Prieš pradedant matavimus būtina suprasti, kad izoliacijos varža yra pagrindinis rodiklis, atsakingas už elektros įrangos saugumą: ji užkerta kelią srovės nuotėkiams, trumpiesiems jungimams ir galimiems gaisrams. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai matavimo principai, įrankiai ir praktiniai patarimai, kaip teisingai atlikti izoliacijos varžos matavimus 50 m ilgio kabelio 3×2,5 mm² atveju.
Ką reikia žinoti prieš matavimus
Prieš bandymą pašalinkite bandomojo maitinimo kabelio varžą ir visas išorines jungtis ir išleiskite jį į žemę. Jei naudojate daugiagyslius maitinimo kabelius, išbandykite kiekvienos fazės gyslos laido izoliacijos varžą atskirai. Meggerio L gnybto laidinio laido izoliacijos varža sujungta lygiagrečiai su kabelio izoliacijos varža, todėl švino laidą izoliacijai reikia laikyti tinkamai izoliuotą ir atskirti nuo E galinės laidžios dalies.
Daugelio sąlygų įtaka - aplinka, grunto tipo, drėgmė, temperatūra - gali stipriai paveikti matavimo tikslumą. Matavimai atliekami nuolatine įtampa, siekiant sumažinti bandymo objektų talpos poveikį rezultatams. Pasiruošimas ir įrankių patikra yra būtini žingsniai prieš pradedant.
Įrankiai ir standartai
Naudojami megommetrai su įtampa 2000-2500 V - jie skirti aukštosios įtampos izoliacijos varžos matavimams. Populiariausios serijos: KEW 3121-3166, KEW 3315-3323 ir kt. Megommetras gali būti jungiamas pagal tris gnybtų schemą; trijų gyslų kabelio atveju matavimų skaičius įprastai yra 6 (3×2). Jei kabelis turi laidininkų ekraną ar metalinį šarvą, šie elementai laikomi vienu laidininku matavimams.
Mažiausiai būtini matavimo standartai: EN 61557 serijos reikalavimai, LST HD 60364-6 ir vietiniai standartai. Lietuvoje dažnai taikomi HD standartai bei atitinkami 2000-2500 V megommeters įtampų bandymai, o žemos įtampos laidams - 250, 500, 1000 V įtampų megommeters.
Kaip teisingai atlikti matavimus
- Prieš matavimus patikrinkite įrenginio būklę, įjungimų ir išjungimų tvarką, įsitikinkite, kad įtampa nebėra pritaikoma bandymo grandinei.
- Vienas žmogus laikykite izoliuotą L laidą gnybte, kitas pasukite megommetro rankenėlę iki 120 r/min, siekdamas pastovaus greičio, o tada įjunkite šerdies laidą į L liniją ir sustabdykite.
- Prijunkite megommetro G gnybtą prie ekrano (GUARD) arba prie laidininko, esantį šalia, įžeminimo gnybtą sujungti su įžeminimo linija. Po to pakartokite matavimą kiekvienai gyslai.
- Pradėkite matavimus, atjungiant fazės laidus ir matuoklio laidą laikant užtikrintai - matavimus atlikite kelis kartus, kad gautumėte stabilias reikšmes.
- Jei matuojate 10 kV kabelį ilgiu iki 500 m, naudokite 2500 V megommetrą; įsitikinkite, kad įranga įžeminta ir operacijos saugios.
Įvertinant įtemptų aplinkų įtaką, svarbu užfiksuoti matavimo sąlygas - temperatūrą, drėgnumą ir vietą. Materialinės sąlygos gali keisti izoliacijos varžos vertę, todėl protokoluose būtina nurodyti šiuos veiksnius.
Matavimo protokolai ir pasekmės
Bandymo įrašai arba lentelės turi būti kruopščiai užpildyti, kad būtų lengviau analizuoti rezultatus. Jei izoliacijos varža išlieka didelė, o ledinį drėgmės sluoksnį susidaro, matavimo tikslumas gali būti pakitęs. Įvertinus gautas vertes, reikia palyginti jas su normomis: ne mažesnė kaip 1,0 MΩ prieš eksploatavimą ir 0,5 MΩ eksploatuojamose sistemose (priklausomai nuo apkrovos ir kabelio skerspjūvio). Aukštos įtampos kabelių izoliacijos varža 3 kV ir higher dažnai nėra normuojama, tačiau svarbu laikytis vietinių nurodymų.
Be pagrindinių testų taip pat gali būti atliekami papildomi elementai: izoliacijos storio patikrinimas, išorinio kabelio skerspjūvio matavimas, kabelio žymėjimo patikra, izoliacijos storio patvirtinimas. Jei kabelio izoliacijos varža labai didelė, gali būti nuotėkio srovės, todėl gali būti naudojami specialūs įrankiai (G įjungimo grandinės apsauga).
Įvairūs matavimai ir jų tikslas
- Izoliacijos varža nuolatinės srovės testams - nustato apsaugos nuo elektros srovės praleidimo kokybę. Dažnai naudojamas tilto arba mikroometrų metodas; matavimo laikas dažnai 1 minutė ar daugiau, priklausomai nuo standartų.
- Poliarizacijos indekso (PI) testas - įvertina dielektrinio kaupimo kokybę ir vielos izoliacijos būklę laikui bėgant.
- Žingsninės įtampos bandymas - įvertina izoliacijos varžą esant laipsniškai didėjančiai įtampai.
- Termovizijos papildomumas - patikrinimas dėl įkaitusių kontaktų ar netolygaus apkrovimo be išjungimo; būtina norint identifikuoti pavojingas zonas.
Papildomi patarimai saugumui ir tikslumui užtikrinti
Po matavimų svarbu įvertinti pataisos koeficientą dėl faktinės aplinkos temperatūros; temperatūros pokyčiai gali įtakoti izoliacijos varžą. Jei įmonė ar patalpa turi didelę drėgmę, būtina atlikti papildomus matavimus. Nelaidžios patalpos arba zonos taip pat turi būti tikrinamos atitinkamais elektrodomais ir elektrodo dydžiais pagal standarto reikalavimus.
NYM-J kabelio kontekstualūs duomenys
NYM-J (KH05VV-U) 3×2,5 mm² - populiarus vidaus instaliacijoms kabelis su dviguba izoliacija, tinkamas iki 500 V darbinės įtampos. Jis dažnai naudojamas vidaus elektros instaliacijose: šviesos grandinėse, lizdų linijose, buitinei technikai, šilumos siurbliams ir pan. Kabelio skerspjūvis leidžia perduoti apie 20-25 A, atsižvelgiant į apkrovą ir nuolatos saikingai laikant apkrovą.
Gamintojas: Tele-Fonika Kable (Lenkija). Nuo 2017 m. saugos reikalavimai buvo atnaujinti naujiems kabelių linijoms; tam tikros gairės ir atsparumo ugniai klasės pateikiamos galerijoje. Dažnai kabeliai klojami sausose ar drėgnose patalpose, todėl pasirinkimas priklauso nuo aplinkos sąlygų: UV spinduliai, drėgmė, temperatūros svyravimai. Instaliacijose svarbu naudoti gofruotus vamzdžius, apsauginę juostą, o juostą virš jos - įspėjamąją „kabelis“ juostą.
Matavimo praktika praktikoje
Varžos matavimus reikia atlikti atjungus grandinę, o vėliau - papildomų grandinių matavimus su įjungtu tinklu. Mechaninės savybės ir izoliacijos storis turi būti patikrinami pagal standartus; teisinga matavimo seka - pirmiausia išmatuoti viso prijungimo izoliaciją, tada atskirų grandinių izoliaciją. Transformatorių ir jų apvijų izoliacijos varža gali būti matuojama 2000-5000 V megommetru su rekomenduojamomis temperatūromis.
Periodiniai matavimai yra svarbūs; į viršų keliaus rizikas: drėgmė, aukšta temperatūra, mechaninis pažeidimas ar kontaktų korozija. Praėjus koregavimus, būtina sukurti matavimo protokolą ir įtraukti visus svarbiausius duomenis. Tokie matavimai gali būti atlikti kas 6 mėnesius alternating pattern arba kasmet pagal rizikos lygį.
Santrauka matavimo procesui
1) Pasiruošimas ir įrankių patikra; 2) Išmetimo grandinės atjungimas; 3) Lyginimas su standartais; 4) Du kartus kartojami matavimai; 5) Dokumentavimas ir interpretavimas; 6) Papildomi patikrinimai (termovizija, kilpos varža). Tai padeda užtikrinti įrangos saugumą ir patikimumą.