Žemutinio Naugardo srities (Rusija) administracija ir toliau nepaiso nieko, kai reikia „įvykdyti planą“. Apstulbę vietos gyventojai užfiksavo, kaip kelininkai naujutėlaitį asfaltą vienoje iš gyvenviečių kloja tiesiog ant storo sniego sluoksnio. Panašius vaizdus jie matė ir 2017-aisiais, prieš Rusijoje vykusį pasaulio futbolo čempionatą. Žemutinio Naugardo gyvenvietės Boras žmonės apstulbo išvydę pusnynuose išvydę kelininkų įrangą. Atvykę darbininkai puolė kloti asfaltą tiesiog ant sniego dangos. Darbuotojų nesustabdė niekas - nei šokiruotų vietos gyventojų prakeiksmai, nei banalus sveiko proto šauksmas, rašoma „Readovka“.
Priežastis paprasta - darbininkai patys viską puikiai supranta, tačiau biudžetą reikia įsisavinti laiku. Todėl administracija nusprendė, kad geriau asfaltas ant sniego negu neįvykdytas valstybinis užsakymas. Toks asfalto klojimas Rusijos mokesčių mokėtojams atsiėjo 5 mln. rublių. Beveik neabejojama, kad jau pavasarį sutrūkinėjusį asfaltą reikės nugremžti ir kloti iš naujo. „Deja, orų sąlygos šio klausimo sprendimo metu nebuvo numatytos. Darbai nurodytame sklype vyksta pilnu pajėgumu. Artimiausiu metu kelias bus priduotas“, - „Vgoroden“ cituojama rajono administracija.
Analogiški vaizdai lydėjo vietos gyventojus ir 2017-aisiais, kuomet Rusija ruošėsi pasaulio futbolo čempionatui. Tuomet visame mieste vyko aktyvūs parengiamieji darbai, o gruodžio mėnesį buvo asfaltuojamos gatvės. Vietos gyventojai juokavo, kad „pavasarį prisuks medvaržčiais“. Vietos valdžia neseniai pasižymėjo ir dar vienu keistu sprendimu: tvyrant -10 C° šalčio nurodyta apželdinti Žemutinio Naugardo funikulieriaus teritoriją. Liudininkų teigimu, darbininkai įšalusią žemę daužė perforatoriumi, plaktukais ir bandė pasodinti medžius. Gyventojai mano, kad vietos valdžia arba nespėjo sodinimo darbų atlikti tinkamu metų laiku, arba tik dabar tam skyrė finansavimą. Vietos administracijos teigimu, „šiuo metu sodinami tik tie augalai, kuriuos galima sodinti prie minusinės temperatūros“.
Kylant vis realesnei rizikai, kad Rusija puls NATO ir ES narę Lietuvą, visoje šalyje sparčiai plėtojama karinė infrastruktūra stiprina Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų operacinius pajėgumus bei didina šalies saugumą. Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad „kartu tai - ilgalaikė investicija į regionų ekonominį augimą, darbo vietas ir visos valstybės gerovę“. Informuojama, kad „per artimiausius ketverius metus planuojama įgyvendinti apie 4 mlrd. eurų vertės karinės infrastruktūros projektų“.
Vakarų Lietuvoje iki 2030 m. Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų reikmėms planuojama investuoti per 750 mln. eurų. Brigados generolo Povilo Plechavičiaus kariniame poligone Klaipėdos rajone iškils modernus Kairių karinis miestelis, skirtas Pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir Butigeidžio dragūnų bataliono kariams, kuriame įsikurs virš 1500 Lietuvos kariuomenės karių. „Vakarų Lietuvoje vystomi projektai - tai visų pirma investicija į kariuomenės kovinę galią, kuri reikalinga Lietuvos saugumui užtikrinti. Kuriama infrastruktūra reikšmingai prisidės prie Pirmosios nacionalinės divizijos pajėgumų ir suteiks modernias tarnybos sąlygas Lietuvos kariams. Be to, šios investicijos skatins regiono ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir atvers naujas galimybes vietos verslui“, - sakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Plano laikotarpis - 15 metų: 3 metai projektavimui ir statybai, 12 metų eksploatavimui. Valstybės įsipareigojimai per 15 metų sudarys apie 520 mln. eurų (su PVM). Krašto apsaugos ministerija pradės mokėjimus nuo 2030 metų - užbaigus karinio miestelio statybas. Taip pat bus vystomi Kairių, Tauragės, Šilalės kariniai poligonai, kurių plėtra būtina užtikrinti karių kovinį rengimą. Plečiama logistinė infrastruktūra svarbi karių aprūpinimui, investuojama į kelių, vedančių į poligonus, tinklą.
- Kariniai miesteliai Tauragės rajone, Kairių poligonas - planuojama statyba, degalinės, valgynų rekonstrukcijos.
- Klaipėdos krašto regionas: Kiems, Butigeidžio bataliono plėtra, logistika, infrastruktūros atnaujinimas.
- Poligonų plėtra ir inžinerinių tinklų rekonstrukcija - ilgalaikė regiono infrastruktūrinė sistema.
Kartu su karinės infrastruktūros plėtra bus įgyvendinamos papildomos priemonės regiono stiprinimui - investicijos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir Vakarų Lietuvos regiono atsparumą. Tai leis užtikrinti, kad gynybos stiprinimas kartu kurs ilgalaikę naudą vietos gyventojams. Palaipsniui formuojamas požiūris: gynybos biudžeto likučiai grįžta į ekonomiką, o regionams teikiama papildoma parama.
Pagal Krašto apsaugos ministerijos pasirašytus susitarimus su savivaldybėmis dėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymo, Tauragės savivaldybei kasmet skiriama apie 830 tūkst. eurų, Klaipėdos rajonui - apie 490 tūkst. eurų, o Šilalės - apie 180 tūkst. eurų. CMAPC analizės rodo, kad Rusijos biudžeto problemos didina investicijų rizikas ir skatina peržiūrėti prioritetus, o Europos ir JAV partneriams svarbu įvertinti pokyčius ir stiprinti regionų atsparumą.
Iš globalaus konteksto: Vladimiro Putino inicijuoti „technologinio lyderystės Rusijoje“ projektai susidūrė su finansavimo sumažinimu dėl federalinio biudžeto problemų ir rekordiškai didelių išlaidų kariuomenei. Iš 324,4 mlrd. rublių planuotų 2025 metų, realiai gauta tik 201,9 mlrd. rublių - 37,8 proc. mažiau. Didžiausias sumažinimas teko kosmoso technologijų projektui - gavo nulis rublių. Taip pat sumažėjimai paveikė projektus „Naujos medžiagos ir chemija“, „Pramoninis ir transporto mobilumas“, „Naujos branduolinės ir energetikos technologijos“. CMAPC išsamiai išanalizavo biudžeto vykdymo numatymus ir pamatė didelius finansinius nuokrypius.
Rengiant svarstymus apie vidaus saugumą, pažymima, kad Baltijos valstybėse ir Lietuvoje nuolat stiprinama kritinė infrastruktūra, o VRM ir VST ėmėsi papildomų veiksmų - didinti atsparumą ir saugumą, bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene. „Tai yra atsakingas prevencinis darbas, kurio tikslas - užtikrinti kritinės Lietuvos infrastruktūros apsaugą“, - teigiama VRM ir VSD pareiškimų dalyje. Taip pat Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes neturi būti toleruojami.
AFP: Įtariamas Kinijos šnipas atliko didelio tikslumo svarbiausios PH infrastruktūros topografinį kartografavimą | ANC
Šioje apžvalgoje matyti dvi įvykių gijos: vienoje - regioniniai infrastruktūros projektai Rusijoje (asfaltas ant sniego, keisti sodinimo sprendimai), kitame - saugumo stiprinimas Lietuvoje ir regiono užtikrinimas. Abi gijos rodo, kaip valdžios sprendimai ir projekto eiga gali turėti įtakos tiek estetinei, tiek ekonominei šalies gerovei ir regionų saugumui.