Vienas iš būdų apšiltinti būstą iš vidaus - naudoti polistireninį putplastį kitaip vadinamą, putų polistirolą. Vidaus sienų apšiltinimą patogu atlikti, galima naudoti moderniausias technologijas, išsaugoma išorinė pastato apdaila. Polistireninio putplasčio plokštes patariama pirkti tiesiai iš gamintojo. Jums taip pat reikės klijų plokštėms priklijuoti, tvirtinimo elementų, armavimo tinklelio. Prieš klijuojant polistireninio putplasčio plokštes, nuo sienų reikia kruopščiai nuvalyti visus nešvarumus, nuimti atšokusį tinką, išmontuoti elektrinius jungiklius. Sieną galima ir nuplauti, nes plokštės lips tik prie švarios sienos. Nereikia pamiršti ir garų izoliacijos. Tokią funkciją puikiai atlieka plėvelė ar folija. Kai visu tuo jau pasirūpinta, galima klijuoti plokštes. Ant plokštės užpilama armavimo klijų, jie išlyginami ir plokštę galima klijuoti prie sienos. Klijams išdžiuvus, reikia pritvirtinti specialiais tvirtinimo elementais, pradėti nuo kraštų ir galiausiai sutvirtinti plokštės centrinę dalį. Vėliau nuo krašto dedamas armavimo tinklelis.
Ventiliacija ir tinkamas sluoksnių sudėjimas
Nereikia pamiršti ir garų izoliacijos. Tokią funkciją puikiai atlieka plėvelė ar folija. Kai visu tuo jau pasirūpinta, galima klijuoti plokštes. Ant plokštės užpilama armavimo klijų, jie išlyginami ir plokštę galima klijuoti prie sienos. Klijams išdžiuvus, reikia pritvirtinti specialiais tvirtinimo elementais, pradėti nuo kraštų ir galiausiai sutvirtinti plokštės centrinę dalį. Vėliau nuo krašto dedamas armavimo tinklelis. Vidaus sienų šiltinimas mineraline vata - ilgalaikis sprendimas.
Mineralinė vata kaip šiluminė užtvara
Vidaus sienų mineralinės vatos plokštės turi priglusti prie vidinio šiltinamo paviršiaus, šios plokštes turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu taip, kad nesutaptų dviejų mineralinės vatos izoliacijos sluoksnių siūlės arba nesusidarytų keturių kampų sandūros, jos turi pilnai užpildyti sienos karkasą, o tarp pačių plokščių neturi likti plyšių. Vėdinamų atitvarų plokštės iš mineralinės akmens vatos, naudojamos apsaugai nuo vėjo, turi perdengti visas universalių plokščių siūles ir glaudžiai prie jų priglusti. Projektuojant gyvenamųjų namų ar pastatų atitvaras ir parenkant mineralinės vatos storį, būtina laikytis STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų.
Senų pastatų išorės šiltinimo iš vidaus kontekstas
Senų mūrinių pastatų, kurių fasadai turi istorinę ar paveldo vertę, išorinių sienų dažnai neįmanoma apšiltinti. Žvelgiant iš statybos fizikos pozicijų, šimtmetį arba ilgiau atlaikiusių akmeninių sienų saugiausia yra visai nešiltinti arba šiltinti jų išorinę pusę. Tačiau vis dar yra daug pastatų, kurių šildymo sąnaudas būtina sumažinti - vienintelė galimybė yra apšiltinti išorines sienas. Tokiu atveju galima naudoti akytojo betono plokštes bauroc RENOVE, skirtas apšiltinti senas akmenines sienas iš vidaus. Bauroc RENOVE šiltinamosios plokštės daugiausia tinka pastatų su istorinėmis plytų arba natūralaus akmens išorinėmis sienomis šiltinti iš vidaus. Sovietmečiu statytuose namuose bauroc RENOVE šiltinamosios plokštės tinka išorinėms sienoms, pastatytoms iš vadinamųjų Narvos blokų ir kitų akytojo betono blokų ar sienų plokščių, šiltinti. Šiltinant pastato sienų vidinę pusę negalioja taisyklė „kuo daugiau, tuo geriau“ - priešingai. Šiltinti reikia tik tiek, kad ant senos akmeninės sienos, kuri dėl šiltinimo trūkumo atvėsta, vidinio paviršiaus nesusidarytų drėgmės kondensatas ir jos nepažeistų šaltis. Kondensatas sukeltų pelėsio susidarymo pavojų. Būtent minėtosioms grėsmėms sumažinti buvo sukurtos bauroc RENOVE - 10 cm storio akytojo betono plokštės, kurių šilumos laidumas yra λD = 0,10 W/m-K. Tai yra optimaliausias kompromisas norint patenkinti poreikį šiltinti sieną ir užtikrinti jos ilgaamžiškumą. Bauroc RENOVE šiltinamosios plokštės ne tik pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis, bet ir yra pakankamai tvirtos, kad laikytų sienines spinteles ir užuolaidų karnizus. Šiltinamųjų plokščių nereikia dengti papildomomis gipso kartono plokštėmis. Akytasis betonas pasižymi geru kapiliariniu vandens laidumu, t. y. yra kapiliariai aktyvi šiltinamoji medžiaga. Kitaip nei garus izoliuojanti šiltinamoji medžiaga, „kvėpuojančios“ bauroc RENOVE šiltinamosios plokštės leidžia vidiniam sluoksniui vasarą išdžiūti ant sienos, esančios patalpos pusėje, todėl per vasaros karščius po šiltinamuoju sluoksniu nesusidaro drėgmės kondensavimosi pavojus.
Darbo eiga ir praktiniai patarimai
Pirmąją šiltinamųjų plokščių eilę reikia kloti ant akmeninių arba betoninių grindų, panašiai kaip bauroc ELEMENT pertvarines plokštes. NB! NB! Balandžio 18d. Putplasčio atvažiavo kiek daugiau nei reikia mano namui. Prasideda statybų sezonas, kartais tenka laukti medžiagų, nes gamyklos nespėja sugeneruoti. Kadangi fasadą klijuosime klinkerio plytelėmis, armavimo tinklelis turi būti „mėsingesnis“ ir siekti bent >200 g/m2. Putplastis apipjaunamas apie langų išnešimo profilį. Ant lango rėmo užleidžiama ~3 cm. Vyrai sakė, kad latviško putplasčio lakštai neblogi, bet irgi pasitaiko pabanguotų. Minėjo, kad įvairiausių teko dėti, - idealinių nepasitaikė. Saikingai kyla stelažai. Dirba dviese. Kol baiginėjamos šiltinti likusios sienos, kitose pradedami ruošti angokraščiai, - klijuojamas tinklelis ir pritinkuojamas. Pagaliau baigtosios šiltinti sienos jau armuojamos ir tinkuojamos. Vienam kvadratui naudojamos 5-6 smeigės, - nenoriu pribadyti bereikalingų skylių sienoje. Siena pašiaušiama šukomis, tepama armavimo-tinkavimo skiediniu, dedamas armuojantis tinklas, jis pritvirtinamas smeigėmis (smeigės virš tinklo dėl tvirtumo, nes fasado apdailai naudosime gana sunkias klinkerio plyteles) ir viskas užtinkuojama. Liko apšiltinti garažo sienas iš vidaus. Siena, kuri tuo metu yra gyvenamos dalies išorinė siena, - tuo pačiu 30 cm storio latvišku neoporu. Šoninės garažo sienos iš vidaus bus šiltinamos 10 cm storio neoporu. Tokiu būdu maksimaliai sumažinsime šalčio tiltą per nešildomo garažo sienos jungtį su išorine gyvenamos dalies siena. Tam tikslui buvo atvežta 10 cm storio neoporo. Gegužės 15 d. namo fasadas baigtas šiltinti, armuoti ir tinkuoti. Tinkas nebuvo labai kruopščiai užtrinamas, tai nebūtina, nes visą fasadą klijuosime klinkerio plytelėmis. Taigi, fasado šiltinimas truko beveik mėnesį. Darbai iškarto persikėlė į garažo vidų, kur sienos šiltinamos ir iš vidaus, kad sumažinti šilumos tiltelius per šoninių garažo sienų jungtis su namo sienomis. Šiuo metu, šiltinti namą 30 cm storio EPS70 Neoporu kainuoja apie 38 €/m2. P.S.: Cokolinio profilio nenaudijome. Prasikeitimas tarp fasado ir pamato šiltinimo 5 cm. Pamato šiltinimas buvo gražiai sudėtas, tai gražiai suleisti, išlyginti ir užpūsti pirmąją fasado polistirolio eilę nebuvo labai sudėtinga. Apatinei fasado šiltalo briaunai buvo panaudotas kampinis profiliukas su tinkleliais ir laštakiu. Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas. Šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos, didelė santykinė drėgmė, pelėsiai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai ima įsivesti vidinį apšiltinimą. Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės. Tačiau didžiausia bėda - gyventojams, gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose. Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m., šiluminė varža tik retai atitinka planuoto rodiklio; kartais ji siekia tik 0,8-1,2. Šios tendencijos skatina galimybes apšiltinti iš vidaus tik kai nėra galimybės išorėje. Tačiau atsakomybė už sprendimą tenka daugiabučių gyventojams: vienas žmogus gali pagerinti savo buto buitį, bet pakenkti kitiems. Vilniaus Technikos Universiteto mokslininkų tyrimai parodė, kad norint taikyti šiltinimą iš vidaus, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 m²K/W. Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apie 4 cm. Didesni storiai reikalauja garų izoliacijos. Reikalinga atidžiai stebėti vandens garų išėjimą, vėdinti patalpas ir peržiūrėti ventiliacinius kanalus vonioje bei virtuvėje.
Rinkimosi kriterijai ir izoliacijos tipai
Renkantis išorinę izoliaciją, turėtumėte išanalizuoti visas jos charakteristikas ir tik tada priimti sprendimą. Iš tarp įvairių medžiagų išskiriami šilumos laidumo koeficiento, vandens absorbcijos, garų pralaidumo, degumo, tankio, mechaninio stiprumo ir ekologinės švaros kriterijai. Svarbus kaimo namo šildytuvo pasirinkimo kriterijus yra jo patvarumas - tarnavimo laikas turėtų būti 50 ar daugiau metų.
Svarbiausi šiltinimo tipai ir jų privalumai/trūkumai:
- Putplastis (putų polistirolas): lengvas, atsparus vandeniui, stiprumas, ilgas tarnavimo laikas; trūkumai - reikia apsaugos nuo UV spindulių, gali būti trapus ir garų izoliacijos trūkumų reikalingumas.
- Mineralinė vata (plokštės/ritinėliai): mažas šilumos laidumas, gera garso izoliacija, ekologinė švara; trūkumai - higroskopiškumas, reikia papildomo apsauginio apdailos sluoksnio ir garų plėvelės.
- Išpūstos medžiagos (ekovata, putų poliuretanas): geros izoliacijos savybės, greitas užpildymas; trūkumai - galimas didesnis degimo rizikos lygis ir kyla klausimų dėl garų pralaidumo.
- Pirminiai pasirinkimai: PIR plokštės (poliuretano putos) dažnai siūlo gerą šilumos laidumo koeficiento balansą, tačiau reikia atsižvelgti į garų pralaidumą, ventiliaciją ir leistiną storį (dažnai iki 50 mm).
Dirbant su dailylentėmis ir vidiniu apšiltinimu, svarbu žinoti: plokštės neturi būti storesnės nei 50 mm, reikia atidžiai planuoti rasos taško vietą ir užtikrinti, kad siena būtų pakankamai sausa leidžiant garams praeiti. Når plokštės klijuojamos, būtina užtikrinti tinkamą pritvirtinimą klijais ir tvirtinimus, o tarp sluoksnių įrengti ventiliacijos spragas, jei būtina.
Vidinės sienos šiltinimas iš vidaus praktikoje
Apšiltinimo procesas jokiu būdu nėra tik „sujungti plokštę ir uždengti“: reikia kruopščiai paruošti paviršių, išlyginti paviršiaus nelygumus, užtikrinti, kad plokštės priliptų be oro tarpo. Po plokščių klijavimo svarbu užtikrinti, kad siūlės tarp plokščių būtų užpildytos. Dažnai naudojami putų sprendimai, kuriuos reikia džiovinti, o tada plokštė pritvirtinti ir įsprausti į vietą. Po to plokštės gali būti uždengiamos gipso kartono plokštėmis, kurios palengvina galutinę apdailą.
Praktiniai įrengimo žingsniai
- Paruoškite pagrindą: nuimkite šviestuvus, plokštes, elektros laidus, išvalykite paviršių ir naudokite antiseptinį gruntą.
- Pastatykite dėžę iš medinių sija arba plieninio profilio - atstumas tarp rėmo elementų turi atitikti plokščių plotį.
- Klojimą pradėkite nuo grindų, naudokite tvirtinimo elementus ir užpūskite likusias ertmes su putų poliuretanu arba įterpkite mineralinę vatą į rėmą.
- Klijuokite polistireninio putplasčio plokštes, užtikrindami glaudų prilipimą ir vengdami oro tarpo; išlygiuokite siūles, užpildykite paviršius.
- Uždedant plokštes įvertinkite langų ir durų angas - jas kruopščiai apšiltinkite ir atitinkamai užpildykite kraštus.
- Įdėkite garų izoliaciją (plėvę ar foliją) ir užtinkuokite paviršių; prireikus pritvirtinkite tvirtinimo elementus.
Rezultatas: sienų apšiltinimas yra praktiskas ir efektyvus būdas sumažinti šildymo išlaidas ir pagerinti pastato išvaizdą. Ši technologija taip pat gali būti laikoma pastato fasado atstatymu, kai jo remontas dėl kokių nors priežasčių yra neįmanomas arba susijęs su nepagrįstai didelėmis sąnaudomis. Namo apšiltinimas dailylentėms gali būti atliekamas jo statybos etape arba po kurio laiko, kai to reikia.
Kokie išskirtiniai atvejai ir patarimai dėl konstrukcijų
Apsvarstant išorines dailylentes, dažnai keliami klausimai dėl jų izoliacijos - reikia išsiaiškinti šilumos laidumo koeficiento, vandens absorbcijos, garų pralaidumo, degumo ir tankio įtaką konstrukcijai. Tarp svarbių kriterijų: šilumos laidumo koeficiento λ, vandens absorbcijos procentas, garų pralaidumas, degumo klasė (G1-5), tankis, mechaninis stiprumas, biologinis inertiškumas ir ekologinė švara. Svarbu rinktis medžiagas, kurios užtikrina ilgaamžiškumą ir atsparumą oro sąlygoms bei pelėsių formavimuisi.
Įrengimo iš skirtingų plokščių pavyzdžiai
Nepaisant pasirinktos izoliacijos, plokščių įrengimo procesas išlieka tas pats: reikia nuosekliai klijuoti plokštes, užtikrinant jų teisingą išsidėstymą, užpildyti spragas, o po to įrengti vidaus dangą - gipso kartoną arba dailylentes.
Konkreti praktika: įrengimai, skyriai ir kainos
Nors, pasak praktiko, įvairiems sprendimams gali būti skiriami skirtingi kainų diapazonai, šiuo konkrečiu atveju 30 cm storio EPS70 Neoporu šiltinimas kainuoja ~38 €/m2. Dalių įrengimo metu svarbu užtikrinti, kad apsaugotų šilumos tiltelius ir užtikrintų ilgaamžiškumą.
Taip pat verta atsiminti: jei langų išnešimo profilis nėra visiškai naudingas, galima papildomai apšiltinti už langų rėmų; o langų angos reikalauja kruopštaus užpildymo siekiant išvengti šilumos tilteliais.
Apšiltinimo proceso pabaigoje gali būti tęsiama vidaus apdaila, sumontuojant gipso kartoną arba dailylentes. Po visų šių darbų galima pritvirtinti gaisro saugiklius, o taip pat išvengti drėgmės ar pelėsių plitimo ir pasiekti gerą mikroklimatą kambaryje. Sienos iš vidaus šiltinimas gali būti taikomas tiek įvykdžius renovaciją, tiek atskirų kambarių remontui.
tags: #sienu #siltinimas #plieninemis #dailylentemis