Net ir sandarus ir gerai apšiltintas namas gali netekti daug šilumos dėl neapšiltintų pamatų. Įtakos bendrai išlaidų sumai turi pasirinktų medžiagų tipas, diegimo metodas ir darbų apimtis. Įprastai, viskas atsiperka per laikotarpį nuo 6 mėnesių (paprastas savadarbis apšiltinimas) iki 20 metų (profesionalų įrengtas apšiltinimas). Kai kurios naujos statybos technologijos vienu metu gali būti pamatų struktūra ir apšiltinimas. Kai kada tuščiaviduriai blokeliai gali būti apšiltinami putplasčiu iš vidaus. Jie yra įdedami blokų mūrinimo metu. Nors blokelių ertmių užpildymas pagerina sienos termines charakteristikas, tai nelabai sumažina šilumos judėjimo, palyginus su apšiltinimo sluoksniu blokelių išorėje, nesvarbu ar vidinėje ar išorinėje pamatinės sienos pusėje.
Nors pastatų apšiltinimas iš vidaus populiarus Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau tai daroma ne dėl optimalaus rezultato, o dėl to, kad norint išsaugoti architektūrinių paminklų išvaizdą, šiltinimas iš lauko yra draudžiamas. Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas.Šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas.
Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės. Prieš 15 - 20 metų naujai statomiems ir jau pastatytiems pastatams apšiltinimui iš lauko buvo naudojama 5 cm, retesniais atvejais 10 cm storio polistireno plokštės. Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų. Tačiau didžiausia bėda - gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose.
Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m, šiluminė varža turėjo būti 1, tačiau Vilniaus miesto daugiabučių namų būklės analizė parodė, kad dažnai sienos varža nesiekia planuoto rodiklio ir kai kur lygi tik 0,8. Dėl to išorės laikančiajame sluoksnyje vyksta gerokai didesni neigiami reiškiniai, nei sluoksnyje, esančiame pastato viduje ir apšiltintame iš išorės. Taigi, pastatai turi būti apšildyti iš išorės, o apšiltinimas iš vidaus gali būti rekomenduotas tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jų išorines sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius ar pastatuose netenkinami higienos normos reikalavimai.
Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas, pagerindamas savo gyvenimo sąlygas, gali pakenkti kitiems. Žinant bent apytikslę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai. 2 pav. Rasos taško susidarymo taškas uždaroje sienos konstrukcijoje priklauso nuo sienos šiluminių savybių, kiekvieno sluoksnio storio ir medžiagų bei jų padėties.
Technologijos ir medžiagos šiltinant iš vidaus
Vilniaus Technikos universiteto mokslininkų atliktas temperatūros laukų modeliavimas parodė, kad norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 kv. m·K/W. Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant šiltinimo medžiagos storį, būtina vandens garų izoliacija.
Panašias išvadas galima daryti ir panagrinėjus grafikus, vaizduojančius vandens garų skvarbą per apšiltintą iš vidaus sieną. Nors konstrukcija išgarina truputį daugiau, 240 mm gelžbetoninė siena iš vidaus apšiltinta 50 mm Šiloporas Neo EPS 70 plokšte, susidaro kondensatas. Rekomendacinė išvada: pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis. Taip pat būtina valdyti vandens kondensatą kambaryje.
Dažnai tenka peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius. Darbų eiga reikalauja kruopštumo ir žinių: 1 brėž. Polistireninio putplasčio plokštės klijuojamos tam tikslui skirtais klijais; plokštės turi būti prispaustos, o siūlės vengtos, ypač aplink langus ir duris. Ant šiltinamos sienos plokštės išdėstomos taip, kad horizontalios eilės neatsidurtų toje pačioje vertikalėje.
Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinių tašų ar metalinių profilių, nes ties jais susidaro šilumos tiltelių. Šilumos izoliacijos sluoksnis turėtų būti visiškai uždengtas iš vidaus, o sienos išorinės dalies švara ir paruošimas - būtini prieš šiltinimą.
Medžiagos sienų šiltinimui iš vidaus
Šiltinant iš vidaus, patartina kloti ne storesnį nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių bei iš vidinės konstrukcijos pusės įrengti itin kruopščiai užsandarintą garų izoliaciją (pvz., 200 mikronų storio polietileno plėvelė). Tokio sluoksnio 25 kv. m sienos apšiltinimui sunaudotos akmens vatos kaina gali būti apie 45 Eur, tačiau visos konstrukcijos įrengimo kaštus gali įvertinti tik statybos darbus atliekanti įmonė.
Remmers siūlo vidaus sienų apšiltinimo sistemą iQ-Therm, kuri reguliuoja šilumą ir drėgmę per kapiliarų tinklą. Sistema užtikrina, kad vandens garai grąžinami į paviršių, o specialus tinkas sugeria ir grąžina drėgmę atgal į kambarį, užtikrinant gaivų orą ir mažesnę pelėsio riziką. Sistema yra itin tinkama alergiškiems žmonėms, nes sienos „kvėpuoja“ ir reguliuoja vandens garų kiekį paviršiuje.
Kaip alternatyvą rekomenduojama ekovata - celiuliozinė kvėpuojanti medžiaga, impregnuota antiseptikais, kuri užtikrina mūro atsparumą pelėsiui ir grybeliui. Ekovata gali būti montuojama plaukiojančiu būdu tarp gipso kartono ir sienos, paliekant 7-10 cm tarpą, kuris yra užpūčiamas per išfrezuotas kiaurymes. Tokia sistema suteikia puikų oro cirkuliavimą ir mažina drėgmės kaupimąsi.
Kita populiari medžiaga - Depron polistirenas. Jei pasirinksite Depron, dažniausiai tai daro lengvesnį darbų trukmės ir užtikrina efektyvų šilumos izoliacijos rezultatą kartu su lengva apdaila. Svarbu pasirūpinti, kad vandens garų išėjimas būtų išlaikytas tinkamai, todėl ventiliacija būtina.
Ką verta žinoti apie pelėsį ir drėgmę
Prastai atliktas šiltinimas iš vidaus gali paskatinti pelėsį. Sienos jungiasi su gretimomis konstrukcijomis, todėl pradeda jas vėsinti. Dėl to kaupiasi vandens garų kondensatas ir pelėsis plinta. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra užpildyti tarpsienius izoliacine medžiaga, teisingai klijuoti plokštes ir užtikrinti oro tarpus, kad šiluma ir drėgmė būtų tinkamai reguliuojama.
Šiltinant iš vidaus, būtina įvertinti pastato konstrukcijų fizikinius reiškinius bei drėgmės laidumą, o šilumos izoliacijos sluoksnį būtina dengti taip, kad oro srautai nepatektų į šilumos izoliaciją. Jei reikia, būtina įrengti papildomą ventiliaciją vonioje ir virtuvėje, periodiškai vėdinti kambarius.
Rezultatai ir praktiniai patarimai
Apšiltinus patalpas iš vidaus, patalpos temperatūra pakyla vidutiniškai 3-4 laipsniais. Apšiltinimo efektas priklauso nuo pasirinktos medžiagos, jos storio ir to, ar užtikrintas tinkamas garų izoliacijos sluoksnis. Jei tiksliai įvertinsite sienų šiluminę varžą ir kondensato rizikas, galėsite priimti subalansuotą sprendimą, kuris sumažins šildymo sąnaudas ir apsaugos mikroklimatą.
Jeigu nusprendėte imminently šiltinti namus iš vidaus, rekomenduojame rinktis Depron polistirolo plokštes arba ekovatos sprendimus, papildomai įrengti kokybišką garų izoliaciją ir užtikrinti tinkamą ventiliaciją. Taip pat svarbu, kad darbai būtų atliekami laikantis technologijų: kruopštus plokščių klijavimas, visų siūlių sandarinimas, siekiant išvengti šilumos tiltelių.
Šildomų rūsių ir rūsio perdangų šiltinimas iš vidaus dažnai papildomas tam, kad užkirsti kelią šaltojo tiltų susidarymui. Kaip papildomą priemonę galima naudoti šilumos tiekimą į patalpą perimetrą, kad pažeidžiamų sričių temperatūra pakiltų. Tačiau svarbu yra ne tik medžiaga, bet ir tinkamas įrengimas bei ventiliacija.
Pastatų šiltinimas Nr7. Sienų armavimas SAKRET BAK
Tam, kad būtų galima įvertinti projekto kaštus, būtina įtraukti visus darbus ir įrangos kainas. Svarbiausia - pasirinkti tinkamą medžiagą ir įrengimo metodą, atsižvelgiant į konkrečią namo konstrukciją, klimatą ir higienos reikalavimus.
Papildomi patarimai ir pavyzdžiai
- Jei sienos turi didelių nelygumų ar paviršiaus nuokrypių, pasirinkite tinkamą klijų mišinį ir plokščių išdėstymo tvarką, kad būtų išvengta tarpių ir šilumos tiltelių.
- Prieš šiltinant būtina pašalinti teršalus, dažus ir silpnai trupantį tinką. Paviršiai turi būti išlyginti ir išdžiovinti.
- Rūsio sienų šiltinimas išorėje vis dar laikomas patikimiausiu sprendimu, tačiau kartais būtina įvertinti galimybes šimtmečius patenkinti vidiniuose sprendimuose.
- Jei planuojate apšiltinti ir dalį vidinių atitvarų, įsitikinkite, kad visas šilumos izoliacijos sluoksnis yra uždengtas nuo oro srautų.
tags: #rusio #sienu #siltinimas #is #vidaus