Sienų šiltinimas polistireninio putplasčio 100 mm storio armavimas: detali instrukcija ir patarimai

Šioje straipsnyje pateikiama išsami technologijos šiltinant išorines sienas polistireninio putplasčio (EPS) plokštėmis su 100 mm storio armavimu ir plonasluoksniu tinku ar klinkerinėmis plytelėmis gaires. Apžvelgiama, kaip laikytis STR 2.01.10:2007 bei STR 2.01.11:2007 reikalavimų, kad sienos būtų sausos, švarios ir sandarios, o šilumos nuostoliai sumažėtų iki minimumo.

1. Paruošimas ir planavimas

Prieš pradedant darbus būtina užtikrinti paviršiaus kokybę: švarų, sausą ir tvirtą pagrindą, be dulkių, riebalų bei kitų priemaišų. Sienų paviršius turi būti švarus ir sausas, o senų sluoksnių šalinimas - atliekamas kruopščiai. Ant paviršiaus užtepti giluminiai gruntai, siekiant pagerinti sukibimą su klijais. Jei sienos paviršius nėra lygus, jį reikia išlyginti tinku ar kitomis priemonėmis. Daugelis gruntų turi antiseptinių savybių, o Grunto sluoksnis atlieka hidroizoliacijos funkciją ir užkerta kelią pelėsių formavimuisi.

Elektros instaliacijos paruošimas - senų aliuminio laidų keitimas į varinius bei naujų takų frezavimas. Laidų vedimas sienos viduje įdedamas į nedegius plastikinius vamzdžius, o jungikliai sujungimai išmontuojami ir po šiltinimo gali būti ilgesni. Svarbu užtikrinti saugų darbų atlikimą ir srovės išjungimą.

Medžiagų pasirinkimas: plokščių storis dažniausiai apie 50 mm, klijai klijuojant plokštes, armavimo tinklelis, tvirtinimo elementai (grybai) ir papildomi kampiniai armavimo elementai. Reikalingas kiekis - apie 10 kg sauso mišinio vienam kvadratiniam metrui. Pasirenkant klijus, reikalinga užtikrinti jų sukibimą tiek su sienos paviršiumi, tiek su plokštėmis, o plokščių plotai turi būti vientisai padengti 40% ploto, o dengianti šlifavimo plokštę - 60%.

2. Plokščių klijavimas

2.1. Klijų paruošimas ir dengimas

Klijai ruošiami pagal gamintojo instrukcijas: sausas mišinys sumaišomas su vandeniu iki norimos konsistencijos. Paruoštus klijus dengti ant plokščių kraštų ir vidurio arba tiesiai ant sienos, naudojant purškiamas klijuojančias putas. Vidutiniškai vienas balionėlis pakanka apie 10 m² plokščių. Klijų putos turi būti palaikomos kelias minutes prieš plokštės prispaudimą. Po prispaudimo laikyti kelias minutes, kol klijai įgys pakankamą sukibimą.

2.2. Plokščių tvirtinimas smeigėmis

Po pirmojo sukibimo plokštės tvirtinamos smeigėmis praėjus maždaug 2 paroms. Skylės smeigėms gręžiamos vertikaliai, o jų gilis turi atitikti inkaravimo reikalavimus: ≥ 6 mm paviršiniams tvirtinimams, ≥ 25 mm gilinamiesiems tvirtinimams. Jei smeigė įsukama per plokštę, reikia užtikrinti, kad galvutė būtų lygiai su plokštės paviršiumi. Kai storis > 150 mm, galima įbrėžti duobutes smeigėms. Smeigės užpildomos kamšteliu arba montavimo putomis. Jei šiltinimo sistema dengiama apdailos plytelėmis, smeigių galvutės turi būti virš armavimo tinklelio.

3. Armavimo tinklelis ir armavimo sluoksnis

3.1. Armavimo tinklelio klojimas

Ant priklijuotų ir smeigėmis sutvirtintų plokščių klojamas armavimo tinklelis. Tinklelis dedamas su perklijomis 10 cm, o kampai papildomai sustiprinami gabalais. Langų ir durų angokraščiai sustiprinami kampais su armavimo tinkleliu.

3.2. Armavimo sluoksnio dengimas

Į armavimo tinklelią įspaudžiamas glaistas, dengiamas plonu sluoksniu, vengiant didelių nelygumų. Pirmojo sluoksnio išdžiūvus, dedamas antrasis sluoksnis. Ant darbų paviršiaus paruošiamas tinkas: nuvaloma, sušlifuojama siekiant tolygumo. Jei planuojama klijuoti tapetus ar dažyti, šlifuojama atsargiai, kad paviršius būtų glotnus.

4. Papildomi apdailos darbai

4.1. Dažymas

Dažant sienas naudoti volelius, dažų sluoksnį dengti nuo viršaus į apačią, vienas potėpis turi dengti ankstesnį kraštą. Kampai ir sunkiai pasiekiamos vietos gali pareikalauti papildomos pagalbos.

4.2. Tapetavimas

Flizelinės tapetų medžiagos - atsparios vandeniui ir ugniai, atsparios susidėvėjimui ir gali būti dažomos. Tapetai - daugiau informacijos apie jų pranašumus tikrai naudinga planuoti dizainui.

4.3. Montavimo putų naudojimas

Montavimo putos turi būti apsaugotos nuo UV spindulių bei saulės spindulių. Žaliosios kilmės - saugokite putų paviršių nuo ultravioletinių spindulių, kitaip jos degraduos. Sukeliamas paviršiaus įtempimas turi būti kontroliuojamas, kad nepažeistų plokščių struktūros.

5. Kaip taisyklingai tvirtinti smeiges

Polistireninį putplastį reikėtų pritvirtinti smeigėmis po to, kai klijai sutvirtėjo. Skylės smeigėms turi būti gręžiamos vertikaliai ir į pagalbines vietas įkišamos smeigės. Skylės gylis priklauso nuo smeigės tipo. Jei smeigė išsitiesia - ją pakeiskite. Po klijavimo smeigės įdedamos 6-8 smeigės 1 m² plokštės, kampuose naudojami kampiniai grąžtukai. Smeigės būtina įkalti į šiltinamosios plokštės vidų ir užtikrinti, kad smeigės galvutės būtų virš plokštės paviršiaus.

6. Plonasluoksnės apdailos džiūvimo režimas ir apsauga

Siekiant išvengti džiūvimo įtūžių ir pleišėjimo tinkuojant, tinką sagoti - apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, lietaus bei vėjo poveikio. Plonasluoksnė apdaila turi būti įrengiama esant oro temperatūrai > 5°C. Dažnai plonasluoksnė apdaila pageidaujama; veikia reikalavimai dėl plokščių išilginių siūlių ir tinklelių padengimo. Leistinas nuokrypis 2 m ruože - iki 2 mm.

7. Pamatų šiltinimas ir sandaros svarba

Pamatų šiltinimas skiriasi nuo sienų: svarbiausia - apsaugoti nuo drėgmės ir užtikrinti pamatų ilgaamžiškumą. Polistireninis putplastis ETNA EPS 100 (arba EPS 150, priklausomai nuo grunto pobūdžio) naudojamas pamatų šiltinimui, kartu su hidroizoliacija. Plokštės klijuojamos iš apačios į viršų, įsitikinti, kad klijai užpildytų mažiausiai 40% plokštės paviršiaus. Pasiekus horizontalią liniją, toliau daromi sprendimai su kampais ir profiliuočiais; užtikrinama, kad pamatų kampai būtų sandariai užklijuoti papildomais elementais.

8. Vėdinamosios įrangos ir sandarumo klausimai

Vėdinamosios išorinių sienų termoizoliacinės sistemos sudedamosios dalys: šilumos izoliacija, tvirtinimo elementai, 25-40 mm vėdinamas tarpas ir fasado apdaila. Sandarumą užtikrina tvirtinimo elementai ir tinklelis, o tarp plokščių - užpildai iš atraižų arba termoizoliacinių putų. Vėdinamosios sistemos apačioje ir viršuje įrengiamos ventiliacijos-angos, kurių plotas ne mažesnis kaip 500 mm2 vienam metrui. Aplink šiltinimo sistemą svarbu apsaugoti nuo užterštumo ir korozijos.

9. Efektyvumas ir energija

Polistireninis putplastis pasižymi mažais šilumos laidumo koeficientais, o pilkasis putplastis leidžia pasiekti tą pačią šilumos varžą su erdvesniu plokštės storio optimizavimu. Pasirenkant EPS storį, būtina laikytis energinio efektyvumo klasės poreikių: A, A+, A++, atsižvelgiant į fasado sandarumą ir šilumos nuostolius dėl langų ir angų mazgų.

10. Daugiau svarbių nuostatų

• Šilumos tiltelių jautrumas: sandūrose tarp plokščių ir angų kampuose dažnai atsiranda temperatūros koncentracijos vietos, kur gali formuotis šalčio tiltai. Todėl būtina tinkamai uždaryti siūles ir užtikrinti tinklelių kampų sujungimą.
• Briaunų ir kampų apsauga: kampų sujungimai turi būti armuoti papildomais armavimo tinkleliais (>20 mm atstumu).
• Tinkavimo regimenai: tinkavimo džiūvimas turi būti kontroliuojamas, o plokščių švarumas - nuolatinis.
• Plokščių sujungimai: plokštės neturi būti sujungiamos ties fasadų angų briaunomis - reikia palikti užlaidas.

11. Trumpa lentelė: pagrindinės medžiagos ir jų funkcijos

tags: #sienu #siltinimas #polistireninio #putplascio #100 #mm