Širšės gyvenančios medienoje: informacija, pavojus, prevencija ir pašalinimas

Nuo senų laikų širšių bijoma - ir tam yra priežastis. Širšės gyvena bendruomenėmis ir gali būti pavojingos žmogui, kai jaučia grėsmę savo lizdui arba yra trikdomos maitinimosi metu. Šiame straipsnyje apžvelgiama širšių pavojingumo priežastys, elgesys, lizdų įrengimo vietos, prevencijos priemonės, o taip pat ir jų kontrolė bei šalinimo būdai.

Kokios širšės gyvena Lietuvoje ir kodėl jos pavojingos?

Lietuvoje turime 13 širšių rūšių, kurios gali būti pavojingos žmogui. Širšės garsėja agresyvesniu elgesiu, ypač kai jaučia grėsmę savo lizdui arba yra trikdomos maitinimosi metu. Nors įgėlimai dažnai sukelia tik skausmą ir patinimą, kai kuriais atvejais jie gali būti pavojingi gyvybei. Širšės gali pulti ir gelti kelis kartus, o alergiški žmonės gali susidurti su anafilaksine reakcija, kuri be skubios medicininės pagalbos gali būti mirtina.

Kodėl širšės puola?

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl širšės puola žmones, yra įtarti pavojai jų lizdams. Jei žmogus ar gyvūnas priartėja per arti, širšės greitai imasi ginti savo koloniją. Staigūs judesiai, stiprūs kvapai ar ryškūs drabužiai taip pat gali jas provokuoti. Kai kurios rūšys gali atpažinti ir prisiminti veidus - tai įspūdinga kognityvinė savybė, kuri padeda identifikuoti individu savo kolonijoje.

Elgesys puolimo metu

Kai širšės puola, jų elgesys gali būti labai koordinuotas ir pavojingas. Jos gali pulti tiek vienos, tiek grupės atžvilgiu. Jei viena širšė išskiria chemines medžiagas apie pavojų, kitos gali neatbėgti į pagalbą ir pulti. Dažniausiai puolimo taikiniai yra veidas, kaklas ir rankos.

Kur įsikuria širšių lizdai ir kokios jų ypatybės?

Širšių lizdai yra inžinerijos stebuklas: jie dažnai sukurti iš perdirbtos medienos, kurią širšės kramto ir maišo su seilėmis, kad susiformuotų popieriaus struktūra. Kai kurios rūšys gali sukurti lizdus, kuriuose talpintų tūkstančius individų. Lizdai dažnai įsikuria pastatų nišose, ertmėse arba palėpėse; ne retai jie yra ir balkonuose ar palėpėse. Rudeniop lizdas gali pasiekti kibiro dydį, o iki tol iš viso būna keletas tūkstančių gyventojų.

Dažniausiai širšės lyg jų lizdai - ne tik apvalūs ar ovalūs, bet kartais plokščios formos, tačiau visada įspūdingi matmenys. Širšės gali pasirinkti įvairias vietas: pastogę, plyšius pastatuose, žemę ar kitur. Nors lizdas gali būti toli nuo namų, kai kuriais atvejais jis gali būti ir daugiabučių ar net šalia ugdymo įstaigų teritorijose.

Kaip elgtis su širšėmis ir kaip jas kontroliuoti?

Efektyviausias būdas kovoti su širšėmis - lizdo pašalinimas. Norint tai atlikti saugiai, reikia išmanyti širšių biologiją. Jei esate gamtoje, vengti reikia stipriai kvepiančių priemonių ir sandariai laikyti maistą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad aplink nėra maisto šaltinių, kurie trauktų širšes - nepalikite maisto likučių lauke.

Pastebėję širšių lizdą, geriausia būtų kreiptis į profesionalus, kurie gali saugiai jį pašalinti. Svarbu laikytis saugos rekomendacijų. Jei lizdas kabo lengvai pasiekiamoje vietoje, apvyniokite jį polietileniniu maišeliu ar plėvele ir pritvirtinkite lipnia juosta. Esant sunkiai pasiekiamai vietai, pasitelkiami purškikliai ar specialios priemonės. Neprošalus patarimas: nereikia bandyti naikinti lizdo patiems - net ir neapgaubtose vietose širšės gali būti pavojingos.

Paprastų priemonių pavyzdžiai, kaip atbaidyti širšes, apima eterinius aliejus ir augalus. Levandos, mėtos, bazilikas, citrinžolė ar pipirmėtė gali būti naudingi eteriniai aliejai bei žolės. Lauko zonas reikėtų apsaugoti tinklais nuo vabzdžių ir tiulio užuolaidomis. Taip pat galima naudoti specialias repelentas, skirtas širšėms atbaidyti. Atkreipkite dėmesį - širšės visada prisistatys, kai lauke paliekate saldų maistą ar gėrimus, kai planuojate pasisėdėjimą terasoje ar paliksite lėkštes su likusiu maistu. Po grilinimo reikėtų uždaryti/grilio patiekalus apsaugoti nuo širšių įkandimo.

Vaisinės muselės ir jų kontrolė

Vaisinės muselės (drozofilos) deda kiaušinius ant besifermentuojančių produktų, o per kelias dienas išsivysto naujos kartos. Jos gali pernešti bakterijas ar kitus mikroorganizmus, užteršdamos maisto produktais ir skatindamos puvimą. Jos ypač traukia sultys, vaisiai, daržovės, alkoholis, pieno produktai bei rūgštėjanti tešla. Norint efektyviai kontroliuoti vaisinių muselių populiaciją namuose, būtina laikytis prevencinių priemonių: švara, vaisių ir daržovių laikymas šaldytuve ar uždarose talpose, šių produktų pristatymas į šaldytuvą, laikančių šiukšlių indų įrengimas su uždarytais dangčiais. Taip pat galima patiems pasigaminti muselių spąstus naudojant obuolių actą ar vyną; verslo įmonėms rekomenduojama naudoti profesionalias gaudykles ir taikyti kompleksinę kontrolę.

Atsakomybės ir atsakomybių pasidalijimas

Apie širšių ir vapsvų pavojų įspėja specialistai. Pasak „Dezinfa“ biologo Liutauro Grigaliūno, dažnai žmonės bando naikinti vapsvas ir širšes patys, tačiau tai pavojingas procesas. Nors įmanoma sunaikinti vabzdžius ir savarankiškai naudojant reikiamas priemones, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, ypač kai kalbama apie lizdų, esančių palėpėse ar šalia vaikų, naikinimą. Pašnekovas pabrėžia, kad aerozoliniai balionėliai nėra itin efektyvūs ir gali kelti riziką sveikatai ar gyvybei. Jei žmogus yra alergiškas, būtina gydytojo nurodymų laikytis - gali prireikti priešalerginių vaistų ar adrenalino injekcijos.

Širšės 14-35 mm dydžio vabzdžiai, kūnas dryžuotas tamsiai rudais ir geltonais dryžiais. Pavasarį iš peržiemojusios motinėlės kyla nauji darbininkai, prižiūri lizdą, renka maistą ir auginą naujas kartas. Lizdai atrodo išsumontuoti iš popieriaus, susisluoksniuota lizdo forma pasireiškia tiek pastogėse, tiek drevėse medžiuose ar žemėje. Rudeniop lizdas gali būti iki kibiro dydžio, su keletu tūkstančių gyventojų. Savo lizdus širšės gina atkakliai, todėl artintis nerekomenduojama.

Ką daryti, kai reikia pagalbos?

Jei lizdas kelia pavojų ar nėra galimybės jį saugiai pašalinti, reikėtų kreiptis į specialistus. UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ primena, kad širšes naikinti būtina, net jei pastebimas pavienis vabzdys. Jie įspėja, kad įmonei tenka teikti profesionalias paslaugas ne tik dėl širšių, bet ir dėl vapsvų problemų, kurios sudaro grėsmę gyventojams ir aplinkai. Pašalinimas turi būti atliekamas laikantis saugos reikalavimų ir specifinių vabzdžių biologinių ypatybių žinojimo.

Siekiant aiškiai ir nuosekliai perteikti informaciją, šios temos temos - širšės, jų lizdai, pavojai, prevencija ir kontrolė - susijusios su biologija, ekologija bei viešąja sauga. Tinkamai planuojant veiksmus, galima sumažinti riziką ir užkirsti kelią širšių ir vapsvų ar bet kokių kitų vabzdžių invazijoms į gyvenamąją aplinką.

tags: #sirses #gyvenancios #medienoje