Bitumas - tai kieta arba dervos pavidalo medžiaga, sudaryta iš angliavandenių ir asfaltenų mišinio. Spalva varijuoja nuo tamsiai geltonos iki juodos, o tankis - 0,95-1,50 g/cm³. Ši medžiaga tirpsta organiniuose tirpikliuose, bet netirpsta vandenyje. Šildomas bitumas minkštėja, o aušdamas - kietėja. Jis yra degus ir pasižymi geru sukibimu su įvairiomis medžiagomis, tokiomis kaip metalas, akmuo ar mediena. Dirbtinis bitumas gaunamas perdirbant naftos produktus, pavyzdžiui, mazutą ar gudroną, oksiduojant juos. Taip pat gali būti išgaunamas iš degiųjų skalūnų ar akmens anglių terminio apdirbimo būdu. Pagal kilmę ir apdirbimo būdą skiriami likutinis, oksiduotasis, krekinginis ir sudėtinis bitumas.
Bitumo savybės ir kilmė
Bitumo savybės apibūdinamos minkštėjimo temperatūra, tąsumu ir klampa. Kadangi bitumas sensta ir tampa trapus, į jo sudėtį dedama antioksidantų ir jis modifikuojamas polimerais. Dėl šių savybių jis plačiai naudojamas įvairiose pramonės šakose. Bitumas gali būti modifikuotas polimerais, siekiant pagerinti jo eksploatacines savybes ir naudoti kaip įvairias produktų formas statybų pramonėje. Jis yra pagrindinis hidroizoliacinių medžiagų komponentas hermetikų, mastikų, klijų, dangų ir kt. pavidalu.
Bitumo panaudojimas
Bitumas yra nepakeičiamas statybinių medžiagų gamyboje. Apie 75% viso bitumo sunaudojama asfaltbetonio gamybai, kuris naudojamas kelių tiesimui. Taip pat bitumas naudojamas stogų dangai, hidroizoliacinėms ir antikorozinėms dangoms, ruberoidui, pergaminui, bituminiam lakui ir bituminiams plastikams gaminti. Jis taip pat dedamas į įvairius kompozitus. Automobilių pramonėje bitumas naudojamas antikorozinėms dangoms. Purškiamas konservantas, pagamintas iš bitumo, apsaugo automobilio dugną ir slenksčius nuo korozijos, atmosferos poveikio, trinčiai, braižymui, akmenukų smūgiams ir net švelnioms rūgštims. Svarbu žinoti, kad antikorozinės bituminės dangos negalima apipurkšti dažais.
Bituminė mastika ir jos svarba hidroizoliacijai
Bituminė mastika yra hidroizoliacinė medžiaga, sudaryta iš bitumo, polimerų ir įvairių priedų, kurie suteikia jai elastingumo ir atsparumo drėgmei. Ji yra plačiai naudojama pamatams, stogams, terasoms, balkonams ir kitoms pastato konstrukcijoms apsaugoti nuo vandens ir drėgmės. Hidroizoliacinė mastika efektyviai apsaugo pastato konstrukcijas nuo nuolatinio drėgmės poveikio, tokio kaip krituliai, kondensatas ar požeminis vanduo. Kondensatas gali susidaryti ir ant namo vidinių sienų, ypač drėgnose patalpose - vonioje, virtuvėje, rūsyje. Naudojant hidroizoliacinę mastiką, galima išvengti nepageidaujamos drėgmės namuose ir taip apsisaugoti nuo pelėsio, grybelio bei statybinių konstrukcijų irimo.
Renkantis bituminę mastiką, svarbu atsižvelgti į jos panaudojimo vietą ir pagrindo rūšį (mineralinis, cementinis, cemento-kalkių tinkas, grindų pagrindai, betonas, gelžbetonio ar mūryti elementai ir kt.). Tinkamai paruoštas pagrindo paviršius yra būtinas net ir aukščiausios kokybės bituminės mastikos efektyviam veikimui.
Bituminė ruloninė danga
Bituminė ruloninė danga yra populiarus pasirinkimas plokštiems stogams ir hidroizoliacijai. Ji užtikrina efektyvią apsaugą nuo vandens prasiskverbimo, UV spindulių ir ekstremalių temperatūrų. Danga pagaminta iš bitumo, kuris suteikia puikias izoliacines savybes, o jos lankstumas leidžia prisitaikyti prie įvairių stogo konstrukcijų. Ši danga plačiai naudojama stogo danga, pasižyminti geromis hidroizoliacinėmis savybėmis. Bitumas, kaip cheminė medžiaga, gaunama iš naftos perdirbimo, pasižymi puikiomis hidroizoliacinėmis savybėmis bei atsparumu UV spinduliams ir atmosferos poveikiui. Modifikuotas bitumas, kuriam pridėta polimerų (pvz., SBS), pasižymi didesniu elastingumu ir atsparumu temperatūros svyravimams. Bituminės stogo dangos skirstomos į ruloninius ir plokštelinius variantus. Priklausomai nuo panaudojimo, jos gali turėti skirtingą armavimo sluoksnį - poliesterio, stiklo audinio ar aliuminio folijos, kas suteikia papildomą atsparumą ir ilgaamžiškumą. Dėl šių savybių bituminės stogo dangos plačiai naudojamos inžineriniuose projektuose, įskaitant stogus, pamatus ir kitų statinių hidroizoliaciją.
Montuojant bituminę ruloninę dangą, svarbu tinkamai paruošti stogo pagrindą - jis turi būti lygus, sausas ir švarus. Danga gali būti tvirtinama keliais būdais: klijuojant, mechaniškai tvirtinant arba naudojant savaime prilimpančias dangas. Dažniausiai naudojamas ir patogiausias metodas yra šildymas liepsna. Stogo dengimo darbai turi būti atliekami profesionaliai, laikantis technologinių reikalavimų, užtikrinant dangos sandarumą ir tinkamą sujungimą. Bituminės ruloninės dangos ilgaamžiškumą lemia medžiagos kokybė, montavimo technologija ir klimato sąlygos. Stiprus saulės spinduliavimas ir krituliai gali paspartinti dangos susidėvėjimą. Reguliari stogo būklės tikrinimas, ypatingas dėmesys sandarinimui ir jungtims, bei pažeidimų nedelsiamas taisymas yra būtini, siekiant užtikrinti dangos ilgaamžiškumą ir išvengti problemų.
Bitumo kokybės rodikliai
Bitumo kokybę nusako didelis rodiklių skaičius. Pagrindiniai iš jų - penetracija, tąsumas ir minkštėjimo temperatūra. Geriausiais laikomi bitumai, kurie pasižymi maksimaliu įmanomu tąsumu ir aukšta minkštėjimo temperatūra, esant tam tikrai penetracijai, bei geros adhezinės savybės. Penetracija - tai rodiklis, nusakantis bitumo kietumą, matuojamas adatos įsmigimo gyliu (0,1 mm) 25 °C temperatūroje ir 1N apkrovos, veikiančios 5 sekundes. Kuo mažesnė penetracija, tuo didesnis bitumo šiluminis stabilumas. Adhezija - bitumo lipnumas ir klijijimosi savybės. Kelių bitumas turi turėti didelį lipnumą plačiame temperatūrų diapazone. Trapumo temperatūra - temperatūra, kuriai esant bitumas suyra nuo trumpalaikės apkrovos. Kuo žemesnė trapumo temperatūra, tuo geresnė kelių bitumo kokybė. Tąsumas - rodiklis, apibūdinantis bitumo konsistenciją ir lipnumą. Kuo žemesnė temperatūra, tuo mažesnis tąsumas. Minkštėjimo temperatūra - temperatūra, kuriai esant bitumas iš santykinai kieto būvio pereina į skystą.
Bitumas, esantis hidroizoliacijos dalis, yra angliavandenilių kompozicija, randama naftos smėliuose ir deguto ežeruose arba gaunama distiliuojant žalią naftą naftos perdirbimo gamyklose. Distiliavimo proceso metu lengvesni komponentai kyla į viršų, sunkesni - į apačią. Rafinuojant žalią naftą, pašalinus lengvesnes frakcijas, likęs komponentas vadinamas bitumu. Bitumo rūšis gali keistis priklausomai nuo liekančių lakiųjų medžiagų kiekio distiliuotame bitume. Bitumas gali būti naudojamas kaip žaliava arba kaip mišinys, priklausomai nuo panaudojimo srities. Jis gali būti naudojamas kaip asfaltinis rišiklis keliams, kilimo ir tūpimo takams, automobilių stovėjimo aikštelėms, pėsčiųjų takams. Taip pat naudojamas kaip mišinys statybų sektoriuje nuo rūsio iki stogo, siekiant užtikrinti puikią hidroizoliacijos kokybę. Bitumas gali būti modifikuotas polimerais, siekiant pagerinti jo eksploatacines savybes ir naudoti kaip įvairias produktų formas statybų pramonėje.
Termoizoliacijos ir pastatų energinis efektyvumas
Kur kalbama apie namo apšiltinimą, pirmiausia galvojama apie pastato konstrukcijų šiluminę varžą. Varža padidina dydis storio, tačiau dar svarbiau yra tinkamas namo sandarumas. Net 80 proc. šilumos nuostolių patiriama per nesandarumus lubose, sienų ir lubų siūlėse, langų rėmuose. Todėl šiltinimo efektyvumą lemia ne tik šiluminė varža, bet ir pastato sandarumas. Jei statytojui pigiau apšiltinti stogą, negu sienas, jis gali koreguoti storį, bet tai neturi viršyti leistinų šilumos nuostolių. Kaip parinkti optimalią stogo šiluminę varžą? Reglamentai STR 2.05.01:1999 nustato pastatų šiluminės technikos normas, įskaitant stogo, sienų, grindų, langų ir durų šilumos perdavimo koeficiento U reikšmes. Atliekant projektavimą, apskaičiuojami pastato savitieji šilumos nuostoliai ir įvertinamas atitvarų šilumos izoliacijos sluoksnis. Rekomenduojama, kad stogo šilumos perdavimo koeficiento reikšmės būtų optimizuotos pagal panaudojimą: 0,15-0,18 W/m2K plokščiam stogui, 0,18-0,23 W/m2K šlaitiniam stogui. Plačiajam įstatyminiam kontekstui priklauso ir šilumos laidumo koeficientas λ, kuris apibūdina konkretų izoliacijos sluoksnio medžiagos atsparumą šilumos perdavimui. Inovatyvių medžiagų, tokių kaip mineralinė vata, λ siekia nuo 0,039 iki 0,032 W/(m·K). Taigi tinkamu pasirinkimu užtikrinama energijos taupymas ir šalčio spartos sumažinimas.
ROCKWOOL ir kitos hidroizoliacijos medžiagos
Prasiskverbimo laipsnio bitumas (pvz., CARBOKIM) yra naftos rūšies bitumas, gaunamas distiliacijos proceso metu ir oksidacijai. Pagrindinis jo taikymas - kelių tiesimas, asfaltbetonio ir karšto asfalto mišinių gamyba. CARBOKIM 85/100 bitumas naudojamas kaip įsiskverbimo laipsnis, kuriuo galima užpildyti įvairias konstrukcijų poras. Norint pasiekti energinio efektyvumo reikalavimus, būtina numatyti termoizoliacinį sluoksnį iš efektyvių šilumos izoliacinių medžiagų, tokių kaip ROCKWOOL akmens vata. Ši medžiaga pasižymi mažu šiluminės laidumo koeficiento λ reikšmių diapazonu ir aukštu atsparumu degimui bei ilgaamžiškumu. Kokia reikalinga termoizoliacinio sluoksnio storis?Standartai LST EN ISO 6946:2008 ir LST EN 10456:2008 reglamentuoja šiluminės varžos, koeficientų ir hidroterminių savybių matavimus. Atitvaros šilumos pralaidumas (U) apibūdinamas visų sluoksnių šiluminių rodiklių sumos. Kiekvieno sluoksnio šiluminė varža (R) priklauso nuo storio ir medžiagos λ charakteristikos. Tokiu būdu sudaromas bendras atitvaros U koeficientas, kuris lemia šilumos nuostolius ir energetinį efektyvumą.
Reikia įsiminti apie praktinį taikymą
- Bitumo savybės, panaudojimas ir kokybės rodikliai tiesiogiai įtakoja hidroizoliacinių dangų ilgaamžiškumą ir apsaugos lygį nuo poveikio aplinkos veiksnių.
- Bitumo mastikos ir mastikų sistema užtikrina patikimą pamatų, stogų ir terasų hidroizoliaciją, o tinkamas pagrindo paruošimas - būtina sąlyga ilgaamžiškumui.
- Stogo dangos pasirinkimas, sluoksnių sustiprinimas ir montavimo technologija turi didelę įtaką atsparumui vandeniui ir temperatūros pokyčiams, todėl būtina profesionalų įgūdžiai.
- Energinio efektyvumo kontekste svarbu optimizuoti šilumos izoliaciją visose pastato atitvarose, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir projekto reikalavimus.

tags: #bitumas #laidumo #koeficientas