Soudal epoksidiniai klijai yra dviejų komponentų sistema, sudaryta iš epoksidinės dervos ir kietiklio, kuri sukuria stiprų ir patvarų sukibimą su įvairiais paviršiais. Epoksidinė derva reiškia bendrą terminą polimeriniams junginiams, kurių polimero grandinės struktūra turi dvi ar daugiau epoksidinių grupių, priklausančių termoreaktyvioms dervoms. Tipiška derva yra bisfenolio A tipo epoksidinė derva.
Epoksidinė derva dažnai turi mažą eksploatuotiną vertę atskirai, todėl ją reikia naudoti kartu su kietikliu, kad ji įgautų praktinę vertę. Ji pasižymi dideliu sukibimo stiprumu ir mažu klijų susitraukimu; epoksidinės dervos klijai užima aukščiausią sukibimo stiprumą tarp sintetinių klijų. Po modifikuoto apdorojimo epoksidinės dervos klijų susitraukimo greitis gali būti sumažintas iki 0.1-0.3%, o šiluminio plėtimosi koeficientas yra 6.0 × 10-5/°C.
Epoksidinės klijų charakteristikos prieš kietėjimą apima spalvą, klampumą, savitąjį sunkumą, santykį, gelio laiką, darbo laiką, kietėjimo laiką, tiksotropiją bei paviršiaus įtempimą. Tarp jų klampumas lemia vidinę trintį, o gelio laikas - laiką iki kritinės būsenos koloidui sustingus klijų kietėjimo metu. Tiksotropija nurodo, kad koloidas plonėja veikiant išorinei jėgai ir grįžta į pradinę konsistenciją nutraukus jėgą. Paviršiaus įtempimas reiškia ligitą jėgą ant paviršiaus, matuojamą N/m, kuri lemia skysčio atsparumą ir gebėjimą užpildyti sprogiąsias poras.
Po sukietėjimo pagrindinės epoksidinių klijų charakteristikos apima atsparumą, dielektrinį stiprumą, vandens sugėrimą, gniuždymo, tempimo ir šlyties stiprius, taip pat atsparumą smūgiams, šilumos iškraipymo temperatūrą (HDT) ir stikliojimo temperatūrą (Tg). Dielektrinė konstanta rodo statinę elektrinę įtampą ir gali įtakoti izoliacijos kokybę. Vandens sugėrimas ir susitraukimas įtakoja ilgalaikę eksploataciją, o pailgėjimas ir šlytis apibūdina medžiagos gebėjimą prisitaikyti prie deformacijų.
Epoksidiniai klijai turi plačią taikymo sferą: fasadų plokščių klijavimui naudojamos SPS plokščių sistemos (SPS) ventiliuojamiesiems fasadams, kurios sujungia plokštes prie aliuminio karkaso. SPS yra aukštos kokybės ir labai efektyvi sistema, užtikrinanti nematomą tvirtinimą, elastingą jungtį, greitą darbą ir ilgaamžiškumą. SPS sistemoje naudojami SPS Cleaner, SPS Fiberpanel Prep, SPS Tape ir SPS Soudabond 670 klijai, kurie užtikrina atsparumą vėjui, platus dizaino pasirinkimas bei reikiamą jungčių patvarumą.
Pendant epoksidinių klijų naudojimui ir plokščių tvirtinimui, būtina laikytis dėmesingų paruošimo žingsnių: karkaso paruošimas, paviršiaus valymas su SPS Activator, plokščių padengimas SPS Tape, tolimesnis klijavimo procesas su SPS Soudabond 670, ir tolimesnis spaudimas bei užbaigimas. Taip pat būtina laikytis temperatūros apribojimų (+5 °C iki +30 °C) ir vengti klijų naudojimo drėgname ore ar krituliuose.
Epoksidiniai klijai yra populiarūs statybose dėl jų aukšto sukibimo ir atsparumo cheminiam poveikiui bei vandeniui. Tačiau jie turi trūkumų, tokių kaip eksploatacinis klampumas ir trapus kietėjimas trūkimo metu, taip pat mažas lupimo stiprumas ir prastesnis atsparumas mechaniniam ir terminiajam smūgiams. Daugeliu atvejų epoksidiniai klijai privalo būti naudojami kartu su kietikliais (pvz., poliaminai, karboksirūgštys, aminoamidai), o vieno komponento klijai dažnai turi tirpiklius, kurie pradeda kietėti tik su išorine reakcija.
Epoksidinių klijų naudojimo trūkumas taip pat yra kietėjimo greitis: reikia greitai užtepti ir pritvirtinti liniją, pašalinti perteklių, o po kietėjimo - pašalinti perteklius tik stipriam mechaniniam įtempimui. Darbui būtina naudoti pirštines ir respiratorių; prireikus ventiliacija; o įrankius išmesti į atskirą konteinerį po darbo, kai tirpikliai išgaruoja. Epoksidiniai klijai gali būti laikomi tinkamose sąlygose ir turi tinkamą galiojimo laiką: dažnai 12-36 mėnesiai, priklausomai nuo gamintojo.
Epoksidinių klijų naudojimo praktikoje svarbu žinoti skirtingų tipų klijus: dviejų komponentų klijai, skysti klijai, plastilininiai masės, ir dviejų komponentų skirtingo tūrio švirkštai. Pagrindiniai komponentai yra epoksidinė derva ir kietiklis; tirpikliai (pvz., acetonas, toluenas) ir plastifikatoriai bei užpildai gali būti įtraukti siekiant pagerinti savybes. Sumaišymo santykis turi atitikti gamintojo nurodymus, o derva turi būti šiltinama iki 50-60 °C, siekiant pagerinti sklandumą. Darbo pradžią žymi vienybės mišinys, ir klijai įgauja lipnias savybes likus įrašytiems laikams.
Kietėjimo laikas priklauso nuo kietiklio tipo ir aplinkos sąlygų; šaltas suvirinimas gali suarti per 5-20 minučių, o visiška polimerizacija paprastai įvyksta per 24 valandas. Esant aukštesnei temperatūrai, klijai kietėja greičiau; tačiau šaltos sąlygos gali sulėtinti procesą. Paprastai epoksidinių klijų montavimą reikia užbaigti per nurodytą laiką, o virkščių džiūvimas priklauso nuo oro temperatūros ir naudojamo mišinio santykio.
Kitas svarbus aspektas - epoksidinės dervos pritaikymas kulkraščių ar paviršių užpildymui: epoksidiniai užpildai suteikia papildomą tvirtumą, atsparumą vandeniui ir atsparumą cheminėms medžiagoms, tuo pačiu užtikrinant lankstumą ir spalvų variacijas. Užpildai gali būti įtraukti į skystą ar plastikinį mišinį, o į kietos masės mišinį galima įdėti pjuvenų ar kitų užpildų formuoti į trūkstamas vietas ar suteikti pageidaujamą spalvą. Taip pat galima naudoti tarpiklį, kad formuoti reikiamą elementą.
Epoksidinių klijų naudojimo praktikoje ypatingai svarbu laikytis saugumo: darbui naudoti apsaugines priemones, laikyti gaminį ne prie vaikų, laikyti pakuotę sausoje vietoje, vertikalioje padėtyje ir vengti tiesioginių saulės spindulių. Paruoštas mišinys turi būti naudojamas iš karto, o laikymo laikas gali būti nuo kelių minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo gamintojo. Jei klijų mišinyje atsiranda oro burbulų, ar ant paviršiaus paliekami lipnūs likučiai - jie turi būti nedelsiant pašalinti švariai įrankiais ar servetėle.
Epoksidiniai klijai ir glaistai turi specifines savybes, kurias reikia atskirti: epoksidiniai klijai pasižymi dideliu stiprumu, cheminiu atsparumu bei universalumu jų naudojimo atžvilgiu; o siūlių užpildai yra skirti užpildyti plyšius ir įtrūkimus, suteikiant patvarumą, lankstumą, atsparumą vandeniui ir estetišką paviršių spalvų variaciją. Abi medžiagos turi savo taikymo sritis ir gali būti naudojamos įvairiose statybos srityse. Ekspozicijos metu svarbu suvokti skirtingų klijų tipų specifiką ir pasirinkti tinkamiausią pagal poreikį.
Epoksidinių klijų naudojimo praktiniai pavyzdžiai
- Epoksidiniai klijai dažnai naudojami automobilinėje pramonėje sandarinant ir klijuojant įvairias dalis, pavyzdžiui, kai reikia užpildyti vidutiniškai atsparias siūles ar užsandarinti skyles.
- Statybose epoksidiniai klijai naudojami betonui, metalui, stikliams, keramikai ir kitoms medžiagoms sujungti bei užpildyti įtrūkimus.
- Elektronikos ir elektros pramonėje epoksidiniai klijai naudojami sandarinimui, impregnavimui, bei paviršiaus padengimui.
Specifiniai naudotojų patarimai
- Prieš klijuojant, paviršius turi būti švarus, sausas ir be aliejaus likučių; naudoti SPS Cleaner priemones, o po džiūvimo - SPS Soudabond 670 klijus.
- Chromo, nikeli, teflono paviršiai gali būti sunkiai lipnus, todėl gali būti reikalingos papildomos priemonės ar paruošimo technologijos.
- Vieno komponento epoksidiniai klijai dažniausiai gali būti naudojami nedideliems darbas; dviejų komponentų klijai - plataus spektro taikymui su aiškiai nurodytomis proporcijomis.
Žemiau pateikiamos bendros gairės dėl klijų tipų pasirinkimo ir naudojimo laikantis gamintojo instrukcijų. Paprastai klijai turi būti laikomi nuo +20 iki +25 laipsnių Celsijaus temperatūroje, atidaryta pakuotė turi būti saugiai laikoma ir nepasiekiama vaikams. Priklausomai nuo produkto, galioja skirtingi laikymo terminas ir atitinkamos naudojimo instrukcijos, kurios turi būti perskaitytos prieš pradedant darbo procesą.
tags: #soudal #klijai #epoksidiniai #klijai