Smegenų pamatinė dalis: anatomija ir funkcijos

Galvos smegenys (lot. encephalon) - pati stambiausia centrinės nervų sistemos dalis. Pailgosios ir užpakalinės smegenys sudaro rombines smegenis (rhombencephalon). Užpakalinės smegenys - tiltas (pons) ir smegenėlės (cerebellum). Kiekviena smegenų dalis atlieka tam tikras funkcijas, jos glaudžiai tarpusavyje susijusios. Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių, kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis (apie 100 milijardų).

Kiekvienas neuronas gali būti pasiekiamas daugiausiai per keturis žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško. Kasmet apie 0,15-0,1 % nervinių ląstelių žūsta. Nugaros smegenys plyti stuburo kanale. Jos yra sudarytos iš pilkosios (lot. substantia grisea) ir baltosios (lot. substantia alba) medžiagų. Pilkoji medžiaga yra neuronų kūnų telkiniai, o baltosios medžiagos - skaidulų pluoštai, vadinami laidais. Baltąją medžiagą suteikia mielinas, dengiantis neuronų ataugas.

Didžioji smegenys (lot. cerebrum) sudarytos iš dviejų pusrutulių, sujungtų didžiąja smegenų jungtimi. Žievė (lot. cortex) dengia smegenų paviršių, o jos pilkoji medžiaga užima svarbiausias CNS funkcines zonas. Smegenų žievė skirstoma į kaktinę skiltį (lobus frontalis), momeninę skiltį (lobus parietalis), pakaušinę skiltį (lobus occipitalis) ir smilkininę skiltį (lobus temporalis). Po pakaušine skiltimi glūdi smegenėlės (cerebellum).

Smegenų kamienas (truncus encephali) - arčiausiai nugaros smegenų esanti galvos smegenų dalis. Kamienas savo vidine sandara ir funkcija yra labiausiai panašus į nugaros smegenis. Jame yra 10 porų galvinių nervų branduolių, per kuriuos smegenys palaiko ryšius su visceralinės funkcijos organais. Smegenų kamienui priklauso pailgosios smegenys, tiltas ir vidurinių smegenų dalis žemiau vandentiekio.

Smegenėlės (lot. cerebellum) - savo kilme ir padėtimi artimos smegenų kamienui. Jos yra virš smegenų kamieno ir trimis poromis kojyčių sujungtos su kiekviena jo dalimi. Smegenėlių viduryje yra kirminas (verpstutis), o šonuose - pusrutuliai. Tarpinės smegenys (diencephalon) randasi tarp smegenų kamieno ir galinių smegenų, iš jų didesnė dalis įaugusi į galines smegenis; tik nedidelė dalis - pogumburis (hypothalamus) matoma ant apatinio smegenų paviršiaus.

Didžiosios smegenys - tai dešinysis ir kairysis pusrutuliai, jų paviršius yra raukšlėtas ir išraižytas vagų bei vingių, vadinamas apsiaustu (pallium). Žievė (cortex) dengia šią įspūdingą struktūrą ir yra svarbiausia CNS dalis, nes joje yra nerviniai centrai, veikiantys visas žemiau esančias smegenų dalis. Žmogaus galvos smegenys sveria apie 1 020-1 970 g; vidutinis svoris vyrams - apie 1 438 g, moterims - apie 1 263 g. Tačiau smegenų svoris nėra vienintelis rodiklis intelektui.

Šiandien žinoma, kad smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių (neuronų) ir trilijonai jų jungčių. Žmogaus smegenys - sudėtingas organas, kuris atlieka esminį vaidmenį mąstant, vertinant, kontroliuojant savikontrolę, valdant raumenis, judant, atmintyje ir daugelyje kitų funkcijų. Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas, jų veiklai reikalingas didelis deguonies ir energijos kiekis. Per visą gyvenimą jos nuolat tobulėja, adaptuojasi ir keičia veiklos modelius.

Smegenų dangalai (meninges) - tvirti, voratinkliniai ir švelnieji dangalai, kurie apgaubia smegenis ir nugaros smegenis. Juos sudaro jungiamieji audiniai: tvirtasis (dura mater) ir minkštasis (pia mater). Tarp jų susidaro kraujagyslinis dangalas, kuris saugo smegenis nuo pažeidimų ir reguliuoja kraujotaką bei medžiagų apykaitą.

Struktūros ir jų funkcijos

• Didžiosios smegenys - atsakingos už mąstymą, atmintį, kalbą, sąmoningus judesius, jutimų informacijos priėmimą ir interpretavimą. Kiekvienas pusrutulis valdo skirtingas funkcijas, tačiau veikia kartu.
• Smegenėlės - užpakalinė galvos smegenų dalis, koordinuoja pusiausvyrą ir judesių tikslumą.
• Smegenų kamienas - apatinė smegenų dalis, jungia smegenis su nugaros smegenimis ir kontroliuoja gyvybiškai svarbias funkcijas: kraujospūdį, kvėpavimą, širdies veiklą, rijimą ir akių judesius.
• Tarpinės smegenys - tarp smegenų kamieno ir didžiųjų smegenų; didžioji dalis įaugusi į galines smegenis, o pogumburis matomas ant apatinio smegenų paviršiaus ir dalyvauja autonominiuose procesuose, hormoninėje reguliacijoje ir kūno homeostazėje.
• Nugaros smegenys - perduoda signalus iš ir į periferiją, valdo raumenų judesius, jutimus bei šlapimo pūslės ir žarnyno veiklą. Ji ilga, siaura struktūra, kerta kaukolės pagrindą ir tęsiasi stuburo kanale.

Lygiuose teigimas, kad žmonės naudoja tik nedidelę smegenų dalį, nėra patikimas. Smegenys veikia kaip vienas intelektualiai sudėtingas organas, kuriame skirtingos sritys specializuotos, bet visos dirba sinchroniškai. Tyrimai rodo, kad abi smegenų pusės yra aktyvios, kai vyksta įvairios užduotys, o jų funkcijos yra tarpusavyje susijusios ir papildančios viena kitą.

Mitai apie kairiąją ir dešinęją smegenų pusę

Teorija, esą kairysis pusrutulis dominuoja kalbą ir loginį mąstymą, o dešinysis - kūrybiškumą ir vizualinį mąstymą, atsirado jau seniai, remiantis Sperry tyrimais. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad žmogus nėra tiesiog „kairiųjų“ ar „dešiniųjų“ smegenų žmogus. Abi pusės kartu dirba ir keičiasi priklausomai nuo užduoties.

Magnetinio rezonanso tomografija atliktose studijose buvo įrodyta, kad smegenys neteikia pirmenybės vienai pusei; nerviniai tinklai jungia abi hemisferas, o funkcijos yra pluoštai, jungiantys kairiąją ir dešniąją puseles. Tačiau tam tikros sritys turi lokalizuotą specializaciją, kurios gali skirtis tarp žmonių, todėl mitas apie „vieną pereinimą į vieną pusę“ visiškai neegzistuoja.

Norint išlaikyti aštrias smegenis, naudinga laikytis kelių patarimų: mąstymo pratimai (mentalinės užduotys, skaitymas, naujų įgūdžių mokymasis, atminties žaidimai), fizinis aktyvumas (aerobikos pratimai gerina epizodinę atmintį), subalansuota mityba (vaisiai, daržovės, riešutai, žuvies ir paukštienos produktais), pakankamas miegas (miego metu neuronai bendrauja ir išsivalo toksinai) ir nuolatinis priklausomybės nuo ligų kontrolės veiksmų imsis sveika gyvensena.

Gydytojai rekomenduoja mesti rūkyti, reguliuoti svorį, palaikyti normos cukraus kraujyje, skatinti kraujotaką ir rizikos veiksnius mažinti aktyviai fiziškai judant. Subalansuota mityba ir reguliarus miegas taip pat prisideda prie smegenų sveikatos.

Labiausiai įdomios įžvalgos ir skaitiniai duomenys

• Smegenų svoris labai platus: 1 020-1 970 g; tai rodo didelį individualų skirtumą, bet net ir didelis svoris nėra tiesioginis intelekto rodiklis.
• Aukštas deguonies poreikis: apie 20% kraujo širdis nukreipia į smegenis; trumpalaikis deguonies stygius gali paveikti smegenų veiklą, o po kelių minučių - smegenų funkcijas.
• Baltoji medžiaga - aktyvios neuronų tarpusavio sąveikos: ji ne tik palaiko signalų perdavimą, bet ir įtakoja mokymosi procesus bei smegenų veiklos koordinačių sutrikimus.
• Neuronų darbas yra pagrįstas elektriniais impulsais, kurie virsta cheminiais pranešimais; taigi neuronai keičia signalus ir ilgesnėje grandinėje sukuria atsaką.

Smegenų apsauga ir priežiūra

Žmogaus smegenys yra jautrios traumoms, todėl jas reikia apsaugoti: naudoti apsaugines priemones, išvengti smūgių į galvą, laikytis saugaus gyvenimo būdo. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti sveikatą ir laikytis gydytojo rekomendacijų dėl kraujospūdžio, cukraus kraujyje ir svorio kontroles.

Turinys rodo, kad smegenys, nors ir turi savo struktūras, nėra izoliuotos vienas nuo kito; jos nuolat bendrauja su kitomis kūno sistemomis, o jų veikla priklauso nuo tinkamos mitybos, mankštos, miego ir išlikimo stimuliacijos.

Įgyti žinias apie smegenis svarbu ne tik kaip žinyną, bet ir kaip praktinę galimybę - prisidėti prie savo kognityvinės sveikatos per gyvenimą. Smegenys - tai kūno valdymo centras, kurio veikla lemia mąstymo, emocijų ir judėjimo kokybę kasdieniame gyvenime.

tags: #smegenu #pamatine #dalis