Stogo danga - tai viršutinis stogo sluoksnis, kuris apsaugo nuo vandens skverbties į pastato vidų. Viršutiniams stogo sluoksniams, tiek plokštiems, tiek šlaitiniams stogams, yra naudojamos prilydomosios stogo dangos. Šios dangos taip pat naudojamos kaip garo izoliacija stoguose.
Prilydomų stogo dangų tipai ir tvirtinimo būdai
Pagal prilydomųjų stogo dangų dengimą yra skiriami keli tvirtinimo būdai: visiškai prilydant visą ritininės dangos plotą ir iš dalies prilydant dangą specialiai skirtu plotu. Dažniausiai prilydomą stogo dangą „sutiksime“ ant komercinių pastatų, žemo nuolydžio stogų, ant daugiabučių stogų. Tačiau nuostatos ir požiūris keičiasi, ir dabar tokio tipo stogo dangos panaudojimo ribos išsiplėtė. Viena iš plačiausiai naudojamų trupintų uolienų tai skalūnas, taip pat gali būti naudojamas ir trupintas granitas, dolomitas ar smiltainis. Renkantis dangą reikėtų atkreipti dėmesį į pagrindo medžiagos kiekį, kuris žymimas g/cm². Kuo šis skaičius didesnis, tuo daugiau medžiagos sunaudota stogo dangai armuoti.
Prilydoma stogo danga yra ypatinga tuo, kad jos pagrindinis sluoksnis sudarytas iš bituminės masės. Ši masė, pakaitinta liepsnos šaltiniu, prilydoma prie paruošto pagrindo be papildomų klijuojančių medžiagų. Prilydomos stogo dangos, turi savyje pakankamą bituminės masės sluoksnį, kurį pakaitinus dujų degikliu ar kitu liepsnos šaltiniu, dangos prilydomos prie paruošto pagrindo, nenaudojant papildomų klijuojančių medžiagų. Prilydoma danga, skirtingai nei EPDM danga, yra prilydoma naudojant liepsnos šaltinį, tad tai gana pavojingas darbas. Ne veltui dažniausiai jį rekomenduojama palikti savo srities profesionalams, kurie nuolatos dirba su šio tipo įranga ir geriausiai žino, kaip atlikti darbus, kad rezultatas tenkintų.
Prilydoma stogo danga yra ir gali būti sudaryta iš labai skirtingų medžiagų, tad šiuo atveju viskas remiasi į kiekvieno žmogaus poreikius. Dažniausiai tokio tipo dangos pagrindas yra polimerinis-bituminis rišiklis. Iš kitos dangos pusės yra bituminės mastikos sluoksnis. Tačiau tai tik dažniausias pasirinkimas, kadangi šio tipo danga yra gaminama iš labai skirtingų medžiagų. Prilydoma stogo danga yra vienas pigiausių pasirinkimų, tad ją dažnai renkasi tie, kurie nori sutaupyti.
Vienas iš pagrindinių sluoksnių, kuris lemia stabilumą ir mechaninį atsparumą, yra armuojantis sluoksnis arba pagrindas. Šis sluoksnis gali būti pagamintas iš kartono, stiklūno, poliesterinio pluošto ar kompozitinės medžiagos. Kartonas yra neilgaamžis pagrindas, kuris lengvai suyra. Stiklūnas yra atsparus puvimui, atlaiko didelius įtempimus, tačiau jei nuo mechaninių poveikių santykinis pailgėjimas viršija 2 %, jis plyšta. Stiklūnas tinkama medžiaga apatinio sluoksnio ritininių dangų pagrindui, kai įrengiamos dvisluoksnės sistemos. Iš kokybiškesnių pagrindų galima paminėti pagrindą iš poliesterinio pluošto, kuris atlaiko didelius įtempimus, jo santykinis pailgėjimas siekia iki 45 %, jis atsparus puvimui. Tai ilgaamžė medžiaga, pradėta naudoti tik septintąjį dešimtmetį.
Stogo konstrukcijos ir paruošimas
Plokščias stogas - tai stogas, kurio nuolydis yra minimalus arba jo visai nėra. Tokie stogai dažnai pasirenkami daugiabučiuose, komerciniuose ir pramoniniuose pastatuose. Vienas iš populiariausių būdų įrengti plokščią stogą yra naudoti prilydomą bituminę dangą.
Plokščio neeksploatuojamo stogo konstrukciją sudaro šie sluoksniai: garo izoliacija, nuolydį suformuojantis sluoksnis, termoizoliacinis sluoksnis, hidroizoliacinis sluoksnis. Papildomi elementai - įlajos, alsuokliai, tvirtinimo elementai. Medžiagos priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengti visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengti atskirų sluoksnių deriniai. Svarbu, kad stogų konstrukcijoms naudoti neleidžiama tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (vyksta cheminė reakcija, elektros korozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgaamžiškumą.
Pagrindo paruošimas prasideda nuo pašalinamo visų nešvarumų, senos dangos likučių ir kitų nereikalingų objektų, kurie gali trukdyti naujai dangai klotis tolygiai. Atlikus valymo darbus, svarbu atlikti lyginimą ir defektų taisymą - užpildant įdubas, išlyginant nelygumus, taisant įtrūkimus ir kitas defektines vietas, kad būtų užtikrintas vientisas ir lygus pagrindas. Svarbu parinkti tinkamo storio ir tankumo apšildymo dangą, kad pasiektumėte atitinkamą apšildymo kategoriją. Garo izoliacijos sluoksnio įrengimas - būtina, kad išvengti kondensacijos po hidroizoliacine danga. Sekantis etapas hidroizoliacinės medžiagos klojimas - pasirenkama atitinkama hidroizoliacinė medžiaga (pvz., bituminės ritininės dangos, EPDM gumos membrana arba skysta hidroizoliacija) ir ji išklojama ant stogo pagrindo. Medžiaga gali būti klijuojama, suvirinama arba laikoma savo svoriu, priklausomai nuo tipo.
Prieš dengiant priemonę, patikrinkite, ar mediena yra švari ir sausa. Kietu šepečiu pašalinkite nuo jos bet kokį purvą, kerpes, samanas, grybelius. Ceresit CT 99 yra specialiai sukurta priemonė naikinti pelėsinius grybelius bei dumblius. Juos naikina efektyviai, nesukeldama pavojaus žmonėms ir aplinkai. Gali būti naudojama pastatų viduje ir išorėje, ant tokių pagrindų kaip dažų sluoksniai, tinkas, betonas ir t.t. Priemonė CT 99 netepa, sudėtyje neturi sunkiųjų metalų.
Stogo nuolydis ir hidroizoliacija
Plokšti stogai turi turėti minimalų nuolydį, kad vanduo galėtų nutekėti. Gamintojas dažnai nustato 2% nuolydį stogams. Didesni stogo nuolydžiai dažniausiai naudojami dėl to, kad esamas stogas yra nelygus, (dažniausiai jis būna senos statybos pastatuose) pagal tai parenkamas atitinkamai didesnis stogo nuolydis, tam, kad būtų užtikrintas vandens nubėgimas.
Dažnai didesnis nuolydis yra geriau, bet kuo jis didesnis, tuo daugiau polistireno jam pagaminti reikia, todėl iškyla kaina (kartais net kelis kartus). Taip pat egzistuoja ir neigiami didelio nuolydžio faktoriai, tarkim esant prilydomai dangai, didesnis stogo nuolydis taip pat nėra gerai, nes vasaros metu prilydoma danga nuo saulės lydosi ir gali pradėti slinkti nuo šlaito (tai ilgalaikis procesas pastebimas tik po kelių metų, taip pat tai priklauso nuo stogo dangos gamintojo ir jos kokybės). Projektuotojai dažnai nurodo tiek vieną tiek kitą dydį.
Kiekviename plokščiajame stoge yra įlajos, jų turi būti ne mažiau kaip dvi, tikslus jų skaičius ir skersmenys yra apskaičiuojami ir nurodomi techniniame projekte. Stogo plote įlajos turi būti išdėstytos žemiausiose stogo vietose, suformuotame nuolydyje. Ne mažesniu 0,5 m spinduliu nuo vertikalios įlajos centro stogo paviršius turi turėti ne mažesnį 6° nuolydį į įlają.
Stogo dangos montavimas
Tolygiai, neperkaitinant turi būti lydoma dangos apatinė, polietileno plėvele padengta pusė tol, kol nudega plėvelė ir prieš išvyniojamą ritinį pradeda tekėti bitumo masės bangelė. Virš juostos einantis stogdengys turi lėtai koja stumti ritinį taip jį išvyniodamas ir leisdamas dangai sukibti su pagrindu ar jau esančiu sluoksniu. Klojant dangą svarbu, kad juosta neiškryptų iš numatyto kelio. Prieš klojant ritinys turi būti išvyniojamas ir nustatoma tiksli jo klojimo kryptis. Po to juosta iš abiejų galų kaip galima standžiau suvyniojama iki vidurio, užtikrinant, kad danga nenukryptų. Tam gali būti naudojama pasigaminta metalinė šerdis su išdroža, į kurią suvyniojant įkišamas juostos galas. Be to, naudojant metalinę šerdį, lengviau pasiekti tolygų dangos priklijavimą, ypač juostos galuose.
Galima prilydomą stogo dangą klijuoti tiesiai ant putų polistirolo. Galima klijuoti savaime prilimpančią (prilydomą) dangą. Rekomenduojama tokius darbus atlikti vyraujant šiltiems orams. Galima dengti pirmą sluoksnį tvirtinant detalėmis per siūles. Išridenant dangą po ja pakišama 30 cm juosta pačios prasčiausios dangos, tada su detalėmis ji sutvirtinama prie krašto ir klojama kita juosta. Klijuojama stovint ant dangos krašto, truputį sukeliant ir su ugnimi sulydant siūles. Šį būdą gali atlikti tik profesionalus stogdengys.
UAB MIDA LT turi kelis variantus, patikrintus Gaisrinių tyrimų centre. Vienas iš jų: MIDA Balt PV S 4b; MIDA Self PV S 2,0s; EPS 100, storis 50 mm; EPS 80, storis nuo 50 mm iki 210 mm.
Norint atitikti ES keliamus energinio efektyvumo reikalavimus, Lietuvoje nuo 2021 metų statomų namų energinė klasė turi būti ne žemesnė nei A++. Taigi, prilydoma bituminė stogo danga yra puikus sprendimas, kuris padės pasiekti šią klasę.
Tinkamai pasirinkta ir sumontuota prilydoma bituminė stogo danga suteiks jūsų namams patikimą apsaugą ir ilgaamžiškumą. Prilydoma bituminė stogo danga yra populiarus ir patikimas pasirinkimas jūsų stogui. Ravaproof prilydoma stogo danga suteikia puikią hidroizoliaciją, ilgaamžiškumą ir estetišką išvaizdą.
KAIP REIKIA SUMONTUOTI PRILYDOMĄ STOGĄ
Reikalavimai parapetams ir papildomi elementai
Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų parapetams:* Parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne mažiau kaip 100 mm;* Parapetai viso pastato perimetru turėtų būti įrengti viename lygyje;* Parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 2,9 °;* Padengiant parapetus skarda, ją būtina iškišti už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses.
Medžiagų pasirinkimas ir kokybė
Dangos pagrindas ir viršutinis sluoksnis. Dangų pagrindai yra padengti bituminėmis medžiagomis. Pastaraisiais metais padengimui yra naudojamas oksiduotas ir modifikuotas bitumas. Oksiduoto bitumo lengvas lydumas yra pakeičiamas jį modifikuojant. Iš tokių modifikuotų dangų reikia paminėti plastomerinį bitumą, į kurį pridėta poliolefino arba poliolefino kopolimerų mišinio, ir elastomerinį bitumą, į kurį pridėta termoplastinio kaučiuko. Dažnai prekyboje esančiose dangose yra naudojamas SBS (Stiren Butadien Stiren) modifikatorius, kuris suteikia atsparumą žemų temperatūrų poveikiui ir pagerina elastingumo charakteristikas. Tačiau SBS modifikuotas bitumas dėl mažesnio atsparumo ultravioletiniams saulės spinduliams turi būti apsaugotas sumaltos uolienos apsauginiu sluoksniu.
Bituminės ritininės medžiagos nuo sulipimo jas susukant į ritinius yra apsaugomos specialiomis medžiagomis, tai gali būti polietileno plėvelė ar smulkiadispersinis barstalas. Ritininė danga, kuri yra naudojama viršutiniam stogo sluoksniui suformuoti suformuoti turi paviršinį apsauginį sluoksnį iš trupintų uolienų. Šis sluoksnis apsaugo dangą nuo intensyvaus ultravioletinių spindulių poveikio, sumažina dangos įkaitimo temperatūrą eksploatacijos metu.
Vienu sluoksniu klojamos dangos naudojamos nebe taip plačiai, tačiau dengiant tokia danga reikia sunaudoti mažiau medžiagų ir darbo laiko, bet klojamas vienas sluoksnis reikalauja labai atsakingo požiūrio į darbų kokybę. Klojamos keliais sluoksniais yra labiau paplitusios, joms įrengti reikia daugiau medžiagų ir darbo sąnaudų. Klojant dangas keliais sluoksniais, yra naudojamos kelios skirtingomis savybėmis pasižyminčios ritininės dangos: dangos apatiniam sluoksniui sudaryti ir dangos viršutiniam sluoksniui. Jos tarp savęs skiriasi savo storiu, paviršiniu apsauginiu sluoksniu.
Stogų konstrukcijose naudojamos medžiagos ir jų įrengimas turi atitikti STR 2.05.02:2001 "Statinių konstrukcijos. Stogo dangos parenkamos atsižvelgiant į jų technines charakteristikas, atliekamų darbų pobūdį (naujo stogo įrengimas, renovacija ar kapitalinis remontas) bei stogo nuolydį, pagrindą, ant kurio jos klojamos.
A, A+ ir A++ klasių pastatų plokščiojo stogo šiltinimui rekomenduojama naudoti 2 arba 3 akmens vatos sluoksnius. Statybos darbai greitesni ir kokybiškesni, kai naudojami atitinkamoms konstrukcijoms pritaikyti gaminiai ir gamintojų ištobulinti sprendimai. Plokštieji stogai ant gelžbetoninės perdangos gali būti įrengiami iš dviejų arba trijų šilumos izoliacijos sluoksnių. Pagrindinis sluoksnis įrengiamas iš minkštesnio akmens vatos arba polistireninio putplasčio plokščių.
Akmens vatos termoizoliacija ant profiliuotų plieno lakštų įrengiama iš trijų sluoksnių. Pirmiausia tai lygus pagrindas ant profiliuoto pakloto. Jis gali būti įrengiamas iš kietų akmens vatos plokščių. Ant šio pagrindo klojamas vandens garų ir oro izoliacinis sluoksnis. Virš jo montuojamas pagrindinis šilumą izoliuojantis sluoksnis iš minkštesnių izoliacinių plokščių.
Garų izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė 85% santykiniu oro drėgniu. Stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti.
Svarbu žinoti: Šaltuoju metų laikotarpiu, prieš klojant, danga turi būti laikoma ne mažiau kaip 12 val. Tinkamai pasirinkta ir sumontuota prilydoma bituminė stogo danga suteiks jūsų namams patikimą apsaugą ir ilgaamžiškumą.
Rekomendacija: Jei klojama stogo danga, reikia žiūrėti, kad stogo „sumuštinis" turėtų Broof ataskaitą.
Dėl visų prekių ir paslaugų kainų prašome kreiptis kontaktais. Visas teikiamas paslaugas atliekame šiuose miestuose: Klaipėdos rajonas, Klaipėda, Gargždai, Pagėgiai, Šilalė, Rietavas, Plungė, Kretinga, Šilutė, Skuodas.
