Šildomos grindys - tai modernus ir efektyvus būdas užtikrinti komfortišką šilumą jūsų namuose. Ši sistema gali būti įrengta įvairiais būdais, pradedant vandeniu ir baigiant elektra, ir siūlo daugybę privalumų, palyginti su tradiciniais radiatoriais.
Šildomų grindų tipai ir jų įrengimas
Šildyti galima elektra, naudojant specialius kabelius, pučiant šiltą orą grindyse esančiais kanalais, šiltam vandeniui cirkuliuojant grindyse įmontuotais vamzdeliais.
Šildomos grindys idealiai tinka vonios kambariui, prie pirties įėjimo, virtuvėje, prieškambaryje, rūsyje. Tokių grindų įrengimo technologijos, sukurtos užsienyje, yra taikomos ir Lietuvoje. Jei šios technologijos diegiamos pagal visus reikalavimus, neiškyla jokių problemų.
Vandeniu šildomos grindys
Šildymas vandeniu yra viena populiariausių grindinio šildymo sistemų. Jos pagrindinis privalumas - šildymo kaina. Vandens grindys, skirtingai nei elektrinės, gali būti įrengtos visame patalpos plote net prieš tai, kai jūsų galvoje kilo konkretus projektas. Jie užpildyti lygintuvu, todėl baldų vieta jiems nėra tokia svarbi. Vandens grindims įrengti reikia daugiau aukščio (vamzdeliai, betono sluoksnis ir vėliau grindų danga), visą tai sudaro ne vieno centimetro aukščio „sumuštinį“. Dėl to išsikraipo bendras viso buto grindų lygis ir tam tikrose buto vietose atsiranda slenkstukai-laiptukai, kas yra labai nepatogu. Tad turint galimybę įsirengti šildomas grindis vandeniu bute, reikia tai daryti naujos statybos bute, kur dar nepadaryta jokia apdaila ir įrengus šildymą vandeniu išlyginti bendrą grindų lygį visame bute, atsižvelgiant į tai kokioje vietoje bus kokia grindų danga.
Grindyse, šildant patalpas, reikia įrengti dviejų temperatūrų vandens cirkuliaciją. Kuomet šildomų grindų plotas yra nedidelis, galima pritaikyti kitą metodą šildomų grindų vandens temperatūrai reguliuoti. Automatinis patenkančio į šildomas grindis vandens temperatūros ribotuvas turėtų būti įrengiamas tam, kad būtų išvengta per aukštos temperatūros vandens pasklidimo grindų šildymo kontūre. Ribotuvas gali būti nustatomas 60-50°C temperatūrai.
Svarbu sudaryti reikiamą betono sluoksnį virš vamzdelių. Kad būtų išvengta šaltų oro srovių prie grindų, patalpose, kuriose yra dideli langai, vamzdelius grindyse reikia montuoti tankiau. Gyvenamosioms patalpoms gali būti naudojami 16, 17, 18, 20 mm skersmens vamzdžiai. Didelių patalpų, tokių kaip angarų, stadionų, gruntui šildyti naudojamas 25 mm vamzdis. Vamzdžiai užbetonuojami smulkiagrūdžiu betonu, kurio storis virš šiluminės izoliacijos turi būti ne mažesnis kaip 6,5, o virš vamzdžių - ne mažesnis kaip 4,5 cm. Jeigu betono sluoksnis yra per storas, didės energijos sąnaudos, o kadangi nemažas šilumos kiekis bus akumuliuojamas betono masės, kils problemų dėl grindų temperatūrinio režimo valdymo. Prieš betonavimą vamzdžius reikėtų išbandyti ir betonuojant juose palikti darbinį slėgį. Betonuojant temperatūra patalpų viduje neturi viršyti 25 °C. Betonavimo metu neleistina šildyti klojamo betono, nes gali atsirasti įtrūkimų ar kitokių defektų. Betono keitėjimo metu, kelias paras po išbetonavimo, betono paviršius turi būti drėkinamas. Betono masė sušyla dėl tekančio šilto vandens grindyse esančiuose vamzdeliuose. Betonas turi gerą šilumos laidumą ir didelę šilumos akumuliaciją, kas sudaro sąlygas grindų paviršiui šilti vienodai. Norint tinkamai atlikti darbus, reikia įvertinti tūrinį betono plėtimąsi. Dėl pastarojo atsiranda vidiniai įtempimai. Norint to išvengti, reikia įrengti temperatūrines siūles visame patalpos perimetre, durų angose ir skersai patalpos. Jei vienas iš patalpos matmenų yra didesnis nei 8 m, reikia įrengti temperatūrinę siūlę. Skersinės temperatūrinės siūlės turi būti įrengiamos šildomose grindyse, jei grindų plotas didesnis nei 30 m².
Svarbu nepamiršti sumontuoti tinkamą šiluminę izoliaciją tarp perdangos ir betono sluoksnio, kad šiluma nepatektų į apačioje esančias patalpas ar gruntą. Tam gali būti naudojamas polistirolas, akmens vata ar kitos medžiagos, kurios atitinka šildomoms grindims keliamus reikalavimus. Šiluminė izoliacija sumontuojama atskirais lakštais.
Elektrinės grindys
Jeigu planuojate įrengti infraredinį grindų šildymą, tuomet niekaip nepavyks kartu naudoti grindinio vandens šildymo. Taip yra todėl, jog po šildymo plėvele montuojamas specialus paklotas, izoliuojantis šilumą. Vamzdeliai būtų išvedžioti betono sluoksnyje po infraredinės plėvelės paklotu, tai šildymas vandeniu taptų neefektyviu. Abi sistemos kartu yra neįmanomos nes infraredinis šildymas su paklotu uždengs kitą šildymą. Gali būti šiek tiek sudėtinga suderinti vandens ir elektra šildomų grindų konstrukcijas. Jos gana skiriasi. Jeigu neplanuojama įsirenginėti šilumos siurblio oras-vanduo, tai tada galima tiesiog palikti esamą radiatorinio šildymo sistemą ir granulinį katilą. Tada įsirengiant elektrinį grindinį šildymą, galima šiek tiek sutaupyti, nes reikės mažesnės intervencijos į grindų konstrukciją, priešingai, nei vandeninio grindinio šildymo atveju.
Naudojant elektrines grindis, kurios nėra įgilintos į lygintuvą, svarbu iš anksto parengti virtuvės dizainą: pagalvoti, kur kokie baldai bus pastatyti, ir tik tada pradėti renovaciją. Atitinkamai, ten, kur bus šaldytuvas, viryklė ar didelės spintelės, šiltos grindys nenaudojamos ir dedamos tik atvirose vietose.
Elektrinį šildymą galite įsirengti bet kur, bet jo eksploatacija bus brangesnė nei šildymo vandeniu, todėl labai svarbu iš anksto viską apskaičiuoti ir pasverti. Jei planuojate žiemos periodu laikyti pastoviai įjungtą šildymą, tuomet rinkitės programuojamą termostatą. Jei šildymą įsijungsite tik retkarčiais, kai bus labai lauke šalta, kai ateis į svečius draugų ypač su mažais vaikais ar kitais retais atvejais, tuomet galite rinktis patį pigiausią elementarų termostatą.
Šildomų grindų privalumai
Rytais nusiprausę po dušu, visi kur kas maloniau atsistotume ant šiltų grindų. Dažnai šildomų grindų įrengimas paaiškinamas efektyviai naudojama energija ir komfortinėmis sąlygomis patalpoje. Patalpą šildant radiatoriais, aukščiausia temperatūra būna prie lubų, o kojos tuo metu šąla. Taip neatsitiks įrengus šildomas grindis.
Šildomos grindys padeda taupiau naudoti šiluma. Namuose 110m2, tokios sistemos įrengimas su medžiagomis kainavo ~6000Lt. Namą šildome granuliniu katilu Mini Bio 18kw. Taupydami kurą ir energiją, įmontavome reguliatorius, kurių pagalba galime padidinti ar sumažinti šilumos padavimą atskiruose kambariuose. Reguliavimas paprastas ir efektyvus.
Manau šildomos grindys patogiau todėl, kad nėra radiatorių, nebus kur kauptis dulkėms, nes visi žinom, kiek dulkių susikaupia už jų, bei, kaip nepatogu būna išvalyti. Plius visur tolygi temperatūra, nebus šaltų kampų, o tai sumažins pelėsio atsiradimo tikimybę.
Šildomų grindų įrengimo ypatumai ir rekomendacijos
Prieš klojant grindų dangą, šildomos grindys turi būti įkaitinamos. Grindys pradedamos kaitinti ne anksčiau nei po 21 dienos po išbetonavimo. Jos pradedamos šildyti 25 °C temperatūros vandeniu. Vandens temperatūra šildymo sistemoje iki projektinės keliama ne daugiau kaip 5 °C per parą. Šildant patalpa turi būti vėdinama, tačiau reikia stengtis išvengti skersvėjų. Maksimali šildomų grindų temperatūra turi būti išlaikoma 4 dienas, arba kol betono sluoksnio drėgnumas bus 2,0-2,5 proc. Grindų dangą galima kloti tik tada, kai grindų paviršius atvėsintas maždaug iki 20 °C.
Grindų dangoms galima naudoti medžiagas, kurios turi gamintojo ženklą, nurodantį, kad danga yra tinkama šildomoms grindims. Pasirinkta danga neturėtų skleisti jokių žmogaus sveikatai kenkiančių medžiagų. Viršuje esanti grindų danga lemia šilumos perdavimo į patalpą intensyvumą. Plytelės, marmuras, akmuo ir kitos didelį tankį turinčios dangos šilumą praleidžia geriausiai. Kiliminės dangos šį procesą stabdo. Dengiant medine grindų danga, reikia turėti omenyje tai, kad džiūdama mediena traukiasi, todėl gali susidaryti plyšiai. Taigi parketas turi būti 8-10 proc. drėgnumo.
Gerai įrengtų šildomų grindų visas plotas šyla tolygiai, grindų paviršiaus temperatūra yra ne didesnė nei 26 °C, vamzdelių išklojimo vietose nejaučiami karšti ruožai, dangos paviršiuje nesusidaro įtrūkimai. Norint užtikrinti norimą patalpos oro temperatūrą, reikia reguliuoti šilumos srauto dydį, kurį perduoda šildomos grindys į patalpas. Tam šildomoje patalpoje įmontuojamas temperatūros reguliatorius, kuriuo nustatoma norima patalpos temperatūra.
Nemačiau nei viename bute dar šildomų grindų virtuvėje, visur radiatoriai. Taip pat nemačiau ir pelėsio virtuvėje po spintelėmis. Na toli gražu ne visose virtuvėse vanduo patenka po spintelėms. Ir spintelės būna įvairios. Jei paliktos pakankamos angos, tai oras ten tvarkingai cirkuliuoja. Bet mačiau nemažai ir supelijusių kampų ir supuvusių spintelių. Kaip tik patariu grindinį šildymą dėti nevienodai. Saldytuvui jokios itakos tai visai neturi, na nebent saldytuvas sovietu laiku, tai yra jau mires. Pastatomi ima is galo o nuo grindu ima tik imontuojami, kuriem itakos grindys nedaro - yra tarpai, groteles. Vynine - ne eksperte bet vynui kiek zinau reikia vesumo, taigi arba visoj virtuvej bus 14 laipsniu arba ta vinine irgi saldytuvas. Siuksliu deze...nezinau kaip jusu virtuveje bet mano kazkodel tai nesmirdejo, bet kas bijo tai ir nuo silumos ir nuo purvo dedama tokia metaline plokstele, jei labai jau ten reikia kam. Pasiseke kad pirma ziema sausa, bet viena ziema dar ne rodyklis ir ka darysite jei po 2 metu ten prades pelyti, brangus malonumas keisti virtuve ar dar geriau grindys daviniot.
Dėl taškinės apkrovos kabelis perkais toje vietoje, kur jį spaudžia šaldytuvas. Tai išties tiesa, tačiau kalbant apie vandens grindis ir kai kurias infraraudonųjų spindulių sistemas, nereikia per daug jaudintis: tokios grindys užpilamos lygintuvu, o kai kabelis įkastas į betoną, tai nėra taip paprasta. Susirūpinę šaldytuvo saugumu daugelis pamiršta, kad šildomos grindys turi savo eksploatavimo rekomendacijas, o dažnai šaldytuvas yra vienas iš tų dalykų, kurio ant tokių grindų statyti nerekomenduojama.
Šildymo sistemos derinimas
Racionaliausia viena vandeninė šildymo sistema. Ji sėkmingai gali būti kombinuota - radiatoriai ir šildomos grindys. Jei žadate tūrėti savos elektros, tai jos perteklių, kuris visada atsiras, labai naudinga kaupti į akumuliacinę talpą. Tam reikalui yra efektyvus krovos mazgai su moduliacija, kuomet efektyviai panaudoja ir pasyvų energijos kiekį. Vandens šildymui iš savo elektrinės taip pat efektyvu naudoti momentinius vandens šildytuvus įrengiamus šalia vartojimo taškų. Tuomet nebus jokių šilumos energijos nuostolių vamzdynuose, išlaikysite aukštą vandens higienos kokybę.
„Uponor“ sausa grindinio šildymo sistema – konstrukcija ir valdymas
Šildomos grindys sumažins santykinį patalpos drėgnumą, oras bus sausesnis. Jei patalpose esantis oras yra per sausas (mažiau nei 30 proc.), galite pradėti justi gerklės, akių gleivinės, veido ar rankų odos džiuvimą, patirti diskomfortą, gali kilti kitokių sutrikimų. Tačiau bėdų dėl sveikatos neturėtų iškilti, jei grindys bus įrengtos vonios kambaryje, prie pirties įėjimo, virtuvėje ar prieškambaryje.
Taip pat svarbu nepamiršti sumontuoti tinkamą šiluminę izoliaciją tarp perdangos ir betono sluoksnio, kad šiluma nepatektų į apačioje esančias patalpas ar gruntą. Tam gali būti naudojamas polistirolas, akmens vata ar kitos medžiagos, kurios atitinka šildomoms grindims keliamus reikalavimus. Šiluminė izoliacija sumontuojama atskirais lakštais.
Namą šildome dujomis, tačiau namo šildymo sistema yra padalinta į du blokus: pirmo ir antro aukšto. Kiekviename kambaryje ir atskirai koridoriuose yra šildymo jutikliai, kurie įsijungia/išsijungia nuo termostatų pasiekus tam tikrą temperatūrą. Tai ypač patogu vonios, tualeto kambariuose, kuriuose galima turėti didesnę temperatūrą ir šiltas grindis. Montuojant jutiklius ir kolektorius labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip bus paskirstytos zonos.
Galvojantiems, kad ant šildomų grindų pasišildysite kojas, teks nusivilti, nes grindys neįkaista tiek, kad kojomis jaustumėte šilumą. Žmogaus kūno temperatūra kaip žinia yra 36,5 laipsnio ir viskas kas yra mažiau, yra vėsu ar šalta! Jei sistema sureguliuota tinkamai - šildomos grindys bus vėsios/drungnos. Jei kojoms šilta ar net karšta - kažkas negerai. Per aukšta temperatūra yra kenksminga daugumai man žinomų grindų dangos rūšių, išskyrus gal tik keramines plyteles. Maksimali leidžiama grindų temperatūra tokioms dangoms kaip laminuotos grindys, parketlentės ir PVC dangos yra 27-28 laipsniai.
Man santechnikai tuo pačiu tankumu norėjo vamzdelius sukloti ir 50 m2 patalpoje su 3,5 m aukščio lubomis! Turbūt jau būčiau senai sušalęs. Gal tokiai patalpai reikėjo vedžioti kas 10 cm? Dabartinėmis namo klimatinėmis sąlygomis nesiskundžiu, bet gal sistema būtų efektyvesnė, šildymo sąnaudos mažesnės (kurios nėra ir dabar didelės).
Jeigu planuosime ateityje remontą, būtinai pakeisiu parketą keraminėmis ar akmens masės plytelėmis. Turiu patirties, todėl visiems pažįstamiems rekomenduoju ant šildomų grindų kloti plyteles.
Namie 150 kv. m. ploto, visa šildymo sistema su katilu kainavo apie 5,8 tūkst. eurų. Temperatūra name valdoma daviklių ir el. pavaros pagalba, naudojant orų režimą (priklausomai nuo lauko oro temperatūros katilas paduoda šilumą ar ne), kai katilas dirba automatiniu būdu reguliuodamas paduodamos šilumos kiekį į šildymo sistemą. Be galo sunku sureguliuoti vienodą temperatūrą visos patalpose, būtini davikliai, į kuriuos reikaguodamas katilas valdo šildymo sistemą.
Šildomos grindys įrengtos 2014 m. name visose patalpose išskyrus garažą bei sandėliuką. Tokį pasirinkimą nulėmė kolegų, draugų atsiliepimai bei rasta informacija internete. Šildome kietu kuru. Šildomas plotas apie 150 kv. m. Kaina kažkur 10000 Lt., bet dar čia ne galutinė kaina, nes nepajungtas katilas. Bus valdoma elektronika kiekviename kambaryje atskirai bei temperatūros reguliavimo relė katilinėje. Tikiuosi, kad bus patogu. Kiek girdėjau atsiliepimų, temperatūra būna vienoda ir kambaryje nebūna šaltų kampų, t. y. oro temperatūra visur tolydi. Bet manau tikslinga kiekviename kambaryje įrengti temperatūros reguliatorius, kad būtų galima nusistatyti atskirai, kokios pageidauji, nes, jei bus nustatyta bendrai visur vienoda, tai reik nepamiršti, kad vieni kambariai suprojektuoti į šiaurę, kiti į pietus ar rytus ir šilumos patenka ir per langus. Todėl temperatūra gali skirtis skirtinguose kambariuose, todėl ir tikslinga įsirengti reguliatorius.
Manau šildomos grindys patogiau todėl, kad nėra radiatorių, nebus kur kauptis dulkėms, nes visi žinom, kiek dulkių susikaupia už jų, bei, kaip nepatogu būna išvalyti. Plius visur tolygi temperatūra, nebus šaltų kampų, o tai sumažins pelėsio atsiradimo tikimybę.
Šildomos grindys įrengtos 2014 visame name gyvenamose patalpose. Šildome dujomis, tačiau namo šildymo sistema yra padalinta į du blokus: pirmo ir antro aukšto. Kiekviename kambaryje ir atskirai koridoriuose yra šildymo jutikliai, kurie įsijungia/išsijungia nuo termostatų pasiekus tam tikrą temperatūrą. Tai ypač patogu vonios, tualeto kambariuose, kuriuose galima turėti didesnę temperatūrą ir šiltas grindis.
Mano pasiūlymas būtų, vis dėlto plyteles namuose naudoti minimaliai: koridorius, virtuvė, o svetainėje ar bendro naudojimo patalpose naudoti medines grindis.
Viskas labai priklauso nuo betono storio, jeigu labai storas betonas, tai grindims pakeisti temperatūrą reikės laiko, o jeigu standartinis storis betono, bent aš jį laikau standartiniu, pas mane jis yra 6,5 cm. Tai temperatūra pasikeičia per kokias 120 min. Žinoma, pirmo aukšto vonioje, laikysiu didesnę temperatūrą. Visas pirmas aukštas bus išklijuotas akmens masės plytelėmis, nes gavau informacijos, kad jos geriausiai praleidžia šilumą.
Antra priežastis, kodėl manau, jog šis mano pasirinkimas teisingas, tai namuose nuolat juntama maloni šiluma. Net per didžiuosius žiemos šalčius namuose buvo šilta ir gera. Kartą kaimynas, kuris įsirengęs radiatorius, bandė mane įtikinti, jog šildomų grindų sistema nusileidžia šildymui radiatoriais, tačiau jo argumentai manęs neįtikino. Mano argumentas dėl šildomų grindų sistemos ekonominės naudos buvo neatremiamas. Abu šildomės dujomis, abiejų termometrai rodo +22°C, tačiau aš dujų sunaudoju mažiau. Po šių mano žodžių kaimynas tik skėstelėjo rankomis ir išėjo.
Grindys nebijo drėgmės ir subraižymų.
Namai su kaminu ir asmenybės tipas labiau konservatyvus, bet visgi name nei vieno radiatoriaus, o kaminas reikalingas tik krosnelei. Namas buvo įrenginėjamas 2008-2009 metais per patį Lietuvos krizenimą, kai pardavėjų buvo gana daug, o klientų mažoka, tad derėtis dėl kainų buvo gana palankus metas. Šildymas kietu kuru buvo kategoriškai atmestas dėl savo neautonomiškumo (namie ne visada būnama, o ir pečkurio darbas neviliojo). Skystas kuras ir granulės atmesti dėl įrengimo kaštų, kuro kainos ir sandėliavimo ploto reikalingumo. Pasirinkimas buvo tarp geoterminės energijos ir gamtinių dujų. Pasirinkta kuro rūšis - gamtinės dujos, nes vamzdynas buvo netoliese, tad įrengimo kaštai lyginant su geoterminio šildymo buvo ženkliai mažesni. Dujinis katilas - kondensacinis, o norint išnaudoti jo privalumas, šildymo sistema privalo būti žemos temperatūros, vadinasi turimas pasirinkimas buvo tarp šildomų grindų, atitinkamų radiatorių arba konvektorių. Teko girdėti, kad ant šildomų grindų labiau kaupiasi dulkės. Gal ir kaupiasi, jei savaitėmis namų netvarkai, bet dulkių kiekis nuo šildymo sistemos nepriklauso, tad tie, kas turi radiatorius jas sukvėpuoja... Šnekant skaičiais: tai vidutinės metinės dujų sąnaudos šildymui ir karšto vandens gamybai yra apie 1400m3, kas sudaro apie 636€ metams arba 53€ mėnesiui dabartinėmis dujų kainomis. Teisybės dėlei reiktų paminėt, kad kaminas name yra panaudojamas.
Kviečiame susipažinti su AHT šildymo kilimėliais. AHT šildymo sistema yra pagrįsta unikalia amorfinio metalo juostelių šildymo technologija. Keli AHT privalumai: sukuria pastovesnę šilumą, darbinę temperatūrą pasiekia greičiau nei kitos sistemos, žemas vos 2.2 mm. profilis ir puikus lankstumas.
