Šiame straipsnyje aptariamas paruošto betono stiprumas, klasės, gniuždymo stiprio bandymų interpretavimas pagal ES standartus, bei svarbiausi veiksniai, lemantys ilgaamžį ir saugų statinių eksploatavimą. Pagrindinis tikslas - išsamiai pristatyti, kaip skaičiuojamas betono stiprumas, kokios yra jo klasės, kokie laboratoriniai ir gamybiniai reikalavimai, ir kaip rinktis medžiagas sienų bei gelžbetoninių žiedų konstrukcijoms.
Klasifikavimas ir pagrindiniai terminai
C30/37 - Pagal ES standartus, betonai, smėlio betonai yra klasifikuojami pagal betono klases. Raidė nurodo betoną (betonas angl. Concrete), tuo tarpu pirmi du skaitmenys nurodo mažiausią charakteristinį betono gniuždymo stiprį, MPa, bandant cilindrinius bandinius, o paskutiniai du skaitmenys - mažiausią charakteristinį betono gniuždymo stiprį, MPa, bandant kubinius bandinius.
Kartu su klasių sistema svarbus ir šaltinis - S# (slankumo klasė). S# - Betono mišinio slankumas, kuris nustato nesukietėjusio betono konsistencijos tipą. Kūgio deformacijos matuojamos Abramso kūgiu, o vertinimo ribos - nuo 10 mm iki 200 mm. Pagal slankumą mišiniai skirstomi į S1-S4 klases, kur S1 apibūdina standų mišinio slankumą, S4 - skystą mišiniui. Standžios konsistencijos mišiniui būdingas S1 (10-40 mm) ir toks mišinys vežamas be maišymo įrangos, o S2 (50-90 mm) jau gali būti vežamas automobilinėmis betono maišyklėmis.
Kokiose sąlygose naudojamos konkretos klasės
Minimalus pakrautas betono kiekis - 0,3 m3, maksimalus - 9 m3. Rekomenduojama betono mišinį sutankinti per 60 minučių nuo pagaminimo iki cemento rišimosi pradžios. Prireikus rišimosi pradžią galima reguliuoti cheminiais priedais (rišimosi greitikliais / lėtikliais), derinant su gamintoju. Automobiliniai siurbliai naudojami padavimui statybvietėje, o automobilinės maišyklės turi standartinius matmenis: apie 9 m ilgio, 2,5 m pločio, 3,8 m aukščio.
Sienų konstrukcijose svarbu atsižvelgti į namo išplanavimą, kur didesni kambariai ar langai gali reikalauti stipresnių medžiagų (10 MPa ir daugiau). Minkštesnės medžiagos turi būti papildomai stiprinamos gelžbetoninėmis konstrukcijomis ar papildomais sprendimais. Pertvaroms dažnai rekomenduojama rinktis didesnio tankio medžiagas, kurios pagerina garso izoliaciją.
Kursuojant sienas ir plokštes, būtina įvertinti metų laiką ir drėgnoje vietose esančias sąlygas - įmirkis įtakos turi ilgaamžiškumui. Įmirkis (daugiau nei 50 %) reikalauja papildomos apsaugos statybų metu. Po namo statybos būtina uždengti stogą ir laikyti blokų apsaugant nuo drėgmės keliamų rizikų kelias mėnesius.
Keraminių ir fibo blokelių pasirinkimo įtaka žiedo reikmėms
Keraminių blokelių KERATERM 25 stipris - apie 15 MPa, fibo blokelių 25 cm - 3-5 MPa. Dėl šių skirtingų stiprumų padėtis dėl monolitinio gelžbetoninio žiedo gali keistis: Keraterm blokų atveju prieš dedant perdangas nėra būtinas g/b žiedas iki 6,5 m ilgio perdangų, o fibo blokams - jis reikalingas. Tačiau tarp keramikos žiedų ir ARKO blokų galima pasiekti didesnį šiluminį efektyvumą, sumažinant sienos plokštumos šilumos laidumą ir kartu užtikrinant pakankamą mechaninį atsparumą.
ARKO blokai (M18) siūlo 11-17 MPa stiprumą ir 14-17% įmirkį. Prie 18 cm storio ARKO sienos su 18 cm putų polistirolo sluoksniu šiluminė varža gali būti apie 5 (W/mK). Tokios sienos 1 m2 kaina gali būti mažesnė už dujų silikatą ar keramines/ fibo sienas, o mechaninis atsparumas gali būti keliais kartais didesnis nei keraminių blokų sienoms.
Medžiagų stiprio palyginimas
| Medžiaga | Stipris (MPa) |
|---|---|
| KERATERM 25 | 15 |
| Fibo 25 cm | 3-5 |
| ARKO M18 | 11-17 |
Taigi, išvardytos medžiagos rodo, kad KERATERM 25 ir ARKO M18 yra stipresni pasirinkimai lyginant su Fibo blokais, o ARKO sprendimai gali būti ekonomiškesni ir užtikrinti gerą šiluminę varžą be papildomo monolitinio gelžbetoninio žiedo iki tam tikrų perdangų ilgių.
Betono ir gelžbetonio šulinių elementų gaminiams rekomenduojama naudoti armatūrą S500 klasės. Armatūros strypai turi būti paruošti taip, kad būtų galima saugiai pakelti ir montuoti, o įleidžiami į betoną laikytų reikiamą padėtį. Betono apsauginis sluoksnis poliams turi būti ne mažesnis kaip 50 mm D<0,6 m, kai nėra kitaip sutarta.
Klasės ir priežiūra
Betono klasė drėgnoms sąlygoms ir silpnai agresyvioms cheminėms aplinkoms - C35/45, laikantis LST EN 1917 ir darbo brėžinių. Nestandartiniai blokai skirti itin atsparioms konstrukcijoms. Priežiūra apima šaltuojuoju metų laikotarpiu- drėgmės ir temperatūros kontrolę, bandymų blokų laikymą tam tikrose sąlygose (20±2°C, >95% RH).
- Kanalizacijai ir aplinkai - užtikrinti ilgaamžiškumą ir atsparumą cheminėms medžiagoms per standartus.
- Prieš liejant gelžbetoninius žiedus - įvertinti perdangų ilgius, medžiagų stiprumą, bei reikalingą šiluminę varžą.
- Suderinant medžiagas, lyginti sienos kvadratinių metrų kainą su apšiltinimu, įvertinant gelžbetoninių žiedų reikalingumą ir vidaus tinko storį.
- Dispečeriui svarbu stebėti maišymo srovę ir nuosėdžio parametrus, bei užtikrinti tinkamą vandens kiekį, kad nebūtų sutrikdyta betono gniuždymo stiprumo charakteristika.
Drėgmės rodikliai (įmirkis ir įdrėkis) turi įtakos ilgaamžiškumui. Didesnė įmirkis - didesnė poreikio laikyti statybinę medžiagą drėgmei atsparia. Po statybos būtina uždengti stogą ir laikyti blokus atsargiai, kol galės pradėti šiltinimo darbai.
Betono pradinis kietėjimas paprastai prasideda, kai skiedinys praranda plastiškumą (8-12 valandų, priklausomai nuo temperatūros). Galutinis stingimo laikas - 12-16 valandų, oes žiemą gali būti 18-24 valandos. Betono atsparumas šalčiui (F100, F150, F200) rodo gebėjimą atlaikyti užšalimą ir atitirpinimą. Šie rodikliai yra svarbūs planuojant darbų seką ir laiką statybvietėje.
tags: #s500 #skaiciuotinis #betono #stipris