Sušildyti grindų konstrukciją galima keliais būdais: elektriniais kabeliais, grindyse esančiais kanalais pučiant šiltą orą, grindyse įmontuotais vamzdeliais, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Plačiausią pritaikymą įgavo šildymas elektra ir vandeniu. Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymintis geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šyla vienodai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Šiltas oras kildamas nuo grindų paviršiaus maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta.
Grindys pradedamos šildyti ne anksčiau kaip po 21 d. ir pradedi šildyti 25 °C temperatūros vandeniu. Vandens temperatūra šildymo sistemoje iki projektinės keliama ne daugiau kaip 5 °C per parą. Grindys aušinamos atvirkščia kaitinimui tvarka. Pagrindinis šiluminio - techninio skaičiavimo tikslas yra nustatyti vandens, tekančio vamzdeliais, temperatūrą ir horizontalų atstumą tarp grindų konstrukcijoje išdėstų vamzdelių. Įvairiuose projektuose vandens temperatūrą vamzdeliuose galima sutikti 35-55 °C ribose. Atstumas tarp vamzdelių svyruoja 10-30 cm ribose. Prie didelių įstiklintų paviršių vamzdelius grindyse būtina kloti tankiau. Tai daroma grindų ruože, kurio plotis 1 m. Betonui, kuriuo užpilami vamzdeliai, turi būti tam tikro storio sluoksnis. Optimalus betono sluoksnis - 6,5 cm; virš vamzdelio - apie 4,5 cm. Į betono masę, prieš juo užliejant grindis, dedamas plastifikatorius, kuris padaro betoną vienalyčiu, pašalina oro burbuliukus ir sumažina skilinėjimo tikimybę.
Grindų konstrukcijoje tarp perdangos ir betono sluoksnio turi būti dedama šilumos izoliacija. Šilumos izoliacijos storis priklauso nuo patalpų oro temperatūros skirtumo ir grindų dangos. Jei tarp patalpų oro temperatūrų skirtumas 0-5 °C, rekomenduojama 3,2-3,5 cm storis polistirolo. Jei skirtumas 5-10 °C, reikia didesnės šilumos varžos: ne mažesnė 1,25 m²K/W. Jei skirtumas virš 10 °C arba grindys montuojamos ant grunto, šilumos varža turi būti ne mažesnė 2,86 m²K/W. Temperatūrinės siūlytės įrengiamos perimetru ir durų angose; skersinės siūlės būtinos tada, kai plotas viršija 40 m² ar ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 2:1. Be to, temperatūrinės siūlės ir izoliacijos sujungimo vietą uždengiame plėvele, kad užtikrintume sandarumą.
Mišrios šildymo sistemos: jei dalis patalpų šildoma grindimis, o kitos - radiatoriais, būtina, kad šildymo sistema cirkuliuotų dviejų temperatūrų vanduo. Maksimali paduodamo į grindis vandens temperatūra neturėtų viršyti 55 °C, o kambarių šildymo šaltiniui - iki 90-95 °C. Tokiu atveju reikalingas trijų arba keturių eigų maišytuvas, kuris sumaišys grįžtantį į grindų kontūrą vandenį su patiekiamu vandeniu iki reikiamos temperatūros. Taip pat svarbu, kad radiatoriai būtų parinkti atsižvelgiant į žemesnę paduodamo vandens temperatūrą.
- Jei grindų plotas mažas, galima naudoti ventilią su termostatine galva, kuris reguliuoja grįžtamąjį vandenį ir palaiko nustatytą temperatūrą.
- Avarijos atveju įrenginiai privalo turėti automatinį paduodamos į grindis vandens temperatūros ribotuvą (paprastai nustatoma 60 °C).
- Norimos kambario temperatūros palaikymui montuojami kambario temperatūros reguliatoriai ir atšakose dedami elektroterminiai pavaros arba termostatiniai ventiliai; gali būti naudojamas ir programuojamas savaitinis reguliatorius.
Šilumos paskirstymo planavimas - projektavimas: projektas turi atsižvelgti į grindų dangą, baldų išdėstymą, patalpų tipą ir klimatą. EN 1264 ir EN 15377 standartai pateikia rekomendacijas dėl patalpų tipų ir leistinos grindų paviršiaus temperatūros; pavyzdžiui, gyvenamosios patalpos - 20 °C oro temperatūra, leistina grindų paviršiaus temperatūra iki 29 °C; vonios 24 °C oro temperatūra, leistina paviršiaus temperatūra iki 33 °C; o zonos - iki 165 W/m² šilumos galia. Projekto tikslas - nustatyti vamzdžių skersmenį, jų žingsnį, šilumos paskirstymą, sienos ir langų šilumos tiltelių įtaką, betono sluoksnio storį, grindų dangos šiluminę varžą.
Elektrinės šildomos grindys: jos yra paprastesnės įrengimo atžvilgiu, nereikia vamzdynų ar katilų, o montavimo gylis - 3-5 cm. Klojant sausuoju metodu, grindims naudojamas EPS ar keramzitas, plokštės ar kilimėliai su atitinkamais grioveliais vamzdžiams. Vamzdžiai dažniausiai yra PEX arba permatoma aliuminio juostos, tačiau rinkoje yra įvairių variantų. Atskirų kambarių kabeliai negali būti trumpinami ar karpomi; kiekvienoje patalpoje reikia atskiro kabelio kilpoje, o jungtys turi būti atsparios vandeniui ir tinkamai izoliuotos.
Vandens šildomos grindys: sudėtingesnės, brangesnės, bet dažnai ekonomiškesnės ilgalaikėje perspektyvoje, kai šilumos šaltinis yra šilumos siurblys arba kondensacinis dujinis katilas. Šilto vandens kontūrai gali būti suformuoti spiralėmis arba serpentino formos; optimalus kontūrų ilgio planavimas, atsižvelgiant į kambario plotą, šilumos apkrovą ir vamzdžių skersmenį. Dažnai tarp išorinių sienų esančios zonos turi tankesnį vamzdžių išdėstymą. Kontūro srautas skaičiuojamas priklausomai nuo dangos šilumos laidumo ir izoliacijos.”
Grindų konstrukcija: tarp perdangos ir betoninio sluoksnio įsodinta šilumos izoliacija (EPS arba PPP kilimėliai). Izoliacijos storis priklauso nuo grindų tipo ir aukšto: pirmo aukšto su rūsiu - nuo 5 cm ar daugiau; antrą aukštą - 3 cm, bet gali būti ir daugiau priklausomai nuo reikalavimų. Papildomai gali būti naudojama hidroizoliacija ir geotekstilė, siekiant apsaugoti nuo grunto patekimo į viršutinius sluoksnius.
Somų valdymas ir įranga: kolektorių mazgas su balansavimo vožtuvais, srauto matuokliais, oro išpumpavimo sistema. Jei grindys yra įrengtos kartu su oro-vandeniniu šilumos šaltiniu, būtina įrengti maišymo mazgą, kuris užtikrintų, kad kontūruose nepasirodytų per aukšta temperatūra. Termostatai gali būti įmontuoti kiekviename kambaryje arba viename kolektoriaus mazge; šiuolaikiniai termostatai siūlo nuotolinį valdymą per internetą arba programinį savaitinį planavimą.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos: netinkamas grindų šildymo projekto planavimas, atliekant betonavimo darbus reikia laukti bent 21 dieną, o vandens temperatūrą kelti ne daugiau kaip 5 °C per parą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad grindų pagrindas būtų sausas, o dangos medžiagos - sausoji. Sprendžiant dėl dangos, būtina pasirinkti tokias dangas, kurios gerai praleidžia šilumą ir neturi toksiškų išskyrų. Taip pat svarbu, kad grindų dangos plotas būtų padalintas į zonas, kurias galima reguliuoti atskirai, kad būtų galima efektyviai valdyti šilumą.
Vasarą šildomos grindys gali atlikti patalpų aušinimo funkciją, leidžiant tekėti šaltą vandenį per vamzdžius (be to galima naudoti infraraudonųjų spindulių plėveles ar kilimėlius). Taip pat būtina apsvarstyti, ar grindys virš grindų šilumos žinovės, turi būti įrengtos atitinkamai. Kitas svarbus klausimas - pasirinkti tinkamą vamzdžio skersmenį: 16 mm, 18 mm ar 20 mm; skersmens pasirinkimas priklauso nuo patalpų dydžio ir šilumos apkrovos. Pažymėtina, kad vamzdžiai turi būti įrengiami pagal EN 1264 reikalavimus ir turi būti užtvirtinti tinkamu valdymu, pvz., gnybtais ar spaustukais, užtikrinančiais tvirtą pritvirtinimą.
Techniniai patarimai ir praktiniai įžiūrėjimai
Prieš klojant dangą svarbu įsitikinti, kad grindų paviršius yra lygus ir sausas. Drėgmės matavimas padės nustatyti, ar galima kloti dangą. Praktikoje rekomenduojama 6,5 cm betono sluoksnio storis virš vamzdžių, o visas slėgiui atsparus sluoksnis virš vamzdžio - apie 4,5 cm. Naudojant polistireno plokštes, svarbu laikytis plokščių tarpo, užtikrinant tolygų vamzdžių išdėstymą.
Storos plokštės, plėvelė ar kilimėliai, kuriuos naudosite šildymui, turi atitikti gamintojo nurodymus. Periodiškai reikia atlikti sistemos testavimą: patikrinti vožtuvų veikimą, išlyginimo įrenginį, kolektorių prietaisų darbą ir pan. Taip pat rekomenduojama, kad montuojant grindų dangą būtų išlaikyta drėgnumo kontrolė ir užtikrintas tuo metu naudotinų medžiagų sausumas.
Vandens grindys gali būti sujungtos į centrinę šildymo sistemą, tačiau tokiai integracijai reikalingas patikimas inžinerinis projektas ir koordinavimas su valstybinėmis institucijomis. Dėl to dažnai rekomenduojama, kad vandens grindų sistema būtų įrengiama privataus namo šildymo sistemoje arba atskirame grindų šildymo kontūre, integruotame su šilumos šaltiniu (šilumos siurbliu arba kondensaciniu katilu).
11 Grindinio šildymo kolektoriaus žiedų nustatymas
Kur kreiptis pagalbos ir kaip apskaičiuoti kaštus
Įrengiant šildomas grindis svarbu konsultuotis su profesionalais: šildymo inžinieriumi ar patyrusiais specialistais, kurie gali parengti išsamų projektą, įvertinti namo energinį naudingumą ir pateikti preliminarias kainas. Kainos priklauso nuo grindų ploto, naudojamų medžiagų (elektrinės vs vandens sistemos), pasirinkto šilumos šaltinio, kolektoriaus tipo ir papildomų įrangos (pvz., balansavimo vožtuvų, oro išleidimo sistemų, ribotuvų).
Tipai ir siektinos charakteristikos: vamzdžių skersmenys dažnai siūlomi 16, 17 ar 20 mm; žingsniai tarp vamzdelių - nuo 10 cm iki 30 cm, priklausomai nuo grindų dangos ir šilumos apkrovos. Kontūro ilgio apribojimai vienam kambariui dažnai siekia apie 40 m² ploto, o ilgiausios grandinės gali siekti iki 50 m. Jei įrengiama keliaus kelios grandinės, jų ilgis turėtų būti kuo panašus, kad užtikrintų vienodą šilumos pasiskirstymą.
Taigi, ar verta rinktis grindų šildymą? Daugeliui žmonių šildomos grindys suteikia malonų pojūtį, leidžia išlaikyti komfortą net esant žemiems oro temperatūroms, ir gali būti ekonomiškai apsimokantis sprendimas, ypač kai naudojamas efektyvus šilumos šaltinis. Vis dėlto reikia atsižvelgti į grindų inertiškumą, reikiamą sandarumą ir būtinybę nuolat stebėti ir reguliuoti sistemą, kad išvengtumėte per didelių temperatūrų ir didelių energijos nuostolių.
Norėdami apibendrinantį vadovą, pateikiame kelias svarbiausias nuorodas: planuokite šildymo projektą kruopščiai, laikykitės EN standartų, pasirinkite tinkamas dangas, užtikrinkite tinkamą grindų pagrindo paruošimą ir izoliaciją, iki iškilus atsitiktinumams - įrengkite temperatūrines siūles perimetre, o kontrolės sistemas - su tiksliais termostatais ir galimybe reguliuoti kiekvieną zoną atskirai.