Pagrindinės tematikos - šiluminė varža, šilumos laidumo koeficientas (λ) ir jų įtaka namo energinei efektyvumui. Tinkamai parinktos šiltinimo medžiagos, jų storis bei sandarumas lemia šilumos nuostolių sumažėjimą bei ilgesnį namo palaikymą šilumos savyje.
Šiluminė varža ir jos skaičiavimas
Šiluminė varža apskaičiuojama taip: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λ. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus, medžiagas esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama.
Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro: vidaus tinko šiluminė varža R = 0,01, sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R = 0,13, sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R = 0,13. Lentelėje skaičiuota, kad mūro siūlė yra 2-3 mm.
Reikalavimai ir standartai
Nuo 2016 metų sienų šiluminė varža turi būti 0,12 m²K/W, bei stogo 0,10 m²K/W, o nuo 2018 metų sienų 0,11 m²K/W, bei stogo 0,09 m²K/W, atitinkant ES direktyvas. Skirtingos šiltinimo medžiagos turi skirtingą šilumos laidumo koeficientą (λ). Kuo mažesnis λ, tuo efektyvesnė šiltinimo medžiaga.
Kaip pasirinkti šiltinimo sluoksnio storį?
Norminiuose dokumentuose nurodoma reikalinga šiluminės energijos kiekio dydis pastatų šildymui, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius. Tačiau storis turi atitikti higienos normas ir pastato paskirties reikalavimus. Remiantis nuostatomis, parenkamas šiltinimo sluoksnio storis, kurios užtikrina atitvarų šiluminę varžą.
Nuo 2016 metų sienų šiluminė varža turi būti 0,12 m²K/W, o stogo - 0,10 m²K/W. Nuo 2018 metų - sienų 0,11 m²K/W ir stogo 0,09 m²K/W.
Šiltinimo medžiagos ir jų λ koeficientas
Skirtingos šiltinimo medžiagos turi skirtingą λ koeficientą. Kuo mažesnis λ, tuo mažiau storio reikia šiltinimui. Pavyzdžiai: A+ energinės klasės pastatams sienas šiltinti reikėtų uždarų porų poliuretanu (λ = 0,021) apie 23,1 cm storio, o mineralinę vatą (λ = 0,039) - apie 42,9 cm storio.
Sandarumas ar šiluminė varža?
Namas turi būti sandarus, kad šiluma „nepabėgtų“ iš namų. Sandarumas užtikrina tinkamą oro srautų ir vėjo plėvelių sutapimą, o tai mažina šilumos nuostolius. Apšiltinimo darbus būtina užbaigti kruopščiai - sandarinti langų, durų siūles, jungtis tarp sienų, grindų, vamzdžių bei laidų įvadus.
Kuo didesnė atitvarų šiluminė varža, tuo ilgiau išlieka šiluma. Šilumos varžos efektyvumas priklauso nuo medžiagos λ ir šiltinamo sluoksnio storio. Tačiau sandarumas ir tvirtas pritvirtinimas taip pat yra būtini.
Kur pradėti šiltinimo darbus?
Rekomenduojama pradėti nuo perdangos apšiltinimo, nes apie pusė šilumos išeina per perdangą. Jei palėpė negyvenama, svarbiausia - perdangos šiltinimas; jei palėpė šildoma - svarbu apšiltinti stogą. Po perdangos svarbu įvertinti oro tarpo buvimą ir jį izoliuoti. Išsiaišinus šiuos etapus, galima tęsti sienų, langų, durų sandarinimą ir tolesnius darbus.
Sekančios vietos - pamatai ir grindys. Norint mažinti šilumos netekimą, rekomenduojama apšiltinti ir pamatus, bei grindis. Jei grindų danga gerai išsilaikiusi, gali būti naudojamos elastingos medžiagos, pvz., termoputa (aminoplasto puta), įgręžiant skylutes. Pamatų šiltinimui gali tekti kasti gruntą.
Šiltinimo medžiagų charakteristikos ir aplinkos veiksniai
Aplinkos faktoriai gali įtakoti šiltinimo medžiagas skirtingai. Poliuretano putos turi geras hidroizoliacines savybes, bet jų išsipūtimas priklauso nuo tankio ir temperatūros; tinkamiausia darbų temperatūra - iki +10°C. Darbams būtina sausas pagrindas, kad sukibimas būtų geras. Mineralinė vata išlaiko savo savybes, bet reikia vengti lietaus ir sniego. Erdvių tarpai turi būti užsandarinti vėjo garso plėvele.
Ekovata šiltinimas gali būti atliekamas dviem būdais: sausuoju (viduje karkase už plėvelės) arba šlapiuoju (lauke šiltais periodais). Sausas būdas leidžia dirbti bet kokios oro sąlygos, o šlaptasis metodas - tik šiltais laikais.
Kokie yra pagrindiniai pasirinkimo kriterijai?
Renkantis medžiagą, svarbu įvertinti: šilumos laidumo koeficientą (λ), atsparumą drėgmei ir chemikalams, atsparumą pelėsiui, akustines bei ekologines savybes, degimo klasę. Taip pat atsižvelgti į pastato paskirtį, į tai, kur bus šiltinama, ir kokie buvo naudoti statybai naudoti medžiagų.
Termoizoliacinės medžiagos - svarbi statybų dalis. STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ nustato šilumos perdavimo koeficiento atvirkštinį dydį, leidžiantį išreikšti reikalavimus šilumine varža. Šiluminė varža stogams - 6,25, sienoms - 5,00, perdangoms - 4,00. Tačiau šie rodikliai gali keistis priklausomai nuo konkrečios statybos projekto ir klimato sąlygų.
Techniniai aspektai ir naudota literatūra
Šilumos varža priklauso nuo visų atitvaros sluoksnių storio ir jų šilumos laidumo koeficientų. Drėgminės būklės įvertinimas būtinas nustatant vidaus paviršiaus temperatūrą, kuri padeda išvengti kondensato ir pelėsių. Kompiuterinės programos padeda supaprastinti skaičiavimus. Dauguma šiltinimo medžiagų mechaninių savybių yra svarbios, nes jos lemia tvirtumą ir ilgaamžiškumą atitvarose.
Garantijos ir teisinė atsakomybė
Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Garantiniai terminai reglamentuojami Civiliniame kodekse ir Statybos įstatyme bei priklauso nuo statybos projekto užbaigimo ir technologinio proceso.
Praktiniai pavyzdžiai
- Poliuretano putos (λ=0,021) - apie 23,1 cm storio sienų šiltinimui A+ klasės pastatuose.
- Mineralinė vata (λ=0,039) - apie 42,9 cm storio šiltinimui.
Pastatų šiltinimas Nr7. Sienų armavimas SAKRET BAK
Apibendrinant, šiluminė varža ir šilumos laidumo koeficientas yra kertiniai veiksniai projektuojant energiją taupančius namus. Efektyvus šiltinimas reikalauja ne tik gero izoliacijos sluoksnio storio, bet ir aukšto sandarumo bei teisingo medžiagų pasirinkimo, atsižvelgiant į lokalų klimatą ir pastato paskirtį.