Vienas svarbiausių aspektų įrengiant būstą - šilumos izoliacija. Nuo jos priklauso šilumos nuostoliai, elektros sąnaudos ir viso statinio ilgaamžiškumas. Daugumos sovietmečiu statytų pastatų ar gelžbetoninių konstrukcijų sienos turi itin mažas šilumos izoliacijos savybes. Ne visada įvertinama, kad daug šilumos prarandama per sienas. Šiandien labai retai pamatysi gyvenamąjį būstą su senais langais, daug gamybinių pastatų taip pat pirmiausiai pasikeičia langus. Daugeliui gyventojų geriausia išeitis - buto izoliavimas iš vidaus. Be to, tai nebloga išeitis įsikėlusiems į gamybinio pobūdžio patalpas ir norintiems sutvarkyti vidų.
Putų Polistirolas: Rūšys Ir Savybės
Atliekant izoliacijos darbą, daugelis renkasi putų polistireną (ši medžiaga dar žinoma kaip polistireninis putplastis). Tiesa, jo rūšių yra daugiau nei viena. Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui - 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechanino stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršui tempimo ir kt. putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų susietų su aplinkosauga ir klimato kaita. Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų - 22 mikromicetų maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai. Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens. Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 % tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes. Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, nes, kaip žinia, oras yra prasčiausias šilumos laidininkas. Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei bet konstrukcijose jis nebūna atviras Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriami tokioms pat klasėms kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų Polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos sienų šiltinimo sistemos ir atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus.
Yra kelios pagrindinės putų polistirolo rūšys, kiekviena pasižymi skirtingomis savybėmis ir tinkama skirtingoms konstrukcijoms:
- EPS (baltas): klasikinis ir plačiausiai naudojamas. Šis polistireno tipas universalus, tinka daugeliui namo konstrukcijų (tačiau svarbu pasirinkti gerą tankį ir stiprumą). Baltas EPS dažnai naudojamas fasadams, grindims ar perdangoms.
- EPS NEO (grafitinis, pilkas): patobulinta EPS versija, kurios sudėtyje yra grafito priedų. Grafitas padeda geriau atspindėti šilumą, tad EPS NEO šiluminė varža yra didesnė lyginant su standartiniu. Praktikoje tai reiškia, kad norint pasiekti tą patį šiltinimo efektą, užtenka plonesnio medžiagos sluoksnio. Idealiai tinka fasadų šiltinimui, ypač tada, kai svarbus kiekvienas centimetras.
- XPS (ekstruzinis polistirenas): produktas, kurio vandens įgeriamumas itin mažas. Jis atsparesnis gniuždymui ir rekomenduojamas ten, kur sąlygos sudėtingesnės. Pavyzdžiui, pamatams, cokoliams, grindims ant grunto ir kitoms vietoms, kur izoliacija patiria dideles apkrovas ir nuolat kontaktuoja su drėgme.
Renkantis putų polistireną, atkreipkite dėmesį ne tik į kainą ar storį. Kiekvienai konstrukcijai galioja skirtingi reikalavimai, todėl universalus sprendimas retai veikia. Pamatams ir grindims reikia didelio stiprumo ir atsparumo drėgmei; sienoms svarbiausia šiluminė varža. Taip pat nepamirškite montavimo kokybės. Be to, pagalvokite apie viso namo sistemą - verta derinti skirtingas medžiagas pagal konstrukcijos specifiką.
| Tipas | Savybės | Pritaikymas |
|---|---|---|
| EPS (baltas) | Patraukli kaina, ilgaamžiškumas, nedidelis svoris | Fasadams, grindims, perdangoms |
| EPS NEO (pilkas) | Didesnė šiluminė varža | Fasadų šiltinimas |
| XPS | Mažas vandens įgeriamumas, atsparumas gniuždymui | Pamatams, cokoliams, grindims ant grunto |
Šiltinimas Iš Vidaus: Privalumai Ir Trūkumai
Paprasčiausiai apšiltinti patalpą yra putų polistirolo plokštėmis. Jei sienos lygios, apsišiltinti sugebėsite net patys. Be to, izoliaciją tvirtinant iš vidaus galima pasirinkti norimus izoliuoti plotus, darbai gali vykti bet kuriuo metų laiku.
Tačiau šiltinimas iš vidaus turi ir trūkumų: sumažėja patalpos plotas, toks apšiltinimo būdas pablogina klimatą patalpoje. Deja, šildant sienas iš vidaus teks susidurti su keliais trūkumais. Pirmiausiai dėl padidėjusio sienų storio sumažės patalpos plotas. Kitas trūkumas yra susijęs su tuo, kad apšiltinta masyvi ir gerai šilumą kaupianti sienos dalis atsidurs žemos temperatūros zonoje. Tai gerokai sumažina šiluminę pertvaros inerciją ir pablogina klimatą patalpoje. Nereikia nepamiršti, kad su laikančiosiomis sienomis sujungtos pertvaros ir perdangos paprastai neturi atitveriamųjų šilumos izoliacijos intarpų, todėl pastato karkase susidaro ne vienas šalčio tiltas.
Tyrimais buvo nustatyta, kad siekiant, jog sienos šiltinimas iš vidaus būtų efektyvus, šiltinimo plokštės storis turi būti ne mažiau 50 mm (kiekvienu konkrečiu atveju reiktų skaičiuoti atskirai). Tačiau praktiškai visi specialistai rekomenduoja šiltinti ne didesniu kaip 50 mm sluoksniu.
Garų Izoliacija: Būtinas Žingsnis
Atrodytų, paruošėme sieną, priklijavome ir viskas. Deja, tokiu atveju labai greitai suprasime, kad padarėm klaidą. Pagal fizikos dėsnius šiltinimas turėtų būti iš išorės, nes siena pereina į teigiamos temperatūros zoną ir visa daugiasluoksnė konstrukcija su apšiltinimu veikia patikimai, neprastėjant šiluminės izoliacijos charakteristikoms. Kai patalpa šiltinama iš vidaus, siena atsiduria neigiamos temperatūros zonoje. Tai visada žemiau už kondensato susidarymo temperatūrą. Drėgmės garai, einantys iš patalpos į išorę, pereina apšiltinimo sluoksnį ir atsiremia į gerokai tankesnę sienos konstrukciją. Garai kondensuojasi ant šalto paviršiaus ir tampa lašeliais.
Tokia situacija lemia, kad po kurio laiko šiltinimo medžiaga ir apšiltinta sienos dalis pradeda drėkti. Iškart gerokai sumažėja šiltinimo medžiagos šiluminės charakteristikos, o plytinė arba betoninė siena, esanti neigiamos temperatūros zonoje, veikiama šalčio, gali pradėti irti. Be to, jei drėgmė kaupiasi nuolat, medžiagos jos nebegali sugerti ir ji pradeda tekėti iš sienos. Jei vanduo neteka, jis vis tiek lieka sienoje, todėl blogėja jos šiluminės charakteristikos, atsiranda pelėsių ir grybų.
Svarbu: Jei siena šiltinama iš vidaus, nepriklausomai nuo konstrukcijos tipo, garų izoliacija turi būti. Šią funkciją puikiai atlieka plėvelė arba folija. Taip pat reiktų nepamiršti, kad siena ne tik nepraleis garų, bet ir nustos „kvėpuoti”, todėl gali tekti pasirūpinti papildoma ventiliacija. Kitaip drėgmė gali grįžti į patalpą.
Medžiagų Supirkimas Ir Įrankiai
Putų polistirolą patogiausiai pirkti tiesiai iš gamintojo. Net ir mažiausiam sienų kiekiui apšiltinti susidaro didelis kiekis polistirolo, kurį teks gabenti krovininiu transportu, todėl nebus skirtumo, ar gabensite iš prekybos centro, ar iš gamyklos. Reikiamas polistirolo storis nustatomas remiantis terminiais apskaičiavimais (dažniausiai būna apie 50 mm), kuriuose įvertinta esama šilumos izoliacija, planuojamas šilumos varžos koeficientas, dėl patalpos apšiltinimo laukiamas pelnas ir ekonomija.
Jums reikės klijų - putų polistirolui priklijuoti prie sienos ir prie putų polistirolo tvirtinant armuojamąjį tinklelį. Yra universalių klijų, kuriais atliekami abu šie darbai. Skaičiuokite, kad sunaudosite vidutiniškai apie 10 kg sauso mišinio. Siekiant, kad klijai geriau prisiklijuotų prie sienos, paviršių reikia gruntuoti. Dažniausiai naudojami giluminiai gruntai. Mūsų atveju dalis sienos buvo padengta kreida, siekdami geresnio sukibimo naudojome specialų gruntą. Tvirtinimo elementai, vadinamieji „grybai”. Vienam kv. metrui reikia skaičiuoti 6-8 tvirtinimo elementus. Armavimo tinklelis skaičiuojamas visam dengiamam plotui, langų kampams išlyginti reikės specialių kampų su armavimo tinkleliu, atskiriant nuo lango naudojamos specialios plastikinės juostos.
Būtini įrankiai:
- Geležinis šepetys sienų paruošimui
- Glaistyklė kreidos nuėmimui
- Šluota
- Keli dešimtys statybinių maišų šiukšlėms
- Volelis gruntui
- Vonelė gruntui
- Kibiras klijų maišymui
- Grąžtas
- Maišymo antgalis grąžtui
- Grėblinė glaistyklė paviršių lyginimui
- Maža glaistyklė klijų uždėjimui
- Plaktukas
Sienos Paruošimas
Nuo sienos nuvalomi nešvarumai. Geležiniu šepečiu pašiauškite paviršių, nuskuskite atsilupusius dažus. Tuos dažus, kurie laikosi tvirtai, galima palikti. Kreida sušlapinkite ir nuimkite glaistykle. Būtinai išmontuokite jungiklius ir kitus elektrinius elementus, tik nepamirškite išjungti srovės. Po apšiltinimo jungikliai ir kt. bus toliau nuo sienos, tad gali tekti ilginti laidus.
Lengvas bilsnojimas plaktuku į sieną leis nustatytų seno tinko būklę (jei siena tinkuota). Ten kur tinkas laikosi gerai, girdisi metalinis skambesys. Duslus skambėjimas rodo, kad tinkas atšokęs. Dažniausiai tokios vietos yra pastatų kampuose. Atšokusį tinką reiktų nuimti. Vėliau reiktų sieną nušluoti arba nuplauti, kad būtų nuvalytas likęs purvas, dulkės, dažų likučiai ir visos birios medžiagos. Klijai gerai lips tik ant švarios sienos.
Padenkite paviršių giluminiu gruntu. Gruntas tepamas neskiestas. Geriausiai tai daryti plačiu teptuku, kruopščiai padengiant visą norimą apšiltinti plotą. Ar siena gerai paruošta apšiltinti, galima išsiaiškinti priklijavus gabaliuką polistirolo. Po 3 dienų mėginant atplėšti jis turėtų išsisluoksniuoti.
Plokščių Klijavimas
Kai siena paruošta ir pagalvota apie garų izoliaciją, galima pradėti klijuoti plokštes. Paprastai šiltinimo plokštės prie sienų klijuojamos specialiais klijais. Pagrindas turi būti tvirtas, stabilus, lygus, švarus. Klijų ant putų polistirolo plokštės uždrebiama ir išlyginama. Plokštė prispaudžiama prie sienos. Išdžiūvus klijams plokštės pritvirtinamos tvirtinimo elementais. Pirmiausiai pritvirtinami plokščių kraštai, vėliau tvirtinamos centrinės dalys. Nuo krašto dedamas armavimo tinklelis, tvirtinamas klijais. Langų kampai išlyginami kampučiu su armavimo plėvele.
Klijais padengtas paviršius paliekamas džiūti tiek laiko, kiek nurodyta instrukcijoje.
Šiltinimas Esant Žemai Temperatūrai
Kartais pasitaiko ir taip, kad šiltinimo darbus tenka baigti, kai temperatūra nukrenta žemiau +5 °C. Kodėl? Net jei izoliavimo darbai atliekami nepaisant nepalankių oro sąlygų, pavasarį dažnai išryškėja daugybė defektų ir trūkumų, kuriuos tenka taisyti. Tuo pačiu metu vadinamosios „žieminės” medžiagos paprastai greičiau tampa atsparios krituliams ir reikalauja trumpesnių technologinių pertraukų tarp atskirų operacijų. Baigus darbus, sienos turi likti uždengtos brezentu arba plastikine plėvele, kad šviežias tinkas ir skiedinys būtų apsaugoti nuo šalčio. Šiuo atveju izoliacija tvirtinama mechaniškai, o fasado danga prikalama vinimis, kabliais arba prisukama varžtais. Be to, kiekvieną darbų etapą reikia saugoti nuo sniego, lietaus ar rasos, kad drėgmė nepatektų tarp atskirų izoliacijos sluoksnių. Sumažėjusi temperatūra ir padidėjusi oro drėgmė tiesiogiai veikia skiedinių ir tinko rišimosi procesą, gerokai jį pailgindama, o dažnai net padarydama neįmanomą.
Fasado apšiltinimas FF-EPS 70 ir purškiamais klijais / darbus atlikome patys
Pasirinkti izoliacines medžiagas, kurios mažai sugeria vandenį (pvz. polistireninis putplastis). Jei patalpos šildomos, galima atlikti ir apdailos darbus - tinkuoti, įrengti grindis ant grunto, išlyginti grindis ir tinkuoti. Klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti ant lauko sienų, turi būti tinkamas naudoti žemoje temperatūroje. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Paruošto mišinio naudojimo laikas turi būti nurodytas gamintojo. Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Tai darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas.
Jeigu pagrindas nevienalytis, iš įvairių medžiagų, geriau naudoti kartu su klijais ir stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas, pavyzdžiui, Penosil Premium SpeedFix EPS&XPS 878. Jos tinka angokraščiams apklijuoti, palangėms montuoti, siauriems tarpams užpildyti. Putos patogios tuo, kad prispaustų plokščių lygumą dar 5 minutes galima koreguoti.
tags: #siltinimas #polistirolu #prie #zemos #temperaturos