Detaliajame plane, kuriam išimtinai greitai pritarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kolegija, numatyta, kad bendrovė „Draugystės viešbutis“ prestižiniame sklype, kuriame dabar šalia viešbučio “Crowne Plaza” yra įrengta neuždengta stovėjimo aikštelė, galės statyti iki 9 aukštų apartamentų viešbutį su požemine automobilių stovėjimo aikštele.
Įsakymą dėl sklypo M.K.Čiurlionio g. 84 detaliojo plano tvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės departamentai ir administracijos direktorius pasirašė per rekordiškai trumpą laiką. Tam prireikė tik dviejų dienų - birželio 22-osios ir 23-iosios.
Keistas sutapimas yra tai, kad įsakymo pasirašymo išvakarėse, birželio 21-ąją, premjeras A.Brazauskas, duodamas interviu Lietuvos radijui, pareiškė: "Mes (socialdemokratai) atskirai šio klausimo nesvarstėme, bet susidarė toks įspūdis, kad nėra pagrindo atstatydinti A.Zuoką, ir mūsų frakcija (Vilniaus miesto taryboje), tikiuosi, nepalaikys šito atstatydinimo". Taip A.Brazauskas kalbėjo prieš Vilniaus miesto taryboje praėjusią savaitę rengtą balsavimą dėl nepasitikėjimo meru.
Sklypas, kuriame buvo leista vykdyti statybas bendrovei „Draugystės viešbutis“, yra išnuomotas tai pačiai bendrovei 99 metams. Šią informaciją Seimo Tėvynės Sąjungos frakcijos vienas iš lyderių Jurgis Razma įvardino, kaip vieną iš tų, dėl kurių laikinajai Seimo komisijai, tiriančiai faktus apie A.Zuoką, reikėtų leisti pratęsti darbą iki lapkričio pirmos dienos. Šį klausimą antradienį svaršę parlamentarai balsavimu taip ir nusprendė, t.y. pratęsti minėtos komisijos darbą.
„Sužinoję apie tai, kad tokiame politiniame kontekste vyksta tokie dalykai, mes (Tėvynės Sąjungos frakcija) kreipėmės į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri ir turėtų atsakyti į visus klausimus“, - DELFI sakė konservatorius J.Razma.
Anot jo, A.Brazauskas praeityje laikėsi principo nesikišti į savivaldos reikalus, todėl J.Razmai keistai atrodė premjero pasisakymas dėl A.Zuoko. „Aplinkybės, kurios dabar aiškėja dėl galimų A.Brazausko šeimos interesų patenkinimo, man atrodo, kaip tik ir gali atskleisti tas priežastis, dėl ko toks pasisakymas atsirado“, - DELFI sakė J.Razma.
Jis prisiminė, kad dėl „Draugystės viešbučio“ statybos planų aplinkiniai gyventojai reiškė nepasitenkinimą, todėl, jo manymu, keistai atrodo sostinės savivaldybės sprendimas, kuriuo „galbūt buvo sumažintas A.Brazausko šeimos apetitas“. J.Razmos teigimu, „tai turėtų ištirti Seimo sudaryta laikinoji komisija, nes tai yra neeilinis įvykis ir visuomenei turi būti aišku, ar čia nebuvo kokio nors interesų konflikto“.
Parlamentarui Vytautui Galvonui, kuriam ankščiau ne kartą teko kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl detaliųjų planų rengimo ir tvirtinimo, atrodo, kad „neįmanoma techniškai, nesant komandinio sprendimo, per dieną ar dvi surinkti tiek parašų“. „Juk vieni žmonės būna išvykę, kiti posėdžiauja, treti atostogauja. Buvau „Šiaurės miestelio“ direktorius ir gerai pamenu, kad detalaus plano patvirtinimas nuo pirmo iki paskutinio parašo padėjimo užtruko mėnesį“, - DELFI sakė V.Galvonas, kuris yra ir laikinosios komisijos, tiriančius faktus dėl A.Zuoko, pirmininkės Loretos Graužinienės pavaduotojas.
Tai, kad detaliųjų planų tvirtinimas užtrunka, pažymėjo ir J.Razma. „Taip nutinka ypač tais atvejais, kai yra nesutarimų su gyventojais“, - sakė konservatorius.
L.Graužinienė DELFI paklausta, ar jos vadovaujama Seimo laikinoji komisija neketina pasidomėti, kaip taip greitai buvo patvirtintas minėtas detalusis planas, sakė: „Komisija tiria tik faktus, paskelbtus žiniasklaidoje balandį ir gegužę. Tačiau, jei komisijos nariai nuspręs, kad tai ne jų tyrimo objektas, tada turbūt Seimas svarstys galimybę išplėsti komisijos veiklos sritį“.
„Šį klausimą tikrai reikia ištirti, nes tai labai rimti dalykai. Gal juridiškai ten viskas gerai, bet aš galvoje turiu politinį kontekstą. Tai gali dar kartą įrodyti, kad Lietuvoje taikomi dvigubi standartai“, - sakė Darbo partijos frakcijos seniūnė L.Graužinienė.
Faktus apie A.Zuoką tiriančios laikinosios komisijos nariui ir Seimo Audito komiteto pirmininkui Artūrui Skardžiui buvo labai keista, kad Vilniaus miesto savivaldybė „žaibiškai sugeba pasirūpinti premjero žmonos viešbučiu, kai keletą metų negali parengti Vismaliukų poligono detaliojo plano“.
DELFI primena, kad Vismaliukų poligonas yra maždaug už 11 kilometrų nuo Vilniaus centro ir užima apie 37 hektarų teritoriją. A.Skardžiaus įsitikinimu, jis galėtų būti suskirstytas sklypais ir išdalintas žemę norintiems atgauti ir eilėse laukiantiems vilniečiams.
„Matosi, kad savivaldybės biurokratai turi pajėgumo dirbti, kai nori arba kai turi motyvaciją“, - DELFI sakė A.Skardžius.
Trečiadienį Seimo laikinoji komisija ketina kviesti į apklausą Vilniaus merą A.Zuoką, kuriam turbūt bus užduotas klausimas ir dėl Vismaliukų poligono.
A.Zuokas šiandien DELFI sakė, kad detaliųjų planų tvirtinimu užsiima Vilniaus miesto savivaldybės administracija. „Tačiau aš čia nematau jokių sutapimų. Detaliųjų planų tvirtinimas užtrunka, todėl natūralu, kad jis „Draugystės viešbučiui“ buvo baigtas tik praėjusią savaitę“, - sakė A.Zuokas.
Jis tikino, kad detalės jam nėra žinomos, tačiau vėliau prisiminė, kad „Draugystės viešbutis“ parengti detalųjį sklypo planą paprašė prieš keturiolika mėnesių.
Seimo nariams, skubiai reagavusiems į informaciją apie tai, kad po A.Brazausko užtarimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino K.Brazauskienės vadovaujamos bendrovės planuojamų statybų detalųjį planą, A.Zuokas rekomendavo įsiklausyti į prezidento Valdo Adamkaus žodžius. „Seimui ir Seimo nariams reikėtų atidžiai įsiklausyti į prezidento pareiškimą, kuris buvo padarytas neseniai. Jis pasakė tai, kad Seimas labai neefektyviai dirba”, - DELFI sakė A.Zuokas, pabrėždamas, kad “kai nieko nedirbi ir nieko nedarai, tai taip atrodo, kad viskas blogai, nes gyvenimas greitai keičiasi“.
Tuo tarpu Seimo pirmininko A.Paulausko, kuris praėjusią savaitę paragino A.Zuoką atsistatydinti iš Vilniaus mero posto, atstovas spaudai Arvydas Žilinskas DELFI sakė, kad “Seimo pirmininkui nesinorėtų tikėti, jog vyksta tokie užkulisiniai dalykai, A.Paulausko nuomone, tai reikėtų pirmiausia išanalizuoti ir tada apie tai kalbėti”.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Rodyti diskusiją
Poligonai tampa naujo etapo pradžia
Poligonai tampa naujo etapo pradžia: ne tik kariuomenei, bet ir vietos bendruomenėms. Gyventojai kalba apie šviesesnes gatves, geresnius kelius ir galimybę kurti patogų gyvenimą ten, kur gimė.
Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija (KAM), Rūdninkų poligonas - vienas svarbiausių pastarųjų metų karinės infrastruktūros projektų Lietuvoje. 17 tūkst. hektarų teritorijoje kuriama apgyvendinimo, administracinė ir logistinė infrastruktūra, o kartu apylinkėse atnaujinami ir civiliniams gyventojams svarbūs keliai bei inžineriniai tinklai.
Kartu su karine infrastruktūra į Rūdninkus, Ruklą, Pabradę ir kitas vietoves atkeliauja ir naujas gyvenimo ritmas.
Rūdninkuose, visai netoli naujojo poligono, Kristina Slavinska sako gyvenanti visai kitaip nei prieš porą metų. Pokyčiai, pasak jos, matomi plika akimi - nuo kelių iki darbo vietų. „Atsiradus poligonui, Rūdninkų infrastruktūra keičiasi įspūdingai“, - sako moteris, rodydama į naujai išasfaltuotą kelią, vedantį į gyvenvietės centrą.
Vis dėlto, šalia džiaugsmo kol kas - ir lūkesčiai. „Šiuo metu esame laukimo laikotarpyje. Laukiame prisijungimo prie bendrų vandentiekio ir nuotekų sistemų, kartu su poligonu. Tai labai svarbus įvykis rūdninkiečiams, nes dabar mūsų vanduo tiesiog rudas“, - pasakoja K. Slavinska.
Tiesa, pati infrastruktūra miestelyje jau pastebimai geresnė. „Naudojamės geros kokybės, aukščiausio standarto keliais, laukiame apšvietimo gerinimo darbų, bet manau, kad tai netrukus išsispręs“, - priduria ji.
Moteris pasakoja, kad gyvenvietėje jaučiamas ir darbo sujudimas - dalis jaunimo įsidarbino tiek kariuomenėje, tiek poligono statybose. „Tarp kariškių dirba ir mūsų jaunimas. O žada dar daugiau darbo vietų. Tad bedarbystė mums negresia“, - džiaugiasi ji.
Vis dėlto pašnekovė neslepia, kad dalis rūdninkiečių jaučia ir tam tikrų praradimų. „Statant poligoną, sumažėjo archajiškos girios plotas, kuria gali naudotis gyventojai. Dalis gyventojų dėl to jaučia nostalgiją - juk čia buvo mūsų vaikystės takai, uogų ir grybų vietos. Bet, matyt, kažkas už kažką. Jeigu mainais gauname saugesnį, patogesnį gyvenimą, galbūt tai teisinga kaina“, - sako Rūdninkų gyventoja.
Rukloje - ramybės ir saugumo pojūtis
Krašto apsaugos ministerijos ir „Via Lietuva“ duomenimis, prie Ruklos vykdoma karinio ir civilinio mobilumo infrastruktūros plėtra - rengiamas Jonavos aplinkkelio projektas, kuris pagerins susisiekimą tiek kariuomenės technikai, tiek vietos gyventojams.
Greta poligono kuriasi ne tik karinė infrastruktūra, logistikos bazės, kariams skirti sporto bei apgyvendinimo objektai, bet ir sudaromos galimybės plėtotis vietos verslui bei gerėja gyvenimo kokybė bendruomenėje.
Vietos verslininkai taip pat pajuto teigiamą pokytį - augant karių ir civilinių darbuotojų skaičiui, didėja paslaugų poreikis, stiprėja vietos ekonomika.
Šią kaitą jaučia ir gyventojai. Rukloje Elena (vardas pakeistas) gyvena dar visai neseniai - gerą pusmetį. Dirba Jonavoje, tačiau miestelį pasirinko dėl ramybės ir jaukumo. Nors įsikūrė čia visai neseniai, sako greitai pajutusi, kad Rukla - ypatinga vieta. „Ruklos miestelis labai išpuoselėtas ir tvarkingas. Kareiviai dainuoja kiekvieną rytą, matau juos pro langus. Viskas ten gerai: gražu, švaru, atmosfera puiki“, - teigia pašnekovė.
Kariuomenės buvimas, pasak jos, miesteliui suteikia savitą atmosferą ir saugumo jausmą. „Rukla yra be galo patraukli gyvenimui vieta. Jaučiuosi labai saugiai: vakare iš darbo grįžtu pusę vienuolikos ir viskas ramu, saugu“, - sako ji.
Saugumo pojūtį sustiprina ir bendra tvarka - pastaraisiais metais miestelis pastebimai atsinaujino. Čia sutvarkyti keliai, įrengti nauji šaligatviai, modernizuojama apšvietimo sistema.
Greta Ruklos veikia NATO priešakinių pajėgų batalionas daugianacionalinė kovinė grupė, o kartu su juo į miestelį atėjo ir infrastruktūros gerinimas: naujos karių apgyvendinimo patalpos, sporto aikštynai, plėtojamos transporto jungtys.
Kartu su karine infrastruktūra į Rūdninkus, Ruklą, Pabradę ir kitas vietoves atkeliauja ir naujas gyvenimo ritmas.
Elena sako, kad didelių nepatogumų dėl kariuomenės buvimo nejaučia. Moteris pastebi, kad miestelis tapo gyvesnis, o gyventojai - atviresni naujoms galimybėms. „Nors esu įsikūrusi čia dar trumpą laiką, matau, kad ekonominiai ir infrastruktūros aspektai keičiasi į gerą pusę. Smagu stebėti, kaip miestelis gyvena, auga“, - šypteli pašnekovė.
Baltosios Vokės atsinaujinimo banga
Pasak KAM, infrastruktūros plėtra aplink Rūdninkų poligoną vykdoma etapais ir apima ne tik karinę teritoriją, bet ir aplinkines gyvenvietes. Siekiama gerinti kelių, vandentvarkos, apšvietimo infrastruktūrą, vietos gyventojams suteikti daugiau užimtumo galimybių. Baltosios Vokės pavyzdys tai aiškiai iliustruoja.
Čia įsikūrusi Evelina Urbanovič akivaizdžiai didžiuojasi savo miesteliu. „Baltojoje Vokėje gyvenu nuo vaikystės, čia sukūriau šeimą, šiuo metu auginu vaikus ir čia pat dirbu“, - sako ji.
Moteris pastebi, kad pastaraisiais metais Baltoji Vokė pasikeitė kone neatpažįstamai. Gatvės, kurios kadaise buvo duobėtos ir neasfaltuotos, šiandien tvarkingos ir šviesios. „Baltoji Vokė patyrė didžiulius infrastruktūros pokyčius. Išasfaltuoti keliai, gatvės, liko tik labai maža gyvenvietės dalis be asfalto. Turime puikų apšvietimą, praktiškai jokio tamsaus, nejaukaus kampo neliko. Iškloti šaligatviai, todėl netenka rizikuoti ir eiti pakele“, - vardija ji.
Atsinaujinimas nesustoja - darbai vyksta ir toliau. Pašnekovė pabrėžia, kad šiuos pokyčius paskatino ir netoliese įkurtas Rūdninkų poligonas, kuris, jos žodžiais, „judina“ viso regiono vystymąsi. „Infrastruktūros plėtra tęsiasi. Rūdninkų poligono dėka plečiasi gretimos gyvenvietės, kaimai. Rūdninkų infrastruktūra kardinaliai pasikeitusi: kanalizacija, apšvietimas, gatvės, keliai ir visa kita. Manau, kad tai suteiks naudos ir mūsų gyvenvietei, tai - tik laiko klausimas“, - kalba E. Urbanovič.
Ji neabejoja, kad pagerėjusi infrastruktūra Rūdninkuose ilgainiui turės tiesioginės įtakos ir Baltajai Vokei. Gyventojai jau dabar viliasi, kad bus sutvarkytas kelias, jungiantis abi gyvenvietes. „Įvairios delegacijos važiuos pro Baltąją Vokę ir keliai atspindės poligono veidą. Todėl labai tikimės, kad nuties gerą, patogų kelią vietoje dabartinio perlopyto. Taip pat turime mažytę atkarpą nuo Baltosios Vokės iki Rūdninkų, kur dar nėra apšvietimo ir kelkraščio. Šiandien tai mūsų prioritetas“.
Svarbūs tiek fiziniai pokyčiai, tiek ir jausena. Gyventojos teigimu, šiandien Baltoji Vokė yra toje pačioje plėtros trajektorijoje kaip ir visa Lietuva. „Gyvenimo kokybė tampa geresnė, einame arčiau Europos ir nesijaučiame užmirštu kaimuku“, - sako ji, pabrėždama, kad Šalčininkų kraštas po truputį keičia savo įvaizdį. „Anksčiau Šalčininkų kraštas buvo minimas iš blogosios pusės, tačiau padėtis keičiasi, ir tai iš dalies ir poligono nuopelnas. Dauguma gyventojų labai teigiamai vertina tokią situaciją“, - įsitikinusi E. Urbanovič.
Teigiami pokyčiai Pabradėje
Pabradė - viena iš svarbiausių karinės infrastruktūros zonų Lietuvoje. Kaip nurodo KAM, čia įgyvendinami transporto, kelių ir inžinerinės infrastruktūros projektai, kurie padeda tiek kariuomenei, tiek vietos gyventojams.
Pavyzdžiui, ruošiant Jonavos aplinkkelį, gerinamas susisiekimas ne tik karinei technikai, bet ir civilinei bendruomenei, o poligonų plėtra atneša ekonominių galimybių vietos verslui.
Pabradėje jau penkerius metus gyvenantis Algirdas (vardas pakeistas) sako, kad miestelis per šį laiką pastebimai pasikeitė - ypač po to, kai čia sustiprėjo karinis aktyvumas. „Smarkiai padidėjo karinės technikos judėjimas miestelyje, viešoje erdvėje nuolat sutinkame kariškius, taip pat žymiai padažnėjo karinės pratybos“, - pasakoja jis. Anot Algirdo, kartu su šiais pokyčiais Pabradė tapo geriau žinoma visoje Lietuvoje. „Ko gero, nelabai rasime Lietuvoje žmogaus, nežinančio mūsų miestelio. Jis tampa vis didesniu traukos centru regione“, - sako jis.
Algirdas teigia, kad kariškių buvimas Pabradėje suteikė gyventojams didesnį saugumo jausmą. „Bendras saugumo pojūtis tikrai didesnis. Taip pat tikimės, kad kariuomenės artumas lems infrastruktūros gerinimą, kad kasdienis gyvenimas taptų dar patogesnis: kai kurios kelių atkarpos reikalauja atnaujinimo“, - pastebi pašnekovas.
Vis dėlto Pabradė, jo manymu, turi potencialo tapti patrauklesniu miestu jauniems žmonėms ir šeimoms. „Miestelis tampa žinomas, ir tai jau didelis pliusas. Tik reikėtų daugiau vietinės valdžios dėmesio, kad Pabradė taptų dar gyvesnė ir patrauklesnė gyventi“, - sako jis.
Vyras pastebi ir teigiamus socialinius pokyčius - vis glaudesnį vietos gyventojų bendravimą su tarptautine karių bendruomene. „Gyventojai tapo atviresni, pasaulietiškesni.
Lietuvos karo akademijos, buvusios Vilniaus priešlėktuvinės gynybos radiotechnikos mokyklos, poligonas Vismaliukuose buvo naudojamas kariniams mokymams. Tarybiniais laikais čia buvo rengiami radiotechnikos specialistai, mokoma naudotis sudėtinga radiotechnine įranga, vykdomos pratybos bunkeryje-vadavietėje.
Po 1991 m. birželio 16 d. mokyklos vietoje įsteigta Lietuvos karo akademija, kuri taip pat naudojosi poligono infrastruktūra. Vėliau teritorija apleista, tačiau 2009 m. buvo parengtas planas paversti poligoną žaliuoju energetikos klasteriu. Šiuo metu teritorija tvarkoma, vyksta valymo darbai, renovuojami administraciniai pastatai.
Poligono teritorijoje išlikę administracinis pastatas, garažai, radarų pozicijos, bunkeriai, požeminis sandėlis ir vadavietė. Kai kurie objektai, kaip antai garažas, jau gerokai apgriuvę, tačiau vadavietė išlikusi palyginti gerai.
Nors dalis senosios įrangos ir užrašų išlikę, teritorija pamažu keičiasi, siekiant pritaikyti ją naujiems tikslams.
tags: #skardzius #vismaliuku #poligonas