Laikai, kuomet vieninteliu geriamojo vandens šaltiniu galėjo būti šachtinis šulinys, jau praeityje. Vanduo iš šulinių ne visada saugus ir kokybiškas, per sausras dažnai jo trūksta. Jeigu tai vanduo iš gręžinio, o ne pajungimas prie centralizuotų tinklų, pirmiausia reikia savivaldybės administracijai pateikti prašymą projektavimo sąlygoms gręžinio įrengimui gauti. Prašymus, bent jau didžiosiose savivaldybėse, galima pateikti internetu, savivaldybės puslapyje susiradus prašymo formą. Skirtingose savivaldybėse yra skirtingi reikalavimai. Bet kuriuo atveju savivaldybės institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, turi pateikti pagrįstą išvadą dėl požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio įrengimo.
Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė nurodo, kad „gyventojų ir juridinių asmenų prašymams pritarta gali būti tada, kai Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas su jame nurodytais reikalingais dokumentais, gręžinys yra numatytas sklype, prie kurio ribos nėra nutiestų centralizuotų vandentiekio tinklų, o artimiausias atstumas nuo magistralinių tinklų iki pareiškėjų sklypo ribos yra ne mažiau kaip 50 metrų, tačiau, jeigu gręžinys yra reikalingas gyventojų grupei (2, 3, 4 ir daugiau namų valdų), tada iki magistralinio tinklo atstumas turėtų būti skaičiuojamas, kad vienam gyventojui tektų ne mažiau kaip 15 metrų projektuojamo vamzdyno. Gavus leidimą gręžiniui įsirengti, ruošiamas jo projektas. Vandens išgavimo gręžinio projektus turi teisę rengti tik įmonės ar asmenys, turintys Lietuvos geologijos tarnybos leidimą žemės gelmėms tirti.
Gręžinys - gręžskylė, į kurią įmontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai. Pageidautina, kad gręžiant būtų naudojami specialūs praplovimo skiediniai, neužkemšantys vandeningo sluoksnio. Į gręžinį negali patekti paviršinis vanduo. Gręžinio eksploatacinis našumas turėtų būti bent 20 proc. Baigęs rengti gręžinį, vykdytojas privalo pateikti užsakovui gręžinio pasą su techniniais duomenimis ir vandens analizės rezultatais.
Vandentiekio įrengimas ir pajungimas prie centralizuotų tinklų susideda iš dviejų etapų: lauko ir vidaus darbų. Lauko vandentiekio įrengimo darbai gali būti atlikti dviem būdais: atviruoju ir uždaruoju betranšėjiniu būdu. Atvirasis vandentiekio įrengimo būdas reiškia, kad kasamos tranšėjos, įrengiamas pagrindas po vamzdžiais, montuojamas vamzdynas, kurį reikia įvairiai sujungti, nes tiesaus jo nebūna. Miestuose, miesteliuose, užstatytose vietovėse daug patogesnis lauko vandentiekio įrengimo būdas yra betranšėjinis kryptinis gręžimas, kuomet naudojant specialią techniką vamzdžiai prastumiami po žeme, neardant viršutinio žemės sluoksnio. Tokiu atveju galima nutiesti vamzdyną ir po įvažiavimu, po veja, po takais, jų neardant.
Prie lauko vandentiekio įrengimo darbų priskiriama ir vandentiekio vamzdžio kiaurymės į pastatą įrengimas. Naujos statybos pastatuose tokia kiaurymė jau būna paruošta, o eksploatuojamuose ją reikia pragręžti per pastato pamatus ar sieną. Tai irgi atsakingas darbas, kuriam reikalinga technika. Paprastai gręžinį rengiantys specialistai nurodo reikalingus siurblio parametrus ir namo savininkui pasiūlo keletą siurblių variantų. Deja, labai dažnai tai nebūna geriausias variantas. Norėdami, kad kuo didesnė gręžinio įrengimo kainos dalis liktų jiems, gręžėjai neretai nurodo ne pačios geriausios kokybės siurblį. Kai jis nebeveiks - tai jau bus užsakovo, o ne jų rūpestis. Arba, naudojant vandenį bus juntamas gana ryškus slėgio svyravimas.
Siurblių tipai skiriasi pagal vandens kėlimo aukštį ir eksploatavimo sąlygas, t.y. - ar siurblys bus įrengtas ant žemės, ar bus panardintas į gręžinio vandenį. Sausai statomi siurbliai (arba nepanardinami išcentriniai siurbliai) skirti tiems atvejams, kai vanduo iš gręžinio įsiurbiamas tik iki 8-9 metrų aukštyn. Iš pavadinimo galima spręsti, kad šis siurblių tipas įrengiamas sausoje vietoje, sklypo paviršiuje virš gręžinio, o ne nuleidžiamas į pačias gręžinio gelmes. Dėl šios priežasties juos geriau įrengti patalpoje arba eksploatuoti tik šiltu sezonu.
Panardinami siurbliai, skirtingai nuo nepanardinamų, gali kelti vandenį iš daug didesnių gelmių - nuo 9 m, neapsiribojant ir 100 m. Šio tipo pavadinimas byloja, kad tokie siurbliai eksploatuojami pačiame gręžinio (ar šulinio) vandenyje. Jei leidžia galingumas, vienas panardinamas siurblys gali būti naudojamas kolektyviniame vandens tiekimo modelyje, aptarnaudamas ne vieną namą, o 3-5 ir daugiau.
Siurblio variklio apsukų ir vandentiekio slėgio pastovumo kontrolę vykdo slėgio relė ir hidroforas (tradicinis slėginis išsiplėtimo indas) arba naujesnės kartos dažnio keitiklis. Siurbliai šuliniams turi šiokių tokių apribojimų dėl kietųjų dalelių, dalelių norma vandenyje laikoma iki 50 g/m³. Giluminiai siurbliai pumpuoja vandenį iš gilių gręžinių į aukštį, viršijantį 10-100 m. Turbinos darbinių ratų medžiaga lemia patvarumą: plastikiniai ratai greičiau dėvisi, todėl geriau rinktis nerūdijančio plieno atsparesnes alternatyvas.
Statinis vandens lygis atspindi nepakitusį vandens kiekį, likusį gręžinyje po to, kai siurblys buvo laikinai išjungtas. Dinaminis vandens lygis rodo besikeičiančią gręžinio hidrodinamiką, esant nuolatiniam vandens pumpavimui. Gręžinių skersmenų standartai - 100 ir 150 mm (4 ir 6"), todėl siurbliai atitinkamai gaminami 75-100 mm Ø. Iš pradžių pumpuojamas vanduo kyla vertikaliu gręžinio vamzdžiu nuo siurblio viršūnės, o paskui nukreipiamas horizontalia kryptimi vandentiekio vamzdžiu į namą. Vertikalaus ir horizontalaus vamzdžių sujungimo vietoje įtaisoma adapterio jungtis, užtikrinanti sandarumą ir apsaugą nuo purvo patekimų.
Kas, jeigu sklypo savininkas atvažiuoja į sodybą tik kartą nuo karto? Tokiu atveju galima grąžinti vandenį atgal į gręžinį, pasitelkus automatinį išleidimo vožtuvą, įrengtą ant gręžinio vamzdžio 1,7 m gylyje. Žiemai ar ilgam laikui išvykus reikia išjungti siurblį ir atsukti visus čiaupus. Viena svarbiausių vandentiekio sistemos grandžių yra slėginis išsiplėtimo indas - hidroforas. Jo užduotys - pastovaus slėgio palaikymas, hidraulinio smūgio prevencija ir užtikrinamas siurblio ilgaamžiškumas. Hidroforo korpuso viduje gali būti membrana arba diafragma, skirianti erdvę į dvi dalis: vandeniui ir orui su slėgiu.
Kai vartotojui atsukus vonios čiaupą, vanduo iš hidroforo ertmės išstumiamas suspausto oro. Slėgis gali kristi, tačiau į tai sureaguoja slėgio relė, įjungdama siurblį. Profesionalai iš UAB „Vandens siurbliai“ pataria rinktis didesnio tūrio hidroforus, jei nėra įrengti dažnio keitikliai. Mažo tūrio guminiame maiše vandens kiekis greičiau mažėja, todėl dažnas pasirinkimas - didesnio tūrio hidroforai. Vis dažniau jaučiamas masinis vartotojų susidomėjimas vandens tiekimo dažnio keitikliais, kurie leidžia naudoti mažesnio tūrio hidroforus ir sutaupyti elektros sąnaudas.
Kai vandens slėgis svyruoja, tai jaučia slėgio jutikliai, reaguodami signalų siuntimais į dažnio keitiklį. Automatiniam siurblio valdymui patogu naudoti slėgio relę. Slėgiui vandentiekio sistemoje mažėjant iki apie 0,5 bar, relė įjungia siurblį, o kai slėgis pakyla iki viršutinės ribos (4,5-5 bar), relė išjungia jį. Elektroninės slėgio relės yra pažangesnės už mechanines, nes elektronika leidžia programuoti daugiau nustatymų ir suteikia daugiau komforto.
Dažniausiai automatinę vandens tiekimo sistemą įrengia tada, kai vandens įsiurbimo aukštis nėra didelis - 8-9 m, pumpuojant iš šulinių arba kitų mažesnio gylio šaltinių, esant nenaudojamiems įrenginiams. Taip pat naudojami nepanardinami išcentriniai siurbliai be į injected inžektorių.
Medžiagos vamzdžiams: plienas, ketaus, keramika, vario, PE, PP, PPR ir daugiasluoksniai plastikiniai (PE-X, PE-AL, PE-RT). Polietileniniai vamzdžiai PE-HD ir PE-RT pasižymi dideliu atsparumu ir lengvu diegimu; HDPE vamzdžiai laikomi tvirtais ir tinkamais daugeliui pramonės ir namų sistemų. Daugiasluoksniai PE-X vamzdžiai gali būti lenkiami be alkūnių, tačiau nepatariama naudoti lauko vamzdynams dėl užšalimo rizikos. PPR vamzdžiai skirti šildymo ir karšto vandens sistemas. Variniai vamzdžiai būna brangesni, bet turi ilgaamžiškumo ir higienos privalumų - jie atstojamai gerai izoliuoja chloro poveikį ir turi ilgą tarnavimo laiką. Plačiau apie medžiagas: PE80, PE100, RC (crack resistant).
Vandens gręžinių apsauginėms kolonoms ir filtrams dažnai naudojami PVC vamzdžiai. Ekspertai nepatarė naudoti pigesnių PVC vamzdžių su mažiau plastifikatorių dėl trapumo ir galimo cinko dangos jonų išsiskyrimo į vandenį. Patikimos gręžimo įmonės dažnai naudoja 127-324 mm skersmens apsaugines kolonas su įmontuotais 125 mm Ø plastikinių vamzdžių. Gręžinių kolonos ir vamzdžių įrengimas turi būti atliekamas laikantis tinkamų sanitarinių ir saugos reikalavimų, kad būtų užtikrintas vandens kokybės ir visos sistemos patvarumas.
Taip pat svarbu suprasti vandentiekio sistemas kaip visumą: išorės vamzdžiai dažnai montuojami iš PE vamzdžių dėl jų atsparumo korozijai ir gerų hidraulinių savybių; viduje gali būti naudojami HDPE, PP, PPR ar metaliniai grandiniai, priklausomai nuo vietos, temperatūros ir apkrovų. Dažnoje praktikose naudojami hidrauliniai jungiamieji elementai: adapteriai, žiedai, jungtys su kitomis medžiagomis, flanšai, movos, ir kt. Svarbiausia užtikrinti sandarumą ir tinkamą jungčių įtvirtinimą, kad sistemos ilgai tarnautų be nutekėjimų.
Gręžinio gręžimo pradžia (UAB Giluminis vanduo)
Baigiant, svarbu atkreipti dėmesį į hidroforo dydžio parinkimą, slėgio relės tipo pasirinkimą (mechaninės ar elektroninės), ir teisingą vamzdžių pasirinkimą. Pagrindiniai žingsniai: gauti savivaldybės leidimą, parengti gręžinio projektą, įrengti lauko vamzdyną (betranšėjiniu gręžimu dažnai patogiau miesto sąlygomis), įrengti vidaus sistemą su hidroforu, pasirinkti tinkamus siurblius, užtikrinti saugų gręžinio įvertinimą ir kokybišką sandarinimą tarp skirtingų vamzdžių medžiagų.
- Pasiruošimas - prašymo dokumentai, leidimo gavimas ir projektavimo sąlygų gavimas.
- Gręžinio įrengimas - žemės gelmių tyrimai, gręžinys ir jo dengimas su apsauginėmis kolonom.
- Lauko vamzdynas - pasirinkimas tarp atvirojo ir betranšėjinio gręžimo, pagrindų bei jungtis su gręžiniu.
- Vidaus įrengimas - hidroforas, siurbliai (panardinami ar nepanardinami), slėgio relė ir valdymas.
- Medžiagų pasirinkimas - PE, HDPE, PP, PPR, variniai, PVC vamzdžiai; sąlygų atitikimas ir kokybės užtikrinimas.
- Apsauga nuo užšalimo - tinkamas įrengimas šaltojo sezono metu ir galimybės grąžinti vandenį į gręžinį.
Provizoriškai galima teigti, kad HDPE vamzdžiai - vienas iš populiariausių pasirinkimų namų įvadams įrengti dėl jų atsparumo, ilgaamžiškumo ir gerų hidraulinių savybių. Flanšinės jungtys ir jungčių sujungimo technologijos leidžia lankščiai derinti skirtingas medžiagas. Reikšminga, kad vartotojas rinktųsi patikimą įmonę ir laikytųsi visų sanitarinių normų bei vietinių taisyklių dėl gręžinio įrengimo ir vandens tiekimo.
Siekiant užtikrinti kokybę ir efektyvumą, naudinga konsultuotis su specialistais ir naudotis patikimų tiekėjų patarimais. Ermito klubo partnerių ir profesionalų komandos patirtis gali padėti išsirinkti tinkamiausius sprendimus konkrečioms namų, sodo ar hobių poreikių situacijoms. Taip pat galima rasti platų prekių asortimentą ir pasinaudoti lojalumo programų teikiamomis nuolaidomis.
Taigi, norint įsirengti patikimą sleginio vandentiekio sistemą, svarbiausia - laikytis planavimo, įrengimo bei sandarinimo principų, pasirenkant tinkamas vamzdžių medžiagas, ir užtikrinti profesionalų kompetentingą įrengimą bei reguliarią priežiūrą.