Grindų šildymo kabelis neturėtų būti klojamas po stacionariais baldais, pertvaromis, voniomis, dušo kabinomis, klozetais - visko, kas trukdo šilumai efektyviai sklisti į patalpą. Dauguma grindų dangų gali būti naudojamos grindų šildymui. Didelio terminio laidumo grindys, kaip kad keramikinės plytelės jaučiamos gan vėsios, jei šildymas nepakankamas. Optimali grindų temperatūra priklauso nuo konkrečių dangos charakteristikų, bei individualių žmogaus pojūčių. Kiliminės dangos ar linoleumas ne pati geriausia grindų šildymo danga. SVARBU: Kiliminės dangos, linoleumas, buko parketas netinka kaip šildomų grindų dangos. Kiekvienu atveju pasitikrinkite grindų dangos tinkamumą grindiniam šildymui pas gamintojo atstovą.
TASSU šildymo kabeliai yra dviejų laidininkų, kas palengvina montavimą, nes nesvarbu kurioje grindų vietoje pasibaigia kabelis. TASSU kabelių sujungimo movos yra ypatingai patikimos, pagamintos gamykloje, ir montuotojams nekyla problemų su jų pajungimu. TASSU kabeliai yra 20 W/m (U = 230 V). Naudojami betoninėse grindyse. Tinkamiausias grindų šildymo būdas - instaliavimas betoninėse grindyse. Paprastai, tiesioginio šildymo instaliuojamoji galia betoninėse grindyse yra 80 - 120 W/m2. Priklausomai nuo patalpos termoizoliacinių savybių, drėgnumo bei vartotojo pageidavimo galima galia iki 150 W/m2. Dalinai akumuliuojamam šildymui įprasta instaliuoti 100 - 150 W/m2, iki 180 W/m2.
Konkretūs montavimo principai ir planavimas
- Pasirenkamas bendras patalpos, pageidaujamas instaliuoti galingumas 80 - 120 W/m2, siekiant komforto ar jaukių grindų, arba 100 - 150 W/m2 kaip pagrindinis patalpos šildymas. Skaičiuojamas šildomas grindų plotas Ah, t.y. plotas kuriame bus instaliuotas kabelis. Tai plotas atmetus plotą po stacionariais baldais ar kitais įrengimais. Jei tokių nėra - bendras ir šildomas patalpos plotas sutaps. PASTABA: Šildymo kabelis neturėtų būti instaliuojamas po stacionariais baldais be kojų, kaip spinta, bufetas, sofa; vonia, dušo kabina, židiniu, taip pat po sienomis ar pertvarų konstrukcijomis.
- Reikia pasitikrinti atstumą tarp vingių d. Optimalūs atstumai: 10-20 cm, kai grindų danga keramikinės plytelės ar sintetinis laminatas, ir 15-25 cm kai danga yra parketas. Jei atstumas didesnis, parenkamas kito galingumo kabelis.
- Šildymo kabelis betoninėse grindyse betonuojamas vienu sluoksniu. Betoninės grindys gali būti betonuojamos vienu arba dviem betonavimais. Vienu betonavimu betono sluoksnis iki 100 mm storio. SVARBU: laikytis EST, EET ir EĮĮT reikalavimų. Elektros instaliavimo darbus gali atlikti tik kvalifikuotas elektrikas.
- Šildymo kabelis turi būti pritvirtinamas ant armavimo tinklo, o jungiamojo laido ir movos tvirtinamos taip, kad kabelis neturėtų būti lengvai pasitempiamas ar lankstomas netinkamai. Kabelis negali būti per arti termoizoliacijos paviršiaus.
- Temperatūros daviklis montuojamas sandariame apsauginiame vamzdelyje; vamzdelio galas užsandarintas, paliekant mažą plyšelį kondensato surinkimui.
- Kabelio izoliacijos varža turi būti didesnė nei 0,5 MΩ; laidininkų varža neturi skirtis daugiau kaip 0,95-1,10 karto nuo nominalios. Prieš liejant betoną būtina atlikti matavimus ir užrašyti lentelėje.
- Šildymo kabelio įrengimui būtina, kad armavimo tinklas su kabeliu būtų viduryje liejamo betono sluoksnio. Jei du kartus betonuojama, pirmasis sluoksnis užpildomas be šildymo kabelio, ant jo pritvirtinamas XBC 1230 movos laikiklis su kabelio fiksatoriais kas 30 mm, kabelis tvirtinamas, plaunamas betonuojamas grindis.
Patenkinti šilumos paskirstymo poreikiai lemia pasirinkimą: 80-120 W/m2 gali užtikrinti komfortą, o 100-150 W/m2 suteikia pagrindinį šildymą. PASTABA: Gautas rezultatas yra apytikris. Realūs atstumai gali nežymiai skirtis nuo paskaičiuotų.
ThinMat kilimėliai ir kilimėlių montavimas
ThinMat šildymo kabelio kilimėlis grindims šildyti pirmiausia yra skirtas montuoti išlyginamajame cementiniame skiedinyje arba į plytelių klijų sluoksnį tiesiog po keramikinėmis plytelėmis, parketu ar laminatu. Kilimėlio plotis 0,46 cm, galingumas 100 W/m2 (drėgnesnėse patalpose - iki 160 W/m2). Kilimėlis turi būti montuojamas atsižvelgiant į schemą ir vietas davikliui. Vienas kilimėlis gali būti padalintas atsargiai kerpant lipniąją dalį, kad būtų išvengta kabelio pažeidimų (6 pav.).
Jungiamasis kabelis privedamas per Ø16 mm vamzdelį iki montažinės dėžutės. Šildymo kilimėlis dengiamas išlyginamuoju sluoksniu arba plytelių klijais. Sluoksnis gali būti iki 15 mm storio. Dangos gali būti parketas (iki 16 mm), kamštinė ar plastikinė danga (iki 10 mm) ar kitos, kurioms gamintojų nurodyta galimybė šildytis.
Prieš užliejant, izoliacijos varža ir laidininkų varža dar kartą tikrinama. Taip pat teigiama, kad kilimėlio klojimo schema yra parenkama prieš darbą. 6 pav. 7 Pav. ThinMat šildymo kilimėlis montuojamas mažiausiai 30 cm nuo sienų ir drenažo nubėgimų.
Infraraudonųjų spindulių plėvelės grindys
Infraraudonųjų spindulių plėvelės grindys pasižymi universaliu taikymu: galima kloti po beveik bet kuria grindų danga, įskaitant laminatą, parketą, kiliminę dangą. Filmas neskaito deginimo taškų ir turi greitą įsijungimą - efektas jau po kelių minučių. Plėvelė atlaiko dideles dinamines apkrovas ir tinka ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir komercinėms patalpoms.
IR plėvelės konstrukcija: anglies pluošto kaitinimo elementai, folijos juostelės kaip šildymo kontūrai, laminuotas PET sluoksnis apsaugai. Pagrindiniai parametrai: įtampa 230 V, plotis 50-100 cm (naudojamos 50-60 cm plėvelės vidaus taikymui), ilgis 6-50 m, galia 130-220 W/m2 priklausomai nuo varianto. Didžiausias saugumas užtikrinamas per įrengimą su srovės nuotėkio rivėle ir 30 mA ribojimo įranga.
Gamintojai siūlo skirtingas plėvelės klasių konfigūracijas: Caleo, Rexva, Heat Plus, Monocrystal, Devi, Ensto, Heatluxury ir kt. Pavyzdžiui, Caleo Platinum modeliai leidžia kloti po baldais be perkaitimo pavojaus; Rexva plėvelės pasižymi itin plonu sluoksniu ir „mažu oro sluoksniu“ ties kontaktu. Dauguma ekspertų rekomenduoja rinktis plėveles su dideliu sidabro kiekiu (>70%), kad pagerėtų laidumas ir sumažėtų kibirkšties rizika.
Montavimo sąlygos ir plėvelės paskirtis: plėvelė montuojama per dalis, laikantis gamintojo instrukcijų dėl tarpusavio sujungimo ir plėvelės storio. Pagrindinis plėvelės montavimo tikslas - tolygus šilumos paskirstymas po visą dangos paviršių, o šilumos plėvelės plotas turėtų būti bent 70-80% grindų paviršiaus. Plėvelės įrengimas be sklandžių temperatūros svyrimų gali būti tiek pagrindinis, tiek papildomas šilumos šaltinis.
Valdymas ir sauga: infraraudonųjų spindulių grindų sistema valdomas per termostatą ir daviklius. Dažnai naudojamos AFC (Automatic Flow Control) kolektorių sistema automatiškai reguliuoja srautus ir temperatūras, užtikrinant optimalius bandymus ir patikimumą renovuojamuose pastatuose.
Grindų įrengimo plokštės Thermo ir jų naudai
Thermo plokštės šildomoms grindims iš pilkojo neoporo su grafito priedais siūlo greitą montavimą, nes nereikalauja armavimo tinklo ar papildomo vamzdyno tvirtinimo. Priklausomai nuo projekto, plokštės gali būti klijuojamos tiesiai ant sutankinto grunto arba ant lygaus putplasčio plokščių, be papildomų viršutinių sluoksnių. Plokščių konuso forma užtikrina, kad vamzdeliai laikytųsi plokštėje be papildomo tvirtinimo. Thermo plokštės turi užraktus, kurie neleidžia joms atitrūkti nuo vienas kitos, o plokščių montavimas yra iki 4 kartų greitesnis nei tradiciniai sprendimai.
Tuo pačiu, Thermo plokščių dėka nereikia kloti armavimo tinklo, o visą sumontuotą sistemą galima užlieti betonu be papildomo sudėtingo įspaudimo. Betono sluoksnis dažnai reikalauja apie 6-8 cm, o virš vamzdžių - 4-5 cm. Prieš pradedant šildymo darbus, būtina įvertinti pagrindo tvirtumą ir tinkamą išdėstymą, nes tai lemia viso projekto stabilumą ir ilgaamžiškumą.
Kodėl svarbu tinkamai planuoti grindų šildymą
Grindų šildymo projektas prasideda nuo tikslaus kambario matmens ir iš anksto numatytų šilumos poreikių. EN 1264 ir EN 15377 reglamentuoja patalpų tipą, oro temperatūrą, maksimalų grindų paviršiaus temperatūros limitą bei reikalingą šilumos galią per kvadratinį metrą. Tinkamai parengtas projektas užtikrina, kad vamzdžiai ar plėvelė paskirstytų šilumą be šilumos tiltelių. Jei reikia, skaičiavimai įtraukią izoliaciją, grindų dangos šiluminę varžą ir kontūrų išdėstymą.
Vandens šildymo kontūro gali būti skirtumas tarp paduodamos ir grįžtančios temperatūros, todėl būtina balansuoti kontūrų apkrovas ir užtikrinti stabilų slėgį su AFC kolektoriaus sistema. Pasirinkti vamzdžiai gali būti d14-d20, atsižvelgiant į patalpų dydį ir šiluminį apkrovimą. Lauko sąlygų įtaka taip pat svarbi - dideli šilumos tiltelių langai reikalauja tankesnio vamzdžių išdėstymo.
Grindų dangos ir jų pasirinkimas
Keraminės plytelės ir akmens masės grindys puikiai praleidžia šilumą, yra patvarios ir lengvai prižiūrimos. Laminatas gali būti naudojamas grindų šildymui tik su specialiai pažymėta grindiniu šildymu skirta danga. Vinilinės (LVT) dangos taip pat gerai praleidžia šilumą ir yra atsparios drėgmei. Natūralus medis gali būti naudojamas, tačiau rizikingas dėl temperatūrų svyravimų - medis gali trauktis arba plėstis. Kiliminės dangos ir linoleumas retai, bet gali būti naudojami, tačiau turi būti tinkamai įvertinti ir patikrinti gamintojo rekomendacijose.
Priežiūra, diagnostika ir energijos ekonomija
Reguliari patikra ir profesionali metinė techninė apžiūra užtikrina stabilų sistemų veikimą. Termografijos pagalba galima aptikti karščio nuotėkius ar šaltus taškus. Vidutinis energijos taupymas pasiekiamas naudojant efektyvius šilumos šaltinius (pvz., šilumos siurblius) ir tinkamai parinktas izoliacijas.
Vandens šildymas dažnai užima didesnę pradines investicijas, tačiau gali būti ekonomiškesnis dideliems plotams; elektrinis šildymas (kabeliai arba plėvelė) gali būti pigesnis mažoms patalpoms arba renovacijoms. Svarbu atskirti šalto oro srautų tarpus ir kruopščiai suprojektuoti šildymo zonas, kad būtų išvengta per didelio temperatūros skirtumo tarp skirtingų patalpų.
Kaip pasirinkti teisingą sprendimą
Pagrindiniai pasirinkimo kriterijai: grindų danga, šildymo pobūdis (vandens vs elektros), aikštės dydis, energijos tiekimo galimybes ir biudžetas. Dėl didelio šilumos inercijos, grindų šildymas reikalauja tiksliai suprojektuotų temperatūros reguliavimo scenarijų, kuris gali būti valdomas automatiškai per termostatus ir kolektorius su balansavimo funkcija. Infraraudonųjų spindulių plėvelės sprendimai pasižymi greitu įsijungimu, mažesne inercija ir galimybe montuoti po baldais - tai dažnai yra patraukli alternatyva.
Kiekvienas projektas turėtų būti pritaikytas konkrečiai patalpai: nuo grunto paruošimo iki finalinės dangos klojimo. Darbų trukmė priklauso nuo pasirinktos technologijos: plokštėmis ar plėvele, ar kabeline sistema. Svarbiausia - laikytis gamintojo instrukcijų ir technologijų, atlikti skaičiavimus ir užtikrinti saugumą.
Kaip įrengti infraraudonųjų spindulių grindų šildymo sistemą?
Parsiduodančios plokštės Thermo gali būti montuojamos tiesiai ant išlygintos ir paruoštos pamatinės dangos, suteikdamos greitesnį montavimą ir palankų infraraudonųjų plėvelių sprendimą. Dėl patvarumo ir efektyvumo įrengimas su plokštėmis, ypač kai yra dideli plotai, dažnai laikomas optimaliausiu sprendimu. Tačiau kiekvienas projektas turi būti įvertintas atskirai, kadangi sąnaudos, terminai ir energijos poreikiai gali skirtis priklausomai nuo patalpos dydžio, dangų ir izolacijos.
Informacija apie dažniausiai pasitaikančias klaidas
Dažniausiai klaidų šaltiniai - netikslus grindų šildymo projektavimas ir montavimas, per ankstyvas įjungimas po betonavimo (ne anksčiau kaip 21 diena, temperatūrą palaipsniui iki 55 °C), neteisingas grindų dangos pasirinkimas, per didelių zonų sujungimas ir netinkamas šiltos šalčio balansavimas. Svarbu suprojektuoti tiksliai, atsižvelgiant į šilumos nuostolius, izoliaciją ir galutinės dangos šilumos laidumą. Jeigu naudojama dalinė sistema - būtina papildoma temperatūros reguliavimo mazgo įranga ar maišytuvas.
Nuo grunto paruošimo iki galutinės dangos: planavimo, parinko izoliaciją, plokščių arba kilimėlių, kabelių ar vamzdynų išdėstymo, iki bandymų ir bandomo paleidimo. Neturint pakankamai duomenų apie pastatą, gali kilti problemų su tikslu ir energijos suvartojimu. Projektą patikėkite specialistams, o kai kurias užduotis galima atlikti savarankiškai priklausomai nuo pasirinktų sprendimų.
Vandens šildymo sistemos kainos gali svyruoti nuo 30 iki 80 Eur už kvadratinį metrą, įskaitant medžiagas ir montavimo darbus. A++ energinės klasės namams rekomenduojama 20-30 cm polistireninio putplasčio. Dalį darbų galima atlikti savarankiškai, tačiau daugelis etapų - profesionalų darbas.