Sandarumo bandymo metu nustatomas pastato atitvarų ir inžinerinių dalių pralaidumas orui per laiko vienetą, kas yra labai reikšminga šilumos izoliacijos, pastato sandarumo, išlaidų šildymui kontekste. Šiuo metu Lietuvoje galiojančiose normose sandarumas yra privalomas A, A+, A++ klasės pastatams, nepriklausomai nuo jų paskirties; atsiklausiais atvejais B ar C klasės pastatams. Svarbu, jog sandarumo testas turi būti atliekamas baigus statyti pastatą prieš tai, kai atliekamas energinis naudingumas ir suteikiamas energinio naudingumo sertifikatas.
Kam reikalingas sandarumo matavimas?
Pastatų sandarumo bandymų metu identifikuojamos nesandarumo vietos, įvertinama pastato būklė, sandarinimo poreikiai ir galimos išlaidos sandarumui užtikrinti. Bandymo rezultatai padeda nuspręsti apie tolimesnius darbus, įvertinti atsiperkamumą ir eksploatacijos išlaidas. Ypatingą vertę turi tarpinių (statybos proceso metu) matavimų galimybė - ankstyvai identifikuoti nesandarumas ir jas sutvarkyti iki galutinio testo.
Tikslą palaikyti - užtikrinti energinį efektyvumą ir sumažinti sąnaudas - padeda ne tik aukšta pastato atitvarų šiluminė varža, bet ir kokybiškas langų bei durų montavimas, stogo garso ir garų perdavimo nepralaidumas. Sandarumo bandymas suteikia informaciją apie visą statybos procesą ir būklę, o ne tik apie galutinį energinio naudingumo įvertinimą.
Kaip atliekamas sandarumo testas?
Sandarumo testas vykdomas dviem etapais. Pirmasis etapas - į pastato vidų pucia ar iš pastato ištraukiamas oras, sukeliant slėgį ar vakuumą, kad būtų įmanoma matuoti oro nuotėkį per nesandarumus. Antrasis etapas - naudojama aukštos kokybės, moderni įranga, atliekamas tik aukštos kokybės matavimas, kuris suteikia patikimus duomenis. Protokolas ir ataskaita paruošiami per kelias darbo dienas.
Testas gali būti atliktas ir nebaigus visų statybos darbų (tarpinis bandymas) - tikslas identifikuoti ir sutvarkyti nesandarumo vietas prieš galutinį bandymą. Galutinis bandymas atliekamas tada, kai yra galutinė apdaila ir įrengtos visos inžinerinės sistemos; užbaigti darbai, galintys paveikti sandarumą, turi būti atlikti.
Kam naudojami sandarumo protokolai? Jie gali būti naudingi pirkėjams, rangovams, energetiniams vertintojams ir visiems, kurie nori įvertinti pastato kokybę, identifikuoti problematiškas vietas, plano atlikimo kainas ir atsiperkamumą bei laiką. Protokoletė kabinami protokolai turi būti laikomi iki vienerių metų - tiek laiko tarpas užbaigti energinį naudingumą sertifikavimą.
Sandarumo bandymo nauda ir praktiniai aspektai
Sandarumą užtikrinantys sprendimai gali būti įvairūs: nuo tinkamo vėdinimo reguliavimo iki stiklo bei durų įrenginių kokybės užtikrinimo ir jų tinkamo montavimo. Pašalinus nesandarumas, sumažėja šilumos nuostoliai, o energijų sąnaudos gali ženkliai sumažėti. Taip pat sandarumo testas padeda įvertinti statybos proceso kokybę - ar darbai buvo atliekami kokybiškai, ar buvo taikomos netinkamos technologijos. Bandymo metu nustatomos nesandarios vietos ir jų sandarinimo poreikiai, o protokolo duomenys leidžia numatyti išlaidas ateičiai.
Nuo 2016 m. Lietuvoje sienų šiluminė varža R turi būti ne mažesnė nei 8,33 m2·K/W, siekiant A klasės energetinio efektyvumo. Tačiau svarbu suprasti, kad net ir aukšta šiluminė varža negarantuoja mažų eksploatacijos kaštų: būtina išsiaiškinti, ar pastatas yra sandarus, nes sandarumą lemia ne vien atitvarų storis, o jų sandarumas ir tinkamas montavimas.
Šilumos laidumo koeficientas, šilumos varža ir jų svarba
Šilumos laidumo koeficientas λ charakterizuoja medžiagos gebėjimą praleisti šilumą. Kuo mažesnis λ, tuo geriau izoliacija. Deklaruojamas λD rodo gamintojo siūlomas vertes, laboratorinis λ10 - matuotas laboratorijoje, o apskaičiuotasis λsk - teorinis. Termoizoliacinių sluoksnių apskaičiavimas remiasi visos sienos arba stogo konstrukcijos šilumine varža R = 1/U, kuris priklauso nuo sluoksnių storio ir jų šilumos laidumo koeficientų.
Siekiant įvertinti komplekso šilumos nuostolius, skaičiuojami atitvaros ploto ir jų koeficiento sandaugos, o visa konstrukcija vertinama pagal Htn (bendrieji namo šilumos nuostoliai). Po to projektuojamas atitvaros apšiltinimas, kad Htn neviršytų leistinų ribų. Tarp variantų galima pasinaudoti skirtingais šiltinimo storio sprendimais pagal būtinybę ar ekonominį pagrindą.
Kaip užtikrinti didesnę šiluminę varžą stogo, sienų ar grindų atitvarose? Pavyzdžiui, šilumos nuostolis per stogą gali būti sumažintas diegiant gilų izoliacijos sluoksnį ar pagrįstą garo izoliacijos plėvelę, o tinkamas langų ir durų montavimas taip pat prisideda prie bendro sandarumo. Atskirų atitvarų sprendimai gali būti diferencijuojami, siekiant optimaliai išnaudoti resursus ir sumažinti eksploatacines išlaidas.
Tarpiniai ir galutiniai sandarumo matavimai: praktiniai patarimai
- Prieš statybos pabaigimą svarbu identifikuoti nesandarumas per tarpinių testų, kad būtų galima atlikti sandarinimo darbus laiku.
- Atliekant sandarumo testą, svarbu laiku suteikti protokolą su išsamiais duomenimis ir rekomendacijomis dėl sandarinimo.
- Jei namas yra senas arba renovuojamas, reikia atsižvelgti į senų šiltinimo medžiagų kokybę ir jų įtaką sandarumui.
- Testo metu naudojami du pagrindiniai matavimo metodai - slėgio mažinimas ir padidėjęs slėgis (arba vakuumas), kurie leidžia tiksliai nustatyti nesandarumo vietas.
Specialūs niuansai Lietuvoje ir užsienyje
Lietuvoje sandarumo bandymas yra privalomas A, A+, A++ klasėms pastatams; kai kuriais atvejais - B ar C klasėms. Kaip užsienio pavyzdžiai: Prancūzija ir Belgija turi griežtesnes nuostatas, Japonija - anksčiau įvedė, bet vėliau panaikino privalomą matavimą dėl efektyvių pačių statybos darbų; Latvija ir Estija turi daugiau liberalų požiūrį, o Belgijoje ir JAV matavimai vyksta dažnai, tačiau valstybinė praktika skiriasi. Remiantis tarptautine praktika, teigiama, kad Lietuvoje yra vienas iš griežčiausių privalomų sandarumo matavimų reikalavimų, nors neturime vieningos nacionalinės gairės ar išsamaus duomenų bazės visiems pastatams.
Nesenstanti praktika rodo, jog sandarumo testas suteikia tikslų bendro pastato sandarumo įvertinimą, identifikuoja problematiškas vietas ir padeda planuoti tolesnius darbus, atsakant į klausimus apie išlaidas ir atsiperkamumą. Turintiems įsigyti nekilnojamąjį turtą patariama atlikti sandarumo testą, net jei dokumentai atrodo tvarkingi - galima išvengti netikėtų išlaidų vėliau.
Termoizoliacija ir stogo sprendimai
Stogo izoliacijos sprendimai yra esminiai: pagal STR 2.05.01:1999 ir praktinę rekomendaciją optimalus stogo šilumos perdavimo koeficientas (U) siekia apie 0,16 W/m2K, o šilumos varža ne mažesnė kaip 6,25 m2K/W. Šis storis užtikrina efektyvią palėpės izoliaciją. Praktinėje rekomendacijoje dažnai siūloma naudoti dviejų sluoksnių mineralinę vatą, papildomą garų izoliaciją ir storus išorinius bei vidinius sluoksnius, kad būtų išvengta šilumos tiltelių ir užtikrintas komfortas namuose.
Įvairūs šiluminės varžos didinimo metodai yra svarbūs, tačiau dar labiau svarbu užtikrinti sandarumą. Net ir labai atsparios šilumai medžiagos daugiausiai naudos teikia tada, kai užtikrinamas sandarumas - bevokuvai velnias gali pasiekti akivaizdų energijos taupymą tik tada, kai oras nepraalksta į pastatą per nesandarumus.
MB „Termožmonės“ ir akreditacijos
MB „Termožmonės“ laboratorija yra Nacionalinio akreditacijos biuro akredituota LST EN ISO/IEC 17025:2018, ir teikia pastatų sandarumo tyrimus pagal LST EN ISO 9972 bei kitas tarptautines normas. Akreditavimo pažymėjimas Nr. - užtikrina patikimumą ir nepriklausomumą. Akredituotas namo sandarumo testas atliekamas prisitaikant prie užsakovo laiko ir dažnai galimas net ir šeštadieniais ar naktimis, be papildomų mokesčių.
Sandarumo testas name
Sandarumo testavimo procesas pirkėjams ir statytojams
Perkant namą rekomenduojama atlikti sandarumo testą, nes jis gali atskleisti tikrąją pastato būklę ir galimas problemas, kurias dokumentai gali nuslėpti. Testas gali būti atliekamas ir renovuojant pastatą, norint įvertinti naujų sandarinimo darbų reikalingumą. Didelis dėmesys skiriamas langų, durų, stogo bei kitos įrenginių kokybei ir jų tinkamam sumontavimui.
Prieš patikrinimą būtina užtikrinti, kad visi darbai, kurie gali paveikti sandarumą, būtų atlikti: užbaigti apdailos darbai, uždarytos ventiliacijos atidarytuvai, užsandarininti kanalizacijos vamzdynai, uždaryti langai ir durys. Pasirengimas matavimams gali apimti fotografijų bei mazgų aprašymų siuntimą užsakovui prieš pat matavimą, o protokolai - per 5 darbo dienas po matavimo.
Architektūriniai sprendimai ir naujosios technologijos
Šalių patirtis rodo, jog modernios šiltinimo technologijos ir tinkamas sandarumo užtikrinimas gali significantly sumažinti energijos sąnaudas. Pavyzdžiui, naudojant aukštos kokybės termoizoliacines medžiagas bei inovatyvius sandarinimo sprendimus galima pasiekti patrauklių rezultatų. Skatinama pasirinkti efektyvias, ekologiškas medžiagas (pavyzdžiui, natūralių šaltinių), kurios siūlo ne tik gerą šiluminę izoliaciją, bet ir apsaugą nuo taršos, kvapų bei toksinių medžiagų.