Kad medienos rinkoje trūksta, rodo pasibaigę šių metų II pusmečio valstybinės medienos aukcionai: įsigyta 95% visos urėdijų pasiūlytos medienos, o tai yra neįprastai daug. Vien per šių metų kovą Rusijos apvaliosios medienos eksportas padidėjo 6%, iki 2,27 mln. kub. m, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Iš viso per pirmąjį ketvirtį šios šalies eksporto apimtis siekė 5,33 mln. kub. m. Palyginti - Lietuvoje kasmet parduodama apie 6-7 mln. kub. m medienos (maždaug po pusę iš privačių ir valstybinių miškų).
Tikslinti kontekstą lietuviškai: pernai dėl kritusių kainų ir įsigaliojusio 5% medienos mokesčio privačių miškų savininkams rinkos žaidimai pasikeitė. Statistikos departamento duomenimis, žaliavinės ir apdorotos medienos importo iš Rusijos vertė išaugo 2,4 karto, iki 351.200 Eur. Palyginti - bendra medienos importo vertė didėjo tik 1,3 karto, iki 4,55 mln Eur.
Arvydas Urbis, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos vadovas, komentuoja, kad 95% pusmetiniame urėdijų aukcione įsigytos valstybinės medienos yra neįprastai daug ir reiškia, jog perkame net medienos šiukšles, t. y. „Pagal ilgalaikes sutartis medienos aukcionuose įsigyja ir perpardavėjai ir ją išveža iš Lietuvos į Latviją, kitas šalis. Taip jos ima trūkti medienos perdirbėjams. O aukcionuose nedideliais kiekiais pasiūloma mediena per trumpalaikes sutartis (iki pusmečio) pakelia rinkos kainą, kuri jau darosi spekuliacinė“, - komentuoja p. Urbis.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad Rusijoje mediena šiandien yra daug pigesnė dėl nuvertėjusio rublio. „Mūsų lentpjūvės pateko į didelę bėdą, nes rusai kaip žaliavą įveža jau apipjautą medieną“, - sako p. Urbis. Pasak p. Urbio, būtų tiksliau sakyti, kad rusai mediena užvertė ne Lietuvą, o visą Europą, kur tenka konkuruoti su rusais, nes mes eksportuojame apipjautą medieną (lentos, dailylentes, statybinę medieną ir t. t.) į visą ES. „Vokietijoje tie patys vokiečiai gali nusipirkti iš Rusijos atvežtos apdirbtos medienos pigiau nei lietuviškos. Tada savaime krinta noras pirkti iš mūsų, tad perka iš rusų“, - aiškina p. Urbis.
Šio ir toliau plinta mintis, kad žaliavos trūkumas lemia ir mažesnę darbų apimtį. „Turėtų uždrausti įvežti, bet kas uždraus“, - sako p. Urbis. Dėl didelių žaliavos kainų plokščių gamintojams ir popieriaus pramonė patiria nuostolių: „Didiesiems plokščių gamintojams jokio skirtumo, ką sumalti. Svarbiausia, kad tik būtų ką. Be to, plokščių mediena smarkiai pigo, popiermedis taip pat, atsirado dideli kiekiai, nes užsieniečiai nebeperka.“
Ūkininkų įžvalga: „Mes dalyvavome urėdijų medienos aukcionuose, bet šiemet jie mums buvo labai nesėkmingi. Gavome medienos daug mažiau, nei paprastai. Ko negauname Lietuvoje, vežamės iš kitur“, - komentuoja p. Urbis.
Įžvalgos apie importo pokyčius: „Kokių nors importo iš Rusijos pokyčių nematau. Jeigu rusai vežtų, medienos būtų. Ąžuolui jie taiko didelius muitus, spygliuočių medienos kainos toliau išlieka aukštos, vadinasi, didesnės pasiūlos nėra“, - teigia p. Urbis. 2016 m. II pusmečio aukcionuose pusmetinėms ir ilgalaikėms medienos pirkimo sutartims buvo pasiūlyta pirkti 702.000 kub. m. Vidutinė nupirktos apvaliosios medienos kaina per metus liko apie 38 Eur už kub. m. Lietuvos spygliuočių ir beržų rąstų kainos rinkoje svyruoja nuo 55 iki 65 Eur už kub. m.
Papildomos įžvalgos apie politinę aplinką ir muitus: Nuo 2007 m. Rusija įvedė didėjančius neapdirbtos medienos eksportavimo mokesčius, siekiančius iki 80% muito per dvejus metus. Taip tikimasi skatinti medienos apdirbimą šalies viduje. Tačiau analitikai pažymi, kad mokestinės priemonės gali būti sumažintos arba pakoreguotos dėl rinkos pokyčių. Lietuvos ekspertai mano, kad Rusijos priemonės gali paskatinti perorientuoti miško pramonę prie didesnės pridėtinės vertės produkcijos, o Suomijos ir kitų šalių įmonėms - ieškoti žaliavos kitose rinkose.
Pastarosios Lietuvos situacijos kontekste svarbu suvokti, kad Lietuvos miškų ūkyje valstybinių miškų dalis yra svarbi, o VMU pusmečio medienos aukcionuose parduodama apie 20 proc. visos lietuviškos medienos ir apie 30 proc. valstybiniuose miškuose išgaunamos medienos žaliavos. Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje medienos ir jos gaminių importuota už 1,98 mlrd. eurų, iš kurių Baltarusijos produkcija sudarė 590 mln. eurų (15 proc. visos importo), Rusijos - 11 proc., Ukrainos - 4 proc. Lietuva kasmet į rinką pateikia apie 7 mln. m3 medienos.
Pasaulinė rinkos perspektyva rodo, kad Rusijos eksportas vis dar plečiasi į Kiniją ir kitas šalis, o tuo pačiu Kinija ir kitos šalys ieško alternatyvų Rusijos žaliavoms, dėl to kai kuriose rinkose kyla kainų spaudimas ir trumpalaikiai svyravimai. Lietuvos ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokie pokyčiai gali paskatinti investicijas plečiant medienos perdirbimą Lietuvoje arba kitoje ES šalyje, siekiant užtikrinti tvarų tiekimą.
Kam tai svarbu Lietuvai
Žaliavinės ir apdorotos medienos importo iš Rusijos augimas kelia nerimą dėl galimo žaliavų srautų kintamumo ir kainų svyravimų Lietuvos rinkoje. Dėl didėjančių Rusijos eksporto muitų bei Lietuvai preciziškai svarbių tiekimo grandinių būklės, Lietuva gali svarstyti apie priemones, kurios apsaugotų rinką nuo spekuliacijų ir užtikrintų ilgesnį šviežio žaliavos tiekimą per ilgesnius laikotarpius.
Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos miškų pramonė dalį žaliavos gauna iš užsienio šalių, todėl globalių pokyčių poveikis gali būti reikšmingas. Analitikai siūlo galimas priemones - tvarų išteklių valdymą, dirbti su ilgesnėmis sutartimis ir skatinti vietinį apdirbimą, kad sumažėtų priklausomybė nuo trumpalaikių kainų šuolių.
Statistiniai duomenys ir faktai
- Rusijos eksporto apimtis 1-ąjį ketvirtį - 5,33 mln. kub. m apvaliosios medienos.
- Lietuvoje kasmet apie 6-7 mln. kub. m medienos parduodama.
- 2016 m. birželio mėn. apvaliosios medienos kaina apie 38 Eur už kub. m.
- Rusijos muitai neapdirbatai medienai gali siekti iki 80% per dvejus metus.
- VMU pusmečio aukcionuose parduodama apie 20% lietuviškos medienos ir 30% valstybinių miškų žaliavos.
Šio straipsnio tikslas - pateikti sklandų Lietuvos medienos rinkos kraštovaizdį ir įvertinti galimas atsako priemones į Rusijos eksporto dinamiką bei ES ir nacionalinių politikos sprendimų kontekstą.