išlieka vienodos temperatūros. Tokiu atveju nukasamas paviršinis grunto sluoksnis, užpilamas 10-15 cm sluoksnis smėlio arba smulkaus žvyro ir sutankinamas vibro plokšte.
Įrengiant grindis ant grunto, pirmiausia paruošiamas apatinis grunto sluoksnis - jis turi būti papildytas arba nukastas tiek, kad grindų šiltinimo sluoksnis pasiektų fasadų šiltinimo sluoksnio lygį. Standartinis sutankinto grunto ar smėlio sluoksnis paprastai siekia apie 10-15 cm, bet priklauso nuo situacijos. Taip pat reikia nepamiršti, kad trombuojant smėlio ar žvyro sluoksnį jo storis sumažės apie 30 proc., priklausomai nuo struktūros.
Svarbu, kad smėlio ar žvyro sluoksnis būtų gerai sutankintas ir lygus, laikoma, kad 1 ilginiame metre nuokrypis gali būti iki 4 mm, 10 metrų - iki 12 mm.
Antra - labai svarbu, kad gruntas būtų laidus vandeniui, kad termoizoliacija būtų apsaugota nuo drėgmės. Jeigu gruntinis vanduo aukštai ir yra pavojus, kad grunto sluoksnis bus nuolat drėgnas, liejamos juodgrindės. Tuo pačiu juodgrindės yra lygus ir tvirtas pagrindas šiltinimo plokštėms.
Ant sutankinto paviršiaus klojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė, kai kas naudoja geotekstilės paklotą. Grindų plėvelės kraštai užleidžiami ant sienų ir priklijuojami putplasčio atraižomis, kurios reikalingos šilumos tiltelio eliminavimui ir betono įražoms perimti.
Polietileno plėvelė nelaidi vandeniui, o geotekstilė iš viršaus vandenį praleidžia. Į grindų konstrukciją patekus vandeniui, jis nutekės į gruntą. Bet tai vienas iš perteklinių sprendimų, nes tikimybė, kad gyvenamosiose patalpose vanduo prasiskverbs pro grindų dangą į šiltinimo sluoksnį, nėra didelė.
Polietileno plėvelė naudinga tuo atveju, jei aplink pastatą nėra drenažo ir yra rizika, jog gruntinis vanduo gali pasiekti grindų pagrindą.
Juodgrindžių įrengimas
Dažnai painiojami terminai ir juodgrindėmis vadinamas grindų dangos paklotas po galutine danga. Juodgrindės - tai pirmas grindų ant grunto sluoksnis iš smėlbetonio ant sutankinto smėlio arba smulkaus žvyro sluoksnio. Juodgrindžių dažnai atsisakoma, polistireninis putplastis klojamas tiesiai ant sutankinto grunto. Tai galimas variantas, tačiau jeigu gruntinis vanduo yra aukštai, jis gali pasiekti termoizoliaciją, todėl tokiu atveju geriau daryti juodgrindes. Kaip minėjome, tuo pačiu juodgrindės yra lygus ir tvirtas pagrindas šiltinimo plokštėms.
Juodgrindės įrengiamos iš smėlbetonio mišinio, standartinis sluoksnio storis 50-100 mm, jis išlyginamas ir užtrinamas.
Įrengus juodgrindes, reikia palaukti kol sluoksnis išdžius. Jeigu apatinis betono juodgrindžių sluoksnis dar gali būti drėgnas, arba, jei yra drėgmės pavojus iš sutrombuoto sluoksnio apačios, profesionalai ant termoizoliacinio sluoksnio nerekomenduoja kloti drėgmei nelaidžios polietileno plėvelės, nes ji užkerta kelią tolygiam drėgmės pasišalinimui iš grindų konstrukcijos. Tokiu atveju geriau naudoti geotekstilę.
Juodgrindės - grindų konstrukcijos pagrindas. Anksčiau tai būdavo lagės, po kuriomis būdavo paliekamas vėdinamas oro tarpas. Pradėjus statyti šiltesnius namus, juodgrindės ant sutankinto grunto formuojamos iš betono sluoksnio. Yra įvairių nuomonių, ar reikalingas betono sluoksnis, atliekantis juodgrindžių funkciją. Vieni teigia, kad betono sluoksnis lygesnis nei sutankintas gruntas, papildomai izoliuoja termoizoliacinį sluoksnį nuo drėgmės, apsaugo nuo graužikų. Nors juodgrindės nėra šiltinimo sluoksnis, o tik lygus pagrindas, tačiau verta įsiklausyti ir į mokslininkų nuomonę apie grindų ant grunto šiltinimą. Nemažai jų teigia, kad pats efektyviausias grindų ant grunto šiltinimas yra pamatų šiltinimas išorinėje pusėje. Praktikai mano, kad juodgrindžių įrengimą ar jų atsisakymą reiktų susieti su keliomis aplinkybėmis. Pirmiausia su gruntinio vandens lygiu. Jei jis aukštas, vanduo gali skverbtis po namu. Tokiu atveju naudingas drenažas, taip pat ir juodgrindžių sluoksnis. Jeigu bent į vieną šių klausimų atsakymas neigiamas, juodgrindžių reikia. Jeigu visi atsakymai „taip", galima apsieiti be juodgrindžių. Tokiu atveju grindų plote reikia nuimti paviršinį gruntą, sutankinti ir ant jo papildomai užpilti 10-15 cm skaldos ar žvyro bei smėlio sluoksnį. Šį sluoksnį reikia sutankinti ir labai gerai išlyginti, kad termoizoliacines plokštės sugultų lygiai. Kad smėlis nedulkėtų, prieš vibruojant jį reikia sudrėkinti vandeniu. Grunto lygumas turi būti: 1 m < 4 mm; 4 m < 10 mm; 10 m < 12 mm; 15 m < 15mm. Ant lygiai išlyginto smėlio klojama plėvelė ir vienas ar du polistireninio putplasčio sluoksniai. Ant sutankinto smėlio klojama geotekstilė arba polietileno plėvelė. Pagrindinė geotekstilės ar plėvelės paskirtis šioje vietoje - neleisti drėgmei ir grunto dalelėms patekti į aukščiau esančius šiltinimo sluoksnius. Kartais abejojama, ar tiesti geotekstilės ar polietileno plėvelę? Patiesus geotekstilės plėvelę yra garantija, kad ant grindų patekus vandeniui iš viršaus, jis nutekės į apačią. Geotekstilės plėvelė naudinga, jei nėra pavojaus, kad iš apačios grindų konstrukciją pasieks gruntiniai ar lietaus vandenys. Jei vanduo gali pakilti iš apačios, kas atsitinka esant aukštam gruntinio vandens lygiui, taip pat, jei aplink pamatus nėra drenažo, ypač senose sodybose, geriau naudoti polietileno plėvelę. Termoizoliacijos storis turi būti nurodytas projekte, priklausomai nuo namo energinės klasės jis formuojamas iš 25-35 cm storio iš EPS 70 arba EPS 100 plokščių. Juodgrindžių įrengimas reiškia, kad išlyginamasis ir tvirtas pagrindas iš betono termoizoliaciniam sluoksniui pakloti formuojamas tiesai ant grunto. Juodgrindėms įrengti naudojamas sauso betono mišinys, jis išliejamas ir užtrinamas. Įrengiant juodgrindes svarbu nepamiršti prie sienų perimetrinės kompensacinės juostos, galima naudoti putplasčio atraižas. Kompensacinės betono siūlės daromos, jei betonuojamas didesnis nei 36 kv.
Grindų šiltinimas
Patiesus plėvelę, grindų plotas šiltinamas polistireninio putplasčio plokštėmis. Norint turėti šiltas grindis, jos dengiamos dviem putplasčio plokščių sluoksniais. Jei tai nauja statyba, termoizoliacijos storį nurodo konstruktorius, storis priklauso nuo norimos pasiekti energinės klasės ir konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento (šiluminės varžos), putplasčio plokščių šilumos laidumo koeficiento.
Pigiausia ir populiariausia termoizoliacinė medžiaga grindims yra putų polistirolas. Taip pat grindims šiltinti tinka ir ekstruzinis polistirenas bei kieta akmens vata. Renkantis putplasčio plokštes žinotina, kad grindinėms putplasčio plokštėms reikalingas mechaninis stipris, o šią savybę lemia gniuždomojo stiprio rodiklis, priklausomas nuo medžiagos tankio. Rinkoje pasitaiko realiai mažesnio tankio nei deklaruojama putplasčio plokščių, todėl reiktų atkreipti dėmesį, kad būtų nurodyta ne vien plokščių paskirtis, bet ir stiprio gniuždant rodiklis pagal europinį standartą. Atsparumas gniuždymui skaičiuojamas kPa (kilopaskaliais). 1 kilopaskalis - tai 1 kilogramas į kvadratinį centimetrą, esant ne didesnei kaip 10 procentų deformacijai. Daugelis gamintojų šį parametrą nurodo putplasčio pavadinime: pavyzdžiui, EPS 100 reiškia, kad polistireninis putplastis atsparus 100 kPa gniuždymui (10 000 kg/ kv.m).
Polistireninis putplastis dėl mažo vandens įmirkio ir per visą eksploatacijos laikotarpį praktiškai nekintančių savybių - tinkamiausia medžiaga grindų šiltinimui.
Termoizoliacinės plokščių siūlės neturi sutapti. Jeigu dėl kažkokių priežasčių susidaro platesni tarpai tarp plokščių, juos reiktų užsandarinti putplasčio atraižomis, bet ant lygaus, sutankinto pagrindo jų neturi būti, nes Šiloporas plokščių matmenų nuokrypis ne didesnis kaip 2-3 mm.
Kokio storio reikalingas grindų šiltinimas, apytikriai galima orientuotis pagal aukščiau pateikiamą lentelę, bet, kaip minėjome, naujai statybai tikslius storius turi nurodyti konstruktorius, kuris atsižvelgia į keletą faktorių - pastato paskirtį, grunto pobūdį, siekiamą energinę klasę.
| Putplasčio tipas | Reikalingas putplasčio sluoksnis, cm | Deklaruojamas šilumos laidumas λDW/(m·K) |
|---|---|---|
| Šiloporas EPS 70 | 26 (A) / 30 (A+) / 36 (A++) | 0,039 |
| Šilopras Neo EPS 70 | 22 (A) / 25 (A+) / 30 (A++) | 0,032 |
| Šiloporas EPS 80 | 25 (A) / 29 (A+) / 34 (A++) | 0,037 |
| Šiloporas Neo EPS 80 | 21 (A) / 25 (A+) / 29 (A++) | 0,031 |
| Šiloporas EPS 100 | 24 (A) / 27 (A+) / 32 (A++) | 0,035 |
| Šiloporas Neo EPS 100 | 21 (A) / 24 (A+) / 29 (A++) | 0,030 |
Putplasčio plokščių tipas parenkamas ne tik pagal šilumos laidumo koeficientą, bet ir pagal atsparumą gniuždymui, t.y., numatomas apkrovas. Ant Šiloporas putplasčio pakuočių nurodomas putplasčio tipas ir atsparumas gniuždymui, kurį rodo skaičius prie putplasčio tipo - pavyzdžiui, EPS 70, EPS 100. Skaičius rodo atsparumą gniuždymui kilopaskaliais (kPa). EPS 70 plokštės tinka esant grindų apkrovai iki 2100 kg/kv/m, EPS 100 - iki 3000 kg/kv.m. Grindims virš grunto su šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu, kai apkrova į grindų paviršių vidutinė (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose), pakanka EPS 70 (tinka Šiloporas EPS 70 arba Šiloporas Neo EPS 70) plokščių. Esant kitokioms apkrovų vertėms, putplasčio tipą turėtų nurodyti konstruktorius.
Įrengiant pirmą termoizoliacijos sluoksnį iš polistireninio putplasčio plokščių grindims ant grunto, plokščių montavimą reikia pradėti nuo tolimiausių zonų, kad kuo mažiau būtų vaikščiojama per termoizoliaciją. Termoizoliacinės plokštės klojamos nuosekliai, stengiantis palikti kuo mažesnius tarpus tarp plokščių, antras ar trečias sluoksnis turi uždengti žemiau esančio siūles.
Rinkoje yra specialių grindinių putplasčio plokščių, kurios yra apšiltinimas ir kartu šildomų grindų vamzdelių įtvirtinimas. Tokios plokštės montuojamos kaip antras putplasčio sluoksnis. Šildymo vamzdelių nereikia atskirai tvirtinti, jie įsispraudžia tarp iškilių putplasčio konusų.
Termoizoliacinis grindų sluoksnis dengiamas skiriamuoju sluoksniu - tam tikslui dažniausiai naudojama polietileno plėvelė, kartais specialus popierius ar geotekstilė. Skiriamojo sluoksnio paskirtis -užkirsti kelią betonui patekti į plyšelius tarp putplasčio plokščių.
Ant skiriamojo sluoksnio montuojama armatūra, optimalus armatūros tinklo tankis - 10x10 cm, armatūra turi būti pakelta, kad betonas pasiektų pagrindą. Tam tikslui naudojami specialūs armatūros fiksatoriai. Galima tinklą pakelti užliejus betoną, jis turi būti sluoksnio viduryje. Armatūros tinklo paskirtis yra perimti džiūvimo metu atsirandančius betono judėjimo įtempius. 5-10 cm storio betoniniam sluoksniui geriausiai tinka metalinis cinkuotos 3,8-5 mm vielos grindų armavimo tinklas.
Jeigu bus šildomos grindys, tuomet ant armatūros tinklo tvirtinami grindų šildymo vamzdeliai. Tokiu atveju rekomenduojamas bent 7 cm storio viršutinis betono sluoksnis. Ši taisyklė negalioja, jeigu ketinama įrengti grindų šildymą elektra. Elektrinius grindų šildymo kilimėlius galima tiesti tiesiog po grindų danga.
Jeigu reikalinga padidinta smūginio garso izoliacija, vienas šiltinimo sluoksnis formuojamas iš specialių Šiloporas EPS T plokščių.
Grindų betonavimas
Jeigu įrengiamas grindų šildymas, pagal šildomų grindų projektą ant armatūros tinklo tvirtinamas vamzdelių kontūras. Bet tai atskira plati tema.
Jeigu šildymo vamzdeliai nemontuojami, ant armuotų grindų ploto pilamas ne mažesnis kaip 5 cm storio smėlbetonio sluoksnis. Jį galima pasiruošti statybvietėje, maišant plautą ar sijotą smėlį, cementą ir vandenį. Profesionalai naudoja fibro pluoštą, įvairius plastifikatorius, tarp jų ir greitinančius džiūvimą. Kokiomis proporcijomis turi būti maišomas smėlis, cementas ir vanduo, priklauso nuo reikiamo betono stiprumo. Taisyklė paprasta - kuo daugiau cemento, tuo stipresnis betonas.
Betono sluoksnis išlyginamas ir sutankinamas, o jo paviršius glaistomas glaistykle arba trinamas tinkuotojo trintuve. Viršutinis betono sluoksnis lyginamas trintuve, o paviršiaus lygumas tikrinamas gulsčiuku. Jeigu reikia, sukietėjusio betono paviršių galima šlifuoti. Dideliuose plotuose (daugiau kaip 36 kv.m) reikia įpjauti kompensacines siūles. Siūlių gylis priklauso nuo sluoksnio storio, mažiausias - 30 mm iki pusės sluoksnio storio.
Betono kietėjimo metu patalpoje reikia vengti skersvėjų ir tiesioginių saulės spindulių bei karščio ir bent dvi savaites oro temperatūra neturėtų būti žemesnė kaip +5 laipsniai C. Siekiant apsaugoti betoną nuo per greito drėgmės išgaravimo, naudojami įvairūs produktai, purškiami ant grindų paviršiaus. Jie mažina vandens garavimą, pailgina betono paviršiaus apdirbimo laiką net intensyviomis džiūvimo sąlygomis, tačiau tokius naudoja profesionalūs statybininkai, nedideliam grindų plotui įrengti ar remontui vargu ar verta juos pirkti.
Betonuotą paviršių patartina savaitę lengvai drėkinti, vaikščioti galima po 3-4 dienų, laikoma, kad 1 cm sluoksnio džiūsta maždaug savaitę (priklauso nuo sąlygų). Ant taip išbetonuotų grindų galima kloti bet kokią grindų dangą, nenaudojant savaime išsilyginančio mišinio. Klojant parketą betono drėgmė neturi būti didesnė nei 3 proc. (užsienio gamintojai rekomenduoja <2,5 proc.). Iki šio lygio betonas išdžiūsta per 2 ar 3 mėnesius. Taigi didelis betono trūkumas - ilgas džiūvimo laikas.
Pramoninėse patalpose grindų apkrova smarkiai skiriasi nuo buitinio naudojimo. Tokiose erdvėse vyksta intensyvus mechanizmų judėjimas, veikia sunkioji technika, naudojamos ėsdinančios medžiagos, todėl betono sluoksnis turi būti techniškai pritaikytas šiems iššūkiams. Grindys, kurių paviršius sustiprintas specialiu sluoksniu, yra gerokai atsparesnės dilimui, nesikaupia dulkės, paviršius lengviau valomas, o eksploatacijos trukmė gerokai ilgesnė. Moderni įranga leidžia darbus atlikti itin sparčiai. Įmonė „Grinduva“ kasdien sumontuoja apie 1500 kvadratinių metrų grindų, naudodama lazerinio lyginimo įrenginį. Prieš pradedant betonavimą, būtina atlikti pagrindo analizę. Naujuose objektuose projektuotojams reikalingi tikslių geologinių tyrimų duomenys, kad būtų galima suformuoti tinkamą pagrindo struktūrą. Grunto tipas ir būsimos apkrovos lemia, kokio storio, stiprumo ir su kokiais priedais turės būti betonas. Atliekant darbus esamose patalpose, būtina susipažinti su grindų konstrukcine istorija arba atlikti papildomus bandymus. Pramoninių patalpų grindims dažniausiai formuojamas skaldos pagrindas. Mažuose objektuose pakanka vibroplokščių, o dirbant su dideliais plotais ekonomiškiau naudoti savaeigius vibrovolus. Ant suspausto skaldos sluoksnio pilamas smėlis, kuris užtikrina galutinį paviršiaus išlyginimą. Betono mišinio kietėjimas vyksta greitai, todėl visos operacijos turi būti suplanuotos itin tiksliai. Dažniausiai betonas gaminamas gamyklose ir specialiomis transporto priemonėmis tiekiamas į statybvietę. Norint konstrukcijai suteikti didesnį atsparumą, betonas papildomas fibra - tai gali būti plieninis ar polipropileninis pluoštas, kuris sumažina įtrūkimų tikimybę, išskaido įtampas ir prailgina grindų tarnavimo laiką. Fibra įmaišoma tiesiog gamykloje, kartu gali būti naudojami plastifikatoriai ar kiti priedai, reguliuojantys betono savybes. Betonui pradėjus kietėti (dažniausiai po 4-6 valandų), paviršius glaistomas. Šiam procesui naudojamos profesionalios glaistymo mašinos. Kai reikalingas ypač tvirtas ir ilgaamžis paviršius, naudojama topingo technologija. Į dar nevisiškai sukietėjusį betoną įtrinamas sausas mišinys, kuris užtikrina papildomą atsparumą trinčiai, smūgiams, dulkėjimui, o kartu gerina ir estetines savybes. Tokiu būdu apdirbtos grindys išlaiko tvirtumą 15-20 metų. Kai betono sluoksnis pilnai įrengtas, dažnai pasirenkama papildoma apdaila - liejama epoksidinė danga.
Betoninių grindų lyginimo procesas patalpose – geri įrankiai ir mechanizmai gali padidinti darbo efektyvumą
Senų grindų šiltinimas
Senuose pastatuose grindys paprastai būdavo įrengiamos ant lagių. Jeigu norima apšiltinti tokias grindis, nebūtina tankinti grunto. Jeigu lagės geros būklės, apšiltinti galima klojant termoizoliaciją tarp lagių arba purškiant poliuretano putas. Jeigu reikia įrengti lages iš naujo, reikia įbetonuoti bent 5 cm iškilusius betono stulpelius. Tarpai tarp jų - 70 cm.
Medinės lagės įtvirtinamos į stulpelius
Tarp betono stulpelių suklojamos polistireninio putplasčio plokštės ir vėliau sumontuojamos lagės. Įrengus pirmą laikančiųjų lagių sluoksnį į tarpus sudedamas polistireninis putplastis. Jis gali būti EPS 50, nes apkrovos jo neveiks. Polistireninis putplastis atliks tik šilumos izoliavimo funkciją. Taip pat garso izoliacinę funkciją, jei grindys įrengiamos virš kitų patalpų.
Ant lagių klojamas ištisinis sluoksnis, pavyzdžiui, drėgmei atsparių OSB plokščių.
Geriausia, jei lagės klojamos dviem sluoksniais, skersai ir išilgai vienos ant kitų. Praktika rodo, kad juos sudėjus tik viena kryptimi, vietų, kur grindys bus nestabilios ar girgždės, išvengti neįmanoma.
Sausosios grindys
Jeigu grindys įrengiamos ant perdangos ar izoliacijos sluoksnio, verta pagalvoti apie sausų grindų konstrukciją, kurioms nereikia liejamo išlyginamojo betono sluoksnio. Sausų grindų konstrukcijoje, jeigu reikia, pagrindo išlyginimui galima naudoti birų keramzitą (2-4 mm frakcijos) arba specialias vulkaninės kilmės granules Knauf Trockenschuttung PA, kurios labai patogios tiek pagrindo nelygumams išlyginti, tiek įvairios instaliacijos (grindų šildymo, elektros, vėdinimo) vamzdžiams pravesti. Rekomenduojamas ne mažesnis kaip 25 mm biraus sluoksnio storis, galimas granulių sluoksnio storis - nuo 25 iki 100 mm. Jeigu pagrinadas lygus, birus sluoksnis nebūtinas.
Sausų grindų konstrukcija: specialios Knauf Trockenschuttung PA granulės ir du sluoksniai Knauf Brown plokščių.
Kur tinka sausos grindys?
- Ant gelžbetonio denginių, OSB plokščių, kieto termoizoliacijos sluoksnio, senų medinių lentų ir pan. pagrindų.
Kuo naudingos sausos grindys?
- Nereikia šlapio išlyginamojo betono sluoksnio, kuris yra sunkus, betono pakėlimas, pavyzdžiui, į antrą aukštą ir aukščiau, sudėtingas.
- Nereikia ilgai laukti kol betonas išdžius, sausų grindų konstrukcija yra be drėgmės ir nepadidina statybinės drėgmės lygio.
- Ant sausų grindų jau kitą dieną galima kloti galutinę grindų dangą.
- Sausąsias grindis galima kloti esant sienų apdailai, grindų įrengimas greitas ir švarus.
Kokie apribojimai taikomi sausų grindų konstrukcijai?
Konstrukcija su Knauf Brown plokštėmis tinka nedidelių apkrovų patalpose - tai įprastos gyvenamosios patalpos, viešbučių kambariai ir pan. Jeigu reikalingos grindys, galinčios atlaikyti didesnes apkrovas, naudokite stipresnes gipso plaušo plokštes Knauf Brio, jos tinka ir drėgnoms patalpoms, savaime suprantama, turi būti padaryta hidroizoliacija. Knauf Brown plokščių storis yra 12,5 mm, Knauf Brio - 18 ir 23 mm. Tai reikia turėti omenyje, nes du plokščių sluoksniai atitinkamai pakelia grindis.
Ar sausos grindys tinka šildomoms grindims?
Taip, tinka.
Ar sausų grindų konstrukcija izoliuoja garsą?
Taip, tai geras sprendimas siekiant padidinti garso izoliacijos lygį. Sausosios grindys įrengiamos plaukiojančių grindų principu, o tai reiškia gerą garso izoliaciją, nes grindų konstrukcija neturi sąlyčio su perdanga ir vertikaliomis konstrukcijomis. Konstrukcija su Knauf Brown plokštėmis pagerina garso izoliaciją iki 22 dB, virš medinių sijų perdangų - iki 17 dB.
Kokia grindų danga tinka sausoms grindims?
Ant sausų grindų pagrindo galima kloti beveik visas galutines grindų dangas, tik ant Knauf Brown plokščių negalima klijuoti medienos masyvo ir sluoksniuoto parketo. Ant gipso plaušo plokščių Knauf Brio klijuoti medines dangas galima, bet yra ribojimų: klijuojamos medinės dangos storis negali viršyti 2/3 pagrindo storio. Jei viršija, tuomet reikia rinktis didesnio storio Brio plokštes arba dengti kelis jų sluoksnius. Ant sausų grindų galima klijuoti keramines, akmens masės plyteles, maksimalus plytelių dydis 30x30 cm.
Sausų grindų konstrukcija pakankamai paprasta: ant apkrovas laikančio pagrindo, pavyzdžiui, betono perdangos, senų medinių lentų, OSB plokštės ar panašaus tvirto pagrindo, yra formuojamas izoliacinis sluoksnis. Tai gali būti apkrovas laikantis polistireninis putplastis ar kieta mineralinė vata, populiariausias variantas - biraus keramzito (2-4 mm frakcijos) arba vulkaninės uolienos granuliato Knauf Trockenschuttung PA sluoksnis, kuris labai patogus pagrindo nelygumams išlyginti ir instaliacijos (elektros, šildymo vamzdžių ir pan.) pravedimui. Jeigu naudojamas birus posluoksnis, rekomenduojamas jo storis - ne mažesnis kaip 2,5 cm. Labai svarbus momentas - apkrovas laikantis pagrindas turi būti lygus. Jei naudojamas birus posluoksnis, jis turi būti išlygintas, sutrombuotas.
Knauf Brown plokštės klojamos ant pagrindo, uždengto plėvele ar izoliacijos sluoksnio. Paklojus vieną sluoksnį, plokščių siūlių glaistyti nereikia. Sluoksnių siūlės turi būti perstumtos bent 40 cm, viršutinio ir apatinio sluoksnių plokščių siūlės neturi būti viena virš kitos. Sluoksnius reikia papildomai sujungti kabėmis. Kabės reikalingos plokštėms užfiksuoti, kad dirbant klijai galėtų kokybiškai jas sujungti. Kabių ilgis turi siekti 14-16 mm (18 mm plokštėms), t.y., jos neturi išlįsti kiaurai plokštės. Knauf Brown plokštė sudaryta iš gipso šerdies, armuotos stiklo pluošto siūlais (mechaniniam ir degumo atsparumui padidinti) ir rudos spalvos kartoninio paviršiaus. Plokštės storis - 12,5 mm, montuojami du sluoksniai, vienos plokštės svoris - 12,0 kg/m2. Tinka iki 2 kN koncentruotai apkrovai ir iki 2 kN/kv.m išskirstytai apkrovai. Knauf Brio yra monolitinė gipso plaušo plokštė, su išfrezuotu, tvirtu, laiptuotu 35 mm pločio „špuntu". Dėl mažo plokščių storio (18 mm arba 23 mm) grindų konstrukcija yra nedidelio aukščio ir svorio. Dėl jungties per laiptuotą „špuntą" grindų klojimas yra labai paprastas ir greitas. Knauf Brio sausų grindų sistema tinka tiek naujoje statyboje, tiek senų, renovuojamų gyvenamųjų namų ir biurų patalpų grindims, galutine grindų danga gali būti bet kuri grindų medžiaga. Grindys su Knauf Brio plokštėmis turi gerą garso izoliaciją, aukštą gaisrinės saugos klasę (23 mm plokštės). Knauf Brio galima kloti ir drėgnose gyvenamųjų namų patalpose bei ant apšildomų grindų.
Sausųjų grindų sistema pakeičia apkrovas laikantį betoninį grindų sluoksnį, t.y., vietoje betonavimo smėlbetoniu pasirenkamas sausasis grindų įrengimo būdas. Tokiu atveju išryškėja visi sausosios statybos pranašumai: įrengimo greitis, lengva konstrukcija, statybinės drėgmės išvengimas, grindų įrengimas rankiniu būdu, t.y., be mašinų ar kitos spec. Sausosios grindys lengvos, gerai izoliuoja garsą, nereikia betono, armavimo, nėra drėgmės, jose galima montuoti termoizoliacinį sluoksnį. Tai vienas greičiausių grindų įrengimo būdų. Tokias grindis gali sumontuoti ir vienas žmogus, grindų paruošimas galutinei grindų dangai daug greitesnis.
Ant sausų grindų pagrindo galima kloti beveik visas galutines grindų dangas, tik ant Knauf Brown gipskartonio plokščių negalima klijuoti medienos masyvo ir sluoksniuoto parketo. Ant gipso plaušo plokščių Knauf Brio klijuoti medines dangas galima, bet yra ribojimų: klijuojamos medinės dangos storis negali viršyti 2/3 pagrindo storio. Sausų grindų konstrukcija su Knauf Brown plokštėmis galima dengti beveik visomis tradicinėmis grindų dangomis, išskyrus klijuojamą medienos parketą.
Grindų dangos
Vinilinės grindys gaminamos iš PVC (polivinilchlorido) sluoksnių, sustiprintų stiklo pluoštu bei įvairiais techniniais priedais. Dangos viršutinis sluoksnis turi skirtingą atsparumo laipsnį, kurį nulemia dėvimojo sluoksnio storis - pagal tai skirstomos atsparumo klasės. Ši grindų danga tinka tiek gyvenamosioms, tiek komercinėms patalpoms, įskaitant drėgnas zonas. Virtuvėje, vonioje ar prie įėjimo - vinilinės grindys pasiteisina dėl atsparumo skysčiams, dėmėms ir mechaniniam poveikiui. Kai kurios vinilo rūšys turi pagerintą garso izoliaciją, storesnį pagrindą, atsparumą UV spinduliams bei spalvos išblukimui. Vinilo plytelės gaminamos įvairiausių imitacijų - nuo medžio ir akmens iki mozaikos ar metalo paviršių. Vinilinės grindys nesunkiai montuojamos ant visų lygių paviršių. Paviršius turi būti kuo lygesnis - tai lemiamas montavimo kokybės veiksnys. Grindys klijuojamos naudojant vinilui skirtus universalios paskirties klijus. Klijų paskirstymui naudojama speciali dantyta mentelė. Priklijavus plokštes, svarbu spaudžiant volu pašalinti oro tarpelius, ypač eilių sujungimuose.
Laminato grindys išlieka vienu iš populiariausių sprendimų grindų įrengimui. Ši danga žinoma dėl patrauklios kainos, nesudėtingo montavimo ir tinkamo ilgaamžiškumo kasdieniam naudojimui. Laminato pagrindą sudaro presuota medžio dulkių arba plaušo plokštė, kurios tankis daro didelę įtaką gaminio savybėms. Lengvai atpažįstama pagal svorį: kuo lentelė sunkesnė, tuo jos tankis didesnis. Mažo tankio MDF plokštės žymimos mažesnėmis kaip 850 kg/m³ reikšmėmis, didelio tankio HDF ar HPL - nuo 850 kg/m³ ir daugiau. Tvirtesnis pagrindas lemia patikimesnius sujungimus, geresnę garso izoliaciją ir atsparesnį elgesį drėgmėje. Apačioje dažniausiai įklijuotas stabilizuojantis sluoksnis, kuris sustiprina visą grindlentę. Ant pagrindo klijuojamas dekora...
Sijos, medinės grindų sijos, gelžbetonio plokštės ir kiti sprendimai. Grindų medinėms santvaroms yra naudojama konstrukcija, kurioje naudojamos medinės sijos, sujungtos su metalinėmis plokštėmis. Galite naudoti medines santvaras be nešančių sienų, kurių ilgis yra iki 9 m. Santvaros gaminamos iš eglės C24 medienos. Kitas svarbus veiksnys yra aukšta santvarų, pagamintų gamykloje ir pritaikytų kiekvienam projektui, kokybė ir tikslumas, taip sumažinant klaidų riziką. Medinės sijos buvo iki šiol labiausiai paplitęs, tradicinis ir pigiausias grindų konstrukcijos tipas, tačiau vienas didžiausių trūkumų yra ribotas atstumas. Todėl, renkantis šią grindų konstrukciją, reikalinga papildoma atrama arba laikančiosios sienos. Be to, ryšių sistemos nustatymas bus daug sudėtingesnis procesas. Panaši situacija ir su „Ibeam“ struktūra. Standartinės gelžbetoninės sijos paprastai be papildomos atramos siekia iki 6 m, retai iki 12 m. Gamintojai taip pat dažnai siūlo pritaikytas sijas. Kaina ir įrengimas. Dažniausiai pagrindinį vaidmenį priimant sprendimus lemia bendros projekto išlaidos ir laikas. Ryšių diegimas.
tags: #statinio #konstrukcijos #grindys #str