Renovuojamos rastų sienos šiltinimo detalė: montavimas, sandarinimas, sluoksniai

Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas. Šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas.

Kodėl verta rimtai vertinti rastinių ir senų mūrinių sienų šiltinimą

Dešimtmečius ir šimtmečius gerai išsilaikiusios išorinės sienos dėl papildomos drėgmės gali pradėti pelyti ir net irti dėl šalčio daromos žalos. Santykinės drėgmės lygis senosios išorinės sienos konstrukcijoje padidėja, nes senoji siena žiemą yra vėsesnė - tai lemia viduje esantis šiltinamasis sluoksnis. Padidėjusio drėgmės lygio problema kyla ne tik žiemą, bet dėl vidinio šiltinamojo sluoksnio senosios sienos papildomai drėksta ir vasarą.

Taigi, pastatai turi būti apšildyti iš išorės, o apšiltinimas iš vidaus gali būti rekomenduotinas tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jų išorines sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius ar pastatuose netenkinami higienos normos reikalavimai. Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas, pagerindamas savo gyvenimo sąlygas, gali pakenkti kitiems.

Rizikos ir poveikis konstrukcijoms

Neapdairiai apšiltinus seno mūrinio pastato vidų galima nepataisomai pakenkti laikančiajai konstrukcijai. Dėl pirmiau minėtų priežasčių taisyklė, kad daugiau izoliacijos, geresnė izoliacinės medžiagos λ vertė ir geresnė apšiltintos sienos U vertė yra geri dalykai, nėra taikoma vidaus šiltinimo atveju.

Šaltinis: „Hygrothermal Performance of Masonry Walls Retrofitted with Interior Insulation in Cold Climate“. Sankaupos ir modeliai rodo, kad rasos taško susidarymo taškas uždaroje sienos konstrukcijoje priklauso nuo sienos šiluminių savybių, kiekvieno sluoksnio storio ir medžiagų bei jų padėties.

Techniniai reikalavimai ir rekomendacijos vidaus šiltinant

Vilnius Technikos Universiteto mokslininkų atliktas temperatūros laukų modeliavimas su įvairiais iš vidaus apšiltintų išorės sienų variantais parodė, kad, norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 kv. m·K/W. Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m, šiluminė varža turėjo būti 1, tačiau VGTU specialistams atlikus Vilniaus miesto daugiabučių namų būklės analizę, nustatyta, kad dažniausiai sienos varža nesiekia planuoto rodiklio ir kai kur lygi tik 0,8.

Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant šiltinimo medžiagos storį būtinai reikalinga vandens garų izoliacija. Panašias išvadas galima daryti ir panagrinėjus grafikus, atvaizduojančius vandens garų skvarbą per apšiltintą iš vidaus sieną.

Praktiniai patarimai dėl storio ir garų izoliacijos

Pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis. Ir čia svarbus kitas momentas - suvaldyti vandens kondensatą kambaryje. Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gerą kambarių mikroklimatą.

Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius. Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.

Medžiagų pasirinkimas: privalumai ir trūkumai

Medžiagų sandarumą apibūdina vandens garų varžos faktorius μ - kuo jis didesnis, tuo medžiaga sandaresnė. Galima šiltinti vandens garams nelaidžia medžiaga, tačiau esant labai šiltam ir drėgnam patalpos orui, ant senos sienos vidinio paviršiaus kondensuojasi daugiau vandens nei jo gali pašalinti kapiliarinis drėgmės srautas.

FF-EPS (pilkasis polistireninis putplastis) yra pilkasis polistireninis putplastis su pagerintomis šilumos savybėmis (λD = 0,030 W/mK), kurios apie 25 proc. geresnės nei balto polistireno. FF-PIR poliizociunerato plokštės šilumos laidumas λD yra 0,022 W/mK, todėl jų reikės iki 2 kartų mažiau, nei tradicinių medžiagų arba FF-EPS. PIR plokštės atsparios atmosferos drėgmei, todėl nereikia papildomų priešvėjinių plėvelių ar kitų medžiagų, jose nevyksta vidinė konvekcija.

Gipskartoniu sustiprintos fenolio putų (PF) plokštės tuo pačiu metu atlieka mažų mažiausiai dvi funkcijas: termoizoliacijos ir apdailos. Tai reiškia, kad šios šiltinimo medžiagos nereikia niekuo papildomai uždengti. Laboratoriniai skaičiavimai rodo, kad apšiltinus „Xtratherm“ SAFE-R plokštėmis išorines būsto sienas iš vidaus, patalpų oras tampa šiltesnis mažų mažiausiai 3‑4 laipsniais.

Medžiagų pritaikomumas rastinėms sienoms

Rąstiniam namui ekovata yra labai kokybiška termoizoliacinė medžiaga, ji nedega, nepūva bei užtikrina gerą garso izoliaciją. Ekovata yra organiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Rąstinio namo šiltinimui akmens vatos rinktis nerekomenduojama, nes ši medžiaga linkusi sugerti drėgmę ir sunku padengti nelygius paviršius. Putplastis (EPS) blokuoja garų judėjimą ir gali sukelti medienos puvimą - putplastis netinka rąstiniams namams.

Montavimo eiga ir technologija vidiniam apšiltinimui

Visų pirma, nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Darbai prasideda nuo diagnostikos. Energetinis auditorius ar šilumos kameros specialistas nužymės, kur prarandama daugiausiai šilumos. Pirmasis praktinis žingsnis visada yra energetinis auditas.

1. Namų apžiūra. Ekspertų konsultacija.
2. Konstrukcijų paruošimas: sienų išlyginimas, įtrūkimų užtaisymas.
3. Šilumos izoliacijos montavimas: tašų karkaso tvirtinimas, izoliacijos užpildymas.
4. Garo izoliacinės plėvelės montavimas (jei reikalinga pagal medžiagas).
5. Klijuojant polistireninio putplasčio plokštes, ant jų padenamas vientisas klijų sluoksnis, o plokštės gerai prispaudžiamos prie paviršiaus, kad neliktų ertmių mikro micetams veistis.
6. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią.
7. Apdaila: gipskartonis, tinkas ar lakštinės medžiagos pagal pasirinkimą.

Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinių tašų arba metalinių profilių, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.

Tvirtinimo elementai ir šilumos tilteliai

Teisingai įrengtame fasade tvirtinimo elementai yra vieninteliai šilumos tilteliai, kertantys izoliacinį sluoksnį. Tvirtinimo detalės yra geri šilumos laidininkai, todėl jų kiekį reikia kaip galima labiau sumažinti, o pačius elementus rinktis iš kaip galima šilumai mažiau laidžių medžiagų. Karkasas ventiliuojamame fasade yra didelis šilumos tiltelis, per jį prarandama daugiau nei 20 proc. visos šilumos - reikia papildomai 20 proc. storinti izoliacinę medžiagą, kad kompensuotų šiuos nuostolius.

Sandarumo užtikrinimas ir vėdinimas

Pastato sandarumas reikalingas šilto vidaus oro išlaikymui patalpose ir šalto oro užtvėrimui patekti į pastato vidų ir niekaip nesusijęs su prasta oro cirkuliacija, oro kokybe ar mistiniu namo „kvėpavimu“. Norint pasiekti sandarumo reikalavimus reikia ne tik kruopščiai užsandarinti sujungimus, ertmes ir pan., bet ir užtikrinti, kad pati sienos plokštuma būtų sandari.

Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gerą kambarių mikroklimatą. Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius. Mechaninė ventiliacija su šilumos atgavimu yra svarbiausia sistema sandariai izoliuotam namui: ji išlaiko šviežią orą patalpose ir atgauna iki 85-90 procentų šilumos iš išeinančio oro.

Apdaila ir estetiniai sprendimai

Sienos estetinis vaizdas - apdaila. Būtent nuo to turėtų prasidėti šiltinimo sistemos parinkimas, nes skirtingai apdailai reikalingos skirtingos konstrukcijos ir medžiagos, skiriasi jų tvirtinimo būdas.

• Decoratyvinis tinkas - plačiai paplitusi, ekonomiška apdaila. Ją įrengti gan paprasta, šilumos tilteliai minimalūs, bet svarbu įrengimo kokybė.
• Lakštinės medžiagos (medinės, plastikinės dailylentės, HPL, aliuminio kompozito plokštės) - reikalauja karkaso, kuris yra didelis šilumos tiltelis.
• Apdailinės plytos - trisluoksnio mūro konstrukcija, kai šiltinimo sluoksnis yra tarp laikančiosios sienos ir apdailos.

Plokščių tvirtinimui reikalingas karkasas, kuris energetiniu požiūriu yra didelis šilumos tiltelis. Šilumos tilteliai minimizuojami kronšteinus pakeičiant tvirtinimo varžtais (nerūdijančio plieno), be to, FF-PIR plokštės yra sandarios, todėl padeda užtikrinti ir viso pastato sandarumą.

Tipinės klaidos ir kaip jų išvengti

• Putplastis ant rąstinių sienų - dažniausia ir pavojingiausia klaida: putplastis užblokuoja garų judėjimą, drėgmė kaupiasi medienoje ir skatina puvimą.
• Per plonas šiltinimo sluoksnis - montuojant per plonai, nepasiekiama reikiama šiluminė varža.
• Praleistos sandūros ir tarpai - kiekvienas tarpas tarp vatos plokščių sukuria šilumos tiltelį.
• Ventiliacijos ignoravimas - sandarus namas be tinkamos ventiliacijos veda prie rasojimo ir pelėsio.

Geriausias būdas išvengti visų šių klaidų yra konsultacija su energetiniu auditoriumi prieš perkant medžiagas. Auditorius įvertins jūsų sienų būklę ir rekomenduos konkretų izoliacijos storį ir medžiagą.

Kainos ir atsiperkamumas

Šiltinimo projekto kaina priklauso nuo namo dydžio, pasirinktų medžiagų ir to, ar darbai atliekami savarankiškai. Vidutiniam namui, kurio sienų plotas siekia 150-200 m², bendra sąmata su darbais paprastai svyruoja nuo 7 000 iki 14 000 eurų. Investicija paprastai atsiperka per 5-10 šildymo sezonų.

Praktiniai sprendimai ieškantiems alternatyvų

Jei išorinė izoliacija neįmanoma dėl estetikos ar leidimų, galima pasirinkti aukštos kokybės plokštes su mažesniu λ (FF-PIR, PF), ištisinį sandarų sluoksnį iš vidaus (50-100 mm plokštės) ir kartu įrengti mechaninę vėdinimo sistemą. Įrengiant trisluoksnes konstrukcijas svarbiausia yra tinkamai parinkti ir sumontuoti šilumos izoliaciją ir parinkti kaip galima efektyvesnius lanksčiuosius ryšius (stiklo pluošto).

Rezultatas ir svarbiausios išvados

Šilumos praradimas per sienas yra didžiausias pastato nuostolių šaltinis. Tinkamas ir efektyvus sienų apšiltinimas yra greičiausias būdas sumažinti šilumos nuostolius. Tačiau vidaus šiltinimas kelia papildomų rizikų: būtina įvertinti konstrukcijos drėgmės režimą, rasos taško padėtį ir užtikrinti tinkamą ventiliaciją bei sandarumą. Ekspertų konsultacija ir energetinis auditas - privalomi žingsniai prieš pradedant darbus.

Visos šiltinamos „Xtratherm“ SAFE-R plokštėmis sienos turėtų būti tinkamos apdailai gipskartoniu: sausos, švarios ir neturinčios įtrūkimų.

tags: #renovuojamos #rastu #sienos #siltinimo #detale