Siltinamasis tinkas geriau nei putplastis: detalus vadovas privačiai statybai

Privačios statybos projektams - statant ar renovuojant, rekomenduojame pasitikrinti Jūsų pasirinktai energinio efektyvumo klasei pasiekti konstrukcijai reikalingo EPS storį. Pagal STR reikalavimus, sienų šiltinimo sistema, nutinkuota plonasluoksniu tinku, atitinkamose vietose turi atitikti atitinkamą atsparumo smūgiams kategoriją. Šiltinant svarbu suprasti fizikinius procesus, vykstančius sienos konstrukcijoje ir tinkamai suformuoti šilumos izoliacinį sluoksnį.

Daugiausia šilumos patalpose prarandama dviem būdais. Vienas jų - kai viduje sušilęs oras sudaro pakankamai didelį slėgį į patalpos atitvaras ir prasiveržia į lauką. Kitas - kai šiluma išspinduliuojama per atitvaras. Šiuo atveju silpnoji vieta, kur prarandama daugiausia šilumos, yra statybinių konstrukcijų jungtys. Šią tezę patvirtina faktas, jog, padidinus termoizoliacinės medžiagos storį du kartus, dvigubai šilumos nesutaupoma.

Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai ištisine linija tepami plokštės perimetru ir dar papildomai dedami 2-2 klijų taškai plokštės vidurinėje dalyje. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto. Kai fasadai apdailinami plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. šiltinimo plokštės ploto, nes plytelės sukuria papildomą rovimo jėgą. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tilteliai, sandūros tarp plokščių neklijuojamos, į jas neturi patekti klijų. Kai klijai visiškai išdžiūsta, polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis. Smeigės skirtos ne plokštėms laikyti, o vėjo plėšimo jėgai atlaikyti. Todėl smeiges galima tvirtinti tik klijams išdžiūvus, tai įvyksta po 2-4 parų nuo plokščių priklijavimo.

Kai šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad jų galvutės viršus sutaptų su plokščių paviršiumi, antraip jos išryškės per tinką. Kai šiltinimo sistema dengiama apdailos plytelėmis, smeigių galvutės privalo būti virš armavimo tinklelio. Jei putplasčio sluoksnis storas, smeiges galima įgręžti, o jų galvutes uždengti putplasčio kamštiais. Yra smeigių, kurių galvutės visiškai įgręžiamos į šiltinimo sluoksnį. Šilumos tiltelių pavojus sandūrose mažesnis, jei naudojamos polistireninio putplasčio plokštės su falcais, t.y., kai vienos plokštės krašto išėma dengia gretimos plokštės kraštą.

Kai šiltinimo plokštės priklijuojamos neteisingai, šiltinimo sistema lankstosi, fasaduose atsiranda įtrūkių. Šiltinant pastatą polistireniniu putplasčiu, meistrai dažniausiai daro klaidų klijuodami plokštes prie sienų ir atlikdami apdailą. Neretai plokštės klijuojamos ne nuosekliai ir tarp jų lieka tarpai, pro kuriuos netenkama šilumos. Tose vietose vėliau per tinką išryškėja siūlės ir dėmės.

Kaip sako VGTU Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Česlovas Ignatavičius, išorinio šiltinimo su plonasluoksnio tinko apdailos stebėimai rodo, kad dažniausiai neteisingai prie sienos tvirtinamos plokštės. Klijai ant plokštės tepami padrikai ir tik atskirose vietose, todėl tarp šiltinamos sienos ir šilumos izoliacijos susidaro erdvės bei kanalai, kuriais gali laisvai judėti oras ir iš pastato išeinanti šiluma. Judėdama toliau, ši šiluma izoliacijoje randa laisvesnes, mažiau sandarias vietas ir prasiskverbia į išorę, paprastai tai vyksta per plokščių siūles. Labai svarbu yra tinkamai paruošti šiltinamą pagrindą - sienas, kad jose esančių teršalų ir drėgmės „neuždarytume", nes vėliau ji garuodama gadins ir šiltinimo sluoksnį, ir sieną. Tai ypač aktualu stambiaplokščių namų siūlėms.

Sienų siūlės ir visas šiltinamas paviršius turi būti švarūs ir sausi! Pasitaiko, kad dėl drėgmės ir teršalų polistireninio putplasčio plokštės kartu su kijais net atšoka nuo sienų paviršiaus. Būtina atkreipti dėmesį į šiltinamų paviršių paruošimą. Klijuojant polistireninio putplasčio plokštes, šiltinamo paviršiaus ir aplinkos oro temperatūra turi būti ≥ +5°C, vėsesniu oru darbus vykdyti taip įmanoma, tačiau tokiu atveju turi būti naudojami specialūs klijai ir Mišinių. Projekte turi būti nurodomas šiltinamo pagrindo stipris. Jei to nėra, rekomenduojama pagrindo stiprį nustatyti bandymu. Bandymas atliekamas specialiu atplėšimo jėgą nustatančiu įrenginiu.

Ne veltui tiek STR'uose, tiek Statybos taisyklėse pabrėžiama ne atskirų gaminių, o būtent ŠILTINIMO SISTEMOS svarba. Tai reiškia, kad tvirtinimo elementus, klijus, armavimo tinklelį ir apdailos tinką ir kitas medžiagas būtina rinktis tokias, kurios turi sistemos sertifikatą, tokios medžiagos yra išbandytos sąveikoje viena su kita ir tarpusavyje suderintos. Kauno šilo" polistireninis putplastis gaminamas pagal vieningus Lietuvos ir ES standarto LST EN 13163 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai polistireninio putplasčio (EPS) gaminiai. Tinko tipas neturi tiek reikšmės kiek jo kokybė, ant polistirolo tinka visų rūšių tinkai. Optimaliausiai tinka akrilinis tinkas (kainos atžvilgiu), nes labiausiai atlaiko polistirolo deformacijas, geresnis silikoninis tinkas pigmento laikymo ir nesvarumu priėmimo atžvilgiu (bet bus brangesnis). Mineralinis tinkas mažiausiai elastingas, todėl jis gali būti naudojamas jei polistirolas priklijuotas labai atsakingai, šiuo atveju nereikia žiūrėti tinko pralaidumo garams, nes jūs naudojate ant polistirolo kuris ir taip yra nepralaidus garams.

Apdailos tinko žaliavimas, samanojimas, užsiteršimas rodo gamintojo atsakingumą į savo produkto kokybę, nes visi šie priedai kainuoja. Kai gamintojas jų nenaudoja tada produktą gali pasiūlyti pigiau. Šiuo metu ir žymiausi gamintojai laviruoja šią temą. Patarčiau rinktis gamintoją pagal atliktų darbų ilgaamžiškumą, tikrai ne pagal šalį kurioje jis "tipo" pagamintas, nes finansiškai neapsimoka gaminti toli nuo Lietuvos ir vežti todėl gaminama vietoje arba kaimyninėse šalyse. Rimtų gamintojų fasadinių tinkų sudėtyje turėtų būti fungicidinių ir algicidinių priedų. Tokie tinkai turi specialią žymę - pvz. Diessner gamybos tinkai žymimi raidėmis FA. Taip pat atkreipkite dėmesį į tinko polimero kilmę ir sudėtį. Jis turėtų būti kuo mažiau termoplastiškas, nes priešingu atveju karštomis vasaros dienomis įkaitęs tinko paviršius darysis lipnus ir ant jo pateks įvairūs aplinkos taršalai - dulkės, pelėsinės sporos, dumbliai. Ilgainiui jie pradeda daugintis ir sienos žaliuoja, tamsėja. Trečias faktorius - aplinkos savybės. Suprantama, jei arti prie namo bus didelių augalų, ypač spygliuočių, šis procesas bus spartesnis. Turi įtakos ir dirva. Rūgšti žemė, mulčius, daug pavėsio taip pat veikia samanų, dumblių ir pelėsių naudai. Siūlyčiau pasirinkti Diessner SHP-FA-K arba SHP-FA-R, nes pagal aprašytus rizikos faktorius šie tinkai yra ilgaamžiškiausi.

Rasas Pabarčius, Cela, UAB Ieškant efektyvių sprendimų sienų šiltinimui, vis dažniau pasirenkami alternatyvūs metodai, leidžiantys atsisakyti tradicinių putplasčio ar vatos sistemų. Perlitas, išplėstas aukštoje temperatūroje, sukuria porėtą struktūrą, kurioje sulaikomas oras. Būtent oras ir užtikrina geras šilumos izoliacines savybes. PerlitTherm CS II tinkamas vidaus ir išorės sienoms, tiek naujiems, tiek renovuojamiems pastatams. Paviršius turi būti tvirtas, švarus, be dulkių ir silpnų sluoksnių. Rekomenduojama naudoti sukibimo sluoksnį ir palikti 48 val. Vienam 50 l maišui reikalinga 16-18 l vandens. Maišyti 2-3 minutes lėta maišykle. Tarp sluoksnių: 24 val. PerlitTherm CS II - tai praktiškas ir techniškai pagrįstas sprendimas, kai reikalingas šiltinimas be putplasčio, išlaikant sienų „kvėpavimą“, mažą apkrovą konstrukcijoms ir ilgalaikį efektą.

Įvadas į šilumos izoliacijos pasirinkimą

Įvairūs sprendimai - PerlitTherm CS II termoizoliacinis tinkas ir tradiciniai putplastiai - suteikia skirtingas savybes ir ilgaamžiškumą. Termo tinkas PerlitTherm CS II pasižymi vientisu dengiama sluoksniu sandarumu, kvėpavimu, garso izoliacija ir ekologija, o putplastis - dideliu atsparumu smūgiams ir lengvu montavimu, bet turi šilumos tiltų riziką ir mažesnį garų pralaidumą. Pasirinkimas priklauso nuo pastato tipo, istorinių ar drėgnojo mikroklimato poreikių ir ilgalaikės naudos.

PerlitTherm CS II ir polistirinės plokštės - palyginimas

  • Privalumai PerlitTherm CS II: šilumos izoliacija per vientisą juostą, kvėpavimas, garso izoliacija, ekologiškumas, lengvumas, renovacijai tinkamas istoriniams pastatams.
  • Privalumai polistirolo plokščių: didelė šilumos varža ploname sluoksnyje, greitas montavimas, žemesnė pradžioje kaina.
  • Trūkumai PerlitTherm CS II: storesnis sluoksnis norint didesnės varžos; darbai gali būti ilgesni.
  • Trūkumai polistirolo plokščių: siūlės tarp plokščių, nekvėpavimas, galimi šilumos tiltai, didesnė drėgmės ir pelėsio rizika, mažesnė akustinė izoliacija.

Tinkavimo tipai ir jų pasirinkimo kriterijai

TinkasSavybėsPrivalumaiTrūkumai
Mineralinis tinkasŠarminis, atsparus biologinei korozijaiIlgaamžiškumas, atsparumas purvui su silpna dažymo galimybeMažesnė spalvų įvairovė, reikia dažyti užbaigiant
Akrilinis tinkasElastinis, geras garų laidumas, mažesnis vandens įgeriamumasLengvas, patvarus, lengvai prižiūrimasVidutinis kvėpavimo laikas, gali įgauti užterštumą
Silikoninis tinkasDidelis garų pralaidumas, hidrofobiškumasEkologiškas, lengvai prižiūrimas, užsidengia dulkesKaina - brangiausias
Silikatinis tinkasDidelis garų pralaidumas, stipriai šarminisIlgaamžiškumas, atsparus mikrobinėms taršomsKaina dažnai didesnė negu akrilinis
Silikoninis-silikatinis tinkasKombinuotos savybės, puiki garų laidumas ir higro-izoliacijaKaina dažnai palyginama su akriliniu, didelis atsparumas**Didelė kaina

Dekoratyvinio tinko pasirinkimas priklauso nuo sienos garų laidumo, pastato amžiaus, aplinkos sąlygų ir užterštumo. Mineralinis tinkas yra vienas iš pigiausių plonasluoksnių variantų, bet ilgaamžiškumo požiūriu mineraliam tinkui reikalinga nepralaidi kaita. Akrilinis tinkas yra elastingas, geras garų laidumas, o silikoninis - aukščiausia kaina, bet užtikrina nuostabų higro-efektą ir švaros palaikymą. Silikatinis-silikoninis tinkas apjungia geriausias savybes už prieinamą kainą, ypač tinkamas plonasluoksniam tinkavimui ant įvairių pagrindų.

Renkantis šiltinimo sprendimą: praktiniai patarimai

  • Pasirinkimas tarp PerlitTherm CS II ir putplasčio turi būti pagrįstas ne tik pradine kaina, bet ir ilgaamžiškumu, mikroklimatu ir sienos kvėpavimu.
  • Ilgaamžiškumas ir bendras efektas priklauso nuo tinkamo pagrindo paruošimo, sienos švarumo, drėgmės prevencijos ir tinkamos sistemos sertifikacijos.
  • Jei fasadas yra istorinis ar drėgno pobūdžio, termotinkas PerlitTherm CS II dažnai yra tinkamesnis pasirinkimas dėl vientiso ir kvėpuojančio sluoksnio.
  • Polistirolo plokščių siūlių užpildymas ir plokščių sandaros bei laikymo tvirtinimas smeigėmis turi būti atliekami tik specialistų laikantis darbų sekos, kad išvengtų šilumos tiltelių.

Šiltinimo sistemos praktika: į ką atkreipti dėmesį

Esminis faktorius - šiltinimo sistemos sandarumas. Sandaros turi būti užpildytos nuosekliai, tarpai tarp plokščių užpildomi atraižomis arba montažinėmis putomis, o sandūrose būtina užpildyti taip, kad nekiltų šilumos tiltelių rizika. Plokštės turi būti montuojamos taip, kad jų siūlės nekristų vienoje vertikalioje linijoje, ir kampuose bei briaunose atliekama papildoma armavimo tinklelių įtaka. Taip užtikrinamas vientisas ir tvirtas tinkas.

Taip pat svarbu tinkamai paruošti paviršių: šlapi, drėgnos ar susikaupusios teršalų sienos turi būti išvalytos ir išdžiovintos. Šiltinamo pagrindo stipris turėtų būti įvertintas arba nustatytas bandymu. Oro temperatūra darbams turi būti ne mažiau +5°C, o žemesnė temperatūra reikalauja specialių klijų ir mišinių bei papildomų atsargumo priemonių.

Be tinko ir plokščių atsparumo, atkreipkite dėmesį į aplinkos sąlygas: augalijos, dirvos sudėtis, pH ir drėgmė gali veikti samanų ar dumblių augimą bei senėjimą. Ilgainiui tinkas su silikatinėmis ar silikoninėmis priedų savybėmis gali įgauti tvirtumą ir atsparumą mikrobinėms taršoms, o dekoratyvinis tinkas su sumažintu vandens įgeriamumu - lengvą valymą ir atsparumą užterštumams.

Idėjos dėl alternatyvių sprendimų

Alternatyvūs metodai liečia perlito tinkus ir šilumos izoliacijas be putplasčio. Perlitas (PerlitTherm CS II) užtikrina kvėpavimą, mažą apkrovą konstrukcijoms ir ilgaamžiškumą. Taip pat yra siūlomos nanoteknologijos su kombinuotais tinkais ir mišinių derinimu - Polynor putos ir termo tinkas gali būti derinami, kad užimtų mažesnį storį, bet išlaikytų aukštą šiluminę varžą. Tokie deriniai gali atitikti 5-10 cm storio plokščių alternatyvas ir suteikti papildomą energijos taupymą.

ŠILLFOAM siūlomos plokštės - formuotos putų polistirolio plokštės - siūlo didesnį tvirtumą, puikų sandarumą ir ilgaamžiškumą, bei pritaikymą įvairiems fasado segmentams, įskaitant pamatų, rostverko, stogų ir fasadų apšiltinimą. Jų gamybos savybės užtikrina stabilius šilumos parametrus, o platus matmenų diapazonas leidžia tiksliai užpildyti net ir sunkiai pasiekiamas vietas.

Infografika: lyginamos šiltinimo sistemos savybės (PerlitTherm CS II vs. putplastis)

Kaip teisingai klijuoti Gipso kartono plokštes

FAQ apie termoizoliacinius sprendimus

  1. Kodėl termo tinkas laikomas sandaresniu sprendimu? Nes dengiamas vientisu sluoksniu, be siūlių - nelieka šilumos tiltelių, kurie dažnai atsiranda tarp plokščių.
  2. Kiek storio termo tinko reikia? Rekomenduojama 3-5 cm, bet galima ir storesnį sluoksnį priklausomai nuo poreikio.
  3. Ar polistirolo plokštės pigesnės? Taip pradžioje, tačiau termo tinkas ilgalaikėje perspektyvoje gali būti ekonomiškesnis dėl sandarumo ir mikroklimato naudos.
  4. Kuri sistema geriau renovacijai? Istoriniai pastatai ar drėgnoji aplinka dažnai daugiau naudos teikia termo tinkui PerlitTherm CS II; naujiems ar standartiniams fasadams dažnai tinka polistirolo plokštės.
  5. Ar termo tinkas ekologiškesnis? Taip - gaminamas iš natūralių mineralinių užpildų, be sintetinių priedų.

Šis vadovas apžvelgia pagrindines pasirinkimo kryptis ir konkrečių medžiagų savybes, siekiant užtikrinti energinį efektyvumą, darnų mikroklimatą ir ilgaamžišką fasadų apsaugą.

tags: #siltinamasis #tinkas #geriau #nei #putplastis