Difuzinės plėvelės stogo dengimui: paskirtis, naudojimas ir praktiniai patarimai

Šlaitiniam stogui sandarinti naudojamos difuzinės plėvelės. Jos nepraleidžia į vidų nuo stogo dangos lašantį kondensatą ir išleidžia iš vidaus garus. Sienoms naudojamos kiek pigesnės priešvėjinės plėvelės. Profesionalams, ir ne tik jiems, susigaudyti statybinių plėvelių rinkoje būtina, nes teisingas plėvelės parinkimas ir naudojimas užtikrina namo konstrukcijų - stogo ir sienų termoizoliaciją, sandarumą bei ilgaamžiškumą. Konstruktorius, atsižvelgdamas į naudojamas medžiagas, pastato paskirtį, aplinką, nurodo plėvelės tipą techniniame darbo projekte. Tam, kad nesusipainiotume, pirmiausia turėtume nepainioti terminų. Dažniausiai painiojamos plėvelės ir terminai - tai difuzinė, garo izoliacijos, hidroizoliacinė, vėjo izoliacinė ir antikondensacinė plėvelės. Iš esmės visi plėvelių pavadinimai teisingi, rodantys naudojimo paskirtį ir vyraujančią savybę.

Daugelio plėvelių tipų esmė ir ką verta žinoti prieš įsigyjant

Renkantis difuzinę plėvelę reiktų atkreipti dėmėsį į plėvelės darbinio/ funkcinio sluoksnio storį, atsparumą UV spinduliams, atsparumą temperatūrai (ypač stoguose po skarda) ir gamintojo garantinį laikotarpį. Laidumas garams priklauso nuo temperatūros ir kitų atmosferos veiksnių. Dar viena plėvelių grupė - vadinamos metalizuotos plėvelės. Tipinė polietileno membrana sukuria apie 30-60 metrų barjerą garui, o garo membrana su aliuminiu gali sukurti net iki 2000 m garo barjerą. Garo izoliacinės membranos su aliuminio sluoksniu suteikia papildomą „termoso efektą“, kai jos atspindį šilumą atgal į pastatą ir taip padeda taupyti išlaidas šildymui. Renkantis tokio tipo membraną labai svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo deklaruojamą spinduliavimo (emisijos) lygį. Kuo šis rodiklis arčiau 0, tuo daugiau produktas gali atspindėti šilumą. Jei šio rodiklio nėra nurodyta produkto Techninėje gaminio lentelėje, vertėtų suabejoti dėl produkto patikimumo ir kokybės.

Difuzinė plėvelė tvirtinama ant gegnių. Daromas vėdinimo tašelis ir ant jo tvirtinamas grebėstas. Tvirtinama rievėtomis vinimis, geriausia nerūdijančio plieno. Darbinis arba funkcinis statybinės plėvelės sluoksnio storis (FSS) yra pagrindinis plėvelės efektyvumo (ne stiprumo!) rodiklis: kiek plėvelė laidi vandens garams, bet nelaidi vėjui ir vandeniui. Nepaisant to, iš kelių sluoksnių sudaryta plėvelė, jos savybių komplekso efektyvumą lemia funkcinio sluoksnio storis. Funkcinio sluoksnio storis nurodomas mikronais - kuo šis skaičius didesnis, tuo efektyviau veikia plėvelė. Kas atsitinka, kai plėvelė turinti ploną funkcinį sluoksnį? Ji prasčiau išgarina vandenį iš konstrukcijų. Aplink funkcinį sluoksnį yra armuojanti plėvelė. Plėvelės svoris arba gramatūra (g/kv.m) nėra svarbiausias parametras, kadangi jis galutinai nenulemia mechaninių ar kokybinių produktų savybių. Kartais painiojami plėvelės funkcinio sluoksnio storis ir plėvelės gramatūra - t.y. plėvelės svoris.

Difuzinės membranos atsparumas vandens patekimui į konstrukciją matuojamas W1 testu, kuomet 2 valandoms paliekamas 20 cm vandens stulpas virš membranos ir stebima, ar produktas nėra laidus vandeniui. Be minėtų garų laidumo, storio, svorio parametrų gamintojai nurodo plėvelės atsparumo UV spinduliams laiką arba UV stabilizaciją. Dažniausiai tai būna trys arba keturi mėnesiai. Svarbus rodiklis yra plėvelės tempimo jėgos koeficientas, kartais jis įvardijamas kaip nutraukimo jėga tempiant. Jis ypač reikšmingas plėvelę montuojant. Peržiūrėkite techninius duomenis, kuriuos pateikia gamintojas. Tokiu atveju verta pasidomėti eksploatinių savybių deklaracija, kurioje gamintojams privaloma nurodyti plėvelių parametrus ir pagal kokį standartą jie buvo bandomi. Labai greitai galima pastebėti standartų neatitikimus arba jų nutylėjimą. Kokius likutinius parametrus gamintojas deklaruoja po priverstinio sendinimo UV spinduliais. Tai svarbus parametras, kuris pateikiamas gaminio deklaracijoje. Kuo mažesnė likutinė vertė - tuo, tikėtina, produktas yra žemesnės kokybės.

Kodėl svarbu rinktis difuzinę plėvelę teisingai

Bet kurios kvėpuojančios statybinės stoginės ar fasadinės plėvelės ilgaamžiškumas svarbus dėl dviejų priežasčių: kad ji stoge, ar sienose nesuirtų, o jei išlieka nesuirusi, kad neprarastų savo funkcionalumo. Vienas iš kokybės parametrų, kad gamintojas garantuoja ilgą plėvelės tarnavimo laiką yra produkto garantinis laikotarpis. Dauguma rinkoje esančių plėvelių turi trumpą garantinį laiką arba apie jį neužsimenama. Be to, garantija prisideda prie jūsų investicijų patikimumo. Difuzinės plėvelės paskirtis - apšiltinimo sluoksnyje susidariusią drėgmę išgarinti į išorę, tačiau į vidų nepraleisti vėjo ir vandens.

Turint omenyje stogo dangos tipus, svarbu žinoti: trejų sluoksnių difuzinė plėvelė dažnai siejama su geresniu ilgaamžiškumu ir stabilesnėmis eksploatacinėmis savybėmis, o dviejų - dažnai naudojama tik sienoms kaip priešvėjinė plėvelė. Montavimo metu būtina laikytis gamintojo rekomendacijų, nes neteisingas įtempimas ar plėvelės persidengimo neatitikimai gali lemti drėgmės įsiskverbimą ar vėlavimą ventiliacijoje. Ükinis principas: difuzinė plėvelė turi būti montuojama kryptimi, kuri užtikrina efektyvią garų laidą ir tinkamą vėdinimą, o visos jungtys turi būti sandarios.

Montavimo etapai ir praktiniai patarimai

  • Difuzinę plėvelę montuojama lygiagrečiai stogo nuolydžiui; kai kuriais atvejais gali būti statmena kryptimi arba išilgai gegnių, priklausomai nuo stogo dengimo tipo.
  • Ant gegnių galų įrengiami laštakiai, ištempta difuzinė plėvelė ir prispaudžiama lipni juosta, dažnai jau su gamykloje priklijuota klijavimo juosta.
  • Tarpsavyje plėvelės turi būti suklijuojamos (dažniausiai naudojama gamyklinė klijuojanti juosta ties persidengimu).
  • Dedami vertikalūs vėdinimo tašeliai, su vinių juosta, tada kišami grebėstai - jų tipas ir tarpai priklauso nuo stogo dangos tipo.
  • Difuzinė plėvelė turi būti tinkamai įtempta; plėvelės pažeidimai, paukščių ar pelių pažeidimai gali trumpinti tarnavimo laiką. Sudderant plėvelę arba kliudant ja, gali atsirasti įplyšimų.
  • Jei stogo dengimo danga yra klasikinių formų (skarda, šiferis, čerpės), plėvelė gali būti neįvesta į lataką; priešingu atveju, kai naudojama profiliuota stogo danga (pvz., Borgos), galima palikti plėvelę neįvestą į lataką tam, kad būtų geresnė oro cirkuliacija virš plėvelės.
  • Prie sienos plėvelės reikia turėti vieną sluoksnį sienų plėvelės - tai užtikrina vėdinimą ir sandarumą tarp stogo ir sienos plėvelių.

Jei planuojate stogo darbus patikėti profesionalams, Vilniuje ir jo apylinkėse galima kreiptis į UAB „Inrufas“ - įmonė siūlo stogo dangos parinkimą, šiltinimą ir lietaus nuvedimo sistemų įrengimą, užtikrindama kokybę ir ilgaamžiškumą. Difuzinės plėvelės laikysis drėgmės reguliavimo ir oro srauto užtikrinimo, taip pat padeda optimizuoti šildymą.

Renkantis difuzinę plėvelę: praktiniai patarimai

  1. Rinkitės trisluoksnę difuzinę plėvelę. Dviejų sluoksnių plėvelė yra skirta sienoms, vadinama priešvėjinė. Jei priešvėjinę plėvelę sumontuosite po stogo danga, kondensatas tekės per ją.
  2. Pasirinkite kuo storesnę plėvelę (grama/m2). Standartiškai 1300-1500 g/m2 yra dažnas minimalus garų pralaidumo rodiklis šlaitiniams stogams, ypač su mažais nuolydžiais. Vėliau, per ilgesnį laiką, ji išlaikys geresnį veikimą.
  3. Atsižvelkite į UV atsparumą: dažniausiai difuzinės plėvelės turi UV stabilizaciją 3-6 mėnesiams; įsitikinkite, kad šis laikotarpis atitinka jūsų projekto sąlygas.
  4. Peržiūrėkite garantinį laikotarpį. Ilgalaikė plėvelės tarnavimo trukmė priklauso nuo teisingo montavimo ir nuo gamintojo garantijos. Geriausia rinktis plėveles su aiškiai nurodoma garantija.

Dažniausios klaidos montavime ir kaip jų išvengti

  • Nega­limas oro srautas ventiliacijai - trūksta atstumų tarp plėvelės ir pagrindinės stogo dangos; trūksta ventiliacijos angų.
  • Pakeliant ventiliacines angas užsandarinamos kraigo dalys, kas gali sukelti kondensato laikymąsi.
  • Blogas plėvelės įtempimas arba persidengimų neužsandarinimas; plėvelė gali netinkamai sulaikyti drėgmę.
  • Nebuvo uždėta garų izoliacija arba ji pažeista montavimo metu.
  • Perdilimas plėvelės priešinga puse - dažnai klaida patikrinti plėvelės pusę pagal logotipus ar užrašus, nes plėvelė turi būti tinkamai išskleista.

Kainų ir kokybės santykis yra svarbus, tačiau dažnai svarbiausia - teisingas montavimas ir plėvelės tinkamumas konkrečiam stogo konstrukcijos tipui. Difuzinės plėvelės - tai būtinybė, kuri padeda išsaugoti šilumos izoliaciją, ventiliaciją ir stogo bei sienų ilgaamžiškumą.

Difuzinės plėvelės konstrukcija ir montavimo schema

Kaip sumontuoti difuzinę plėvelę?

Techniniai parametrai ir jų reikšmė praktikoje

Darbinio/ funkcinio sluoksnio storis (FSS) - pagrindinis plėvelės efektyvumo rodiklis: kuo didesnis, tuo plėvelė labiau laidi vandens garams ir tuo pačiu agresyviai neleidžia iš išorės patekti į konstrukciją. Funkcinio sluoksnio storis matuojamas mikronais (μm) - daugiau nei 100 μm rekomenduojama. Vandens stulpo aukštis (mmH2O) dažnai nurodomas plėvelės atsparumui vandens slėgiui - stogo plėvelėse paprastai siekia 1000 mmH2O. Garų pralaidumas (g/m2/24h) - svarbus rodiklis; minėtinas minimalus dažnu atveju 1300-1500 g/m2/24h. UV atsparumas - svarbus, nes plėvelė gali būti tiesiogiai veikiama saulės spindulių, net prieš dengiant stogą arba uždengus stogą. Temperatūrų diapazonas turėtų būti kuo platesnis, kad plėvelė nepakistų dėl išorinių sąlygų.

Kokiomis plėvelėmis apsirūpinti? Difuzinės plėvelės vaidmuo - pagerinti šilumos izoliaciją ir užtikrinti oro srautą, tuo pačiu apsaugant nuo drėgmės patekimo į konstrukcijas. Difuzinę plėvelę galima skirstyti į vienasluoksnes, trisluoksnes ir dvisluoksnes (dvisluoksnės kaip sienų plėvelės). Vienassluoksnės plėvelės dažnai turi didesnį garų laidumą, tačiau jos yra mechaniškai pažeidžiamesnės. Trisluoksnės plėvelės dažnai rekomenduojamos tiems, kurie nori mažesnio garų pralaidumo, tačiau lengvesnio montavimo. Svarbu suprasti, kad plėvelių sumontavimo tikslas yra užtikrinti, kad vandens garai galėtų patekti į ventiliuojamą oro tarpą, o kondensatas neteiktų į vidaus erdves.

tags: #siferio #sujungimo #plevele #naudojama