Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m2·K/W, t. y. apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą įtraukiama visuma skirtingų namo elementų. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą ir apšiltinimo medžiagą. Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai, ir kiti fasado elementai. Tikslas - palyginti skirtingų pagaminto medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklauso tiek daugiau procentų sunaudojama apšiltinimo medžiagos, ta pačia A klasės namo sienos šiluminei varža pasiekti.
Teisinė bazė ir normatyvai Lietuvoje. STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ nustato visų tipų pastatų projekto šiluminius reikalavimus ir jų atitvarų U koeficientus, o nuo 2021 m. įsigaliojo griežtesni reikalavimai: nauji pastatai turi atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Rąstinių namų specifika rodo, kad net ir didelio storio sienos gali neatitikti STR reikalavimų be papildomo apšiltinimo. Padidėjęs sienų šiluminės varžos tikslas - sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti mikroklimatą.
Rąstinių namų sandarumas ir šilumos nuostoliai. Nors rąstiniai namai pasižymi gera mikroklimata ir gebėjimu prišiltinti greitai, jų šiluminė varža dažnai neatitinka STR reikalavimų be papildomo apšiltinimo. 20 cm storio rąstinio namo siena dažnai turi šiluminę varžą apie 1,87 m²K/W, o nauji reikalavimai gyvenamiesiems namams - 5 m²K/W. Todėl daugelyje atvejų būtina papildoma šiluminė apsauga, ypač kai siekiama A klases ar aukštesnių klasių.
Rąstinių sienų storio pasirinkimas ir apšiltinimas
Optimalus rąstų storis priklauso nuo namo paskirties ir dydžio. Mažesniems namams dažnai tinka 68-90 mm storio rąstai, o didesniems, siekiant išlaikyti autentišką išvaizdą, gali būti naudojami 120-160 mm storio rąstai. Tačiau beveik visuomet būtina papildoma sienų apšiltinimo medžiaga, siekiant STR reikalavimų. Rąstinių namų sandarumą taip pat būtina užtikrinti: netinkamai sujungti rąstai gali sukelti didelius šilumos nuostolius.
Apšiltinimo medžiagos pasirinkimas. EuroPanels siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi, kurios padeda sumažinti šilumos nuostolius ir tinka tiek naujai statybai, tiek termomodernizacijai. Renkantis medžiagas svarbu kokybė, patirtis ir profesionalus įrengimas, kad būtų užtikrintas sandarumų vientisumas ir efektyvus šilumos srautas.
Rąstinio namo renovacija ir kanapių blokų sistema. Kanapių blokų, kalkių mišinio ir molio tinko sistema - natūralus bei kvėpuojantis sprendimas senoms rąstinėms sienoms renovuoti. Ši sistema pagerina šiluminę varžą, sumažina šilumos nuostolius ir išlaiko natūralią medinės konstrukcijos gebėjimą kvėpuoti.
Konkrečios statybos praktikos: išorės vs vidaus šiltinimas
Rąstinio namo sienas galima šiltinti tiek išorės, tiek vidaus. Išorės šiltinimas dažnai didina šiluminę varžą labiau, tačiau pakeičia namo estetinę išvaizdą, todėl kai kurios nuomonės apie autentiką sako, kad išorės šiltinimas smogia rąsto išvaizdai. Vidaus šiltinimas išlaiko estetiką, bet gali sumažinti vidaus erdvę ir keisti rąsto kvėpavimą. Dėmesys skiriamas ir langų bei durų įtakai šilumos nuostatoms: plastikiniai langai ir šarvuotos durys sumažina šilumos nuostolius, tačiau kartais siekiama išsaugoti natūralų rąsto vaizdą, taikant platesnes medienos plokštes ar derinant su tradicine danga.
Šilumos varža ir masės efektas. Tyrimai rodo, kad masiniai ramsčių sienos (masyvios rąstinės sienos) gali turėti tokią pat ar didesnę energetinę naudingumą kaip ir šiltinamos karkasinės sienos. Rinkoje egzistuoja įvairovė temų: nuo 4-6 cm storių plokščių iki viso sienos sistema su ekvato, kanapių blokais, keramika ir kt. Svarbu įvertinti ne tik šiluminę varžą, bet ir garso bei drėgmės režimą, kad būtų užtikrintas sveikas mikroklimatas.
Apšiltinimo technologijų praktika ir kainos
Pats svarbiausias dalykas - darbas atliktas kruopščiai: iš anksto projektuojama, praktikuojama ir užtikrinama, kad tarp karkaso elementų užpildyta viso storio izoliacija. Taip pat būtina užsandarinti siūles su specialiomis juostomis ir plėvele, kad būtų išvengta garų kondensacijos ir drėgmės patekimo į izoliaciją. Kiekvienas projektas reikalauja individualaus skaičiavimo ir profesionalų įsitraukimo.
Paveldėsne parengtos rekomendacijos dėl gamintojų plokščių ir jų derinių, pvz., Cortex plokščių naudojimas su vėjo apsauga, sandarinimo juostos ir fiksatorių komplektai. Taip pat kalbama apie renovaciją: senos rąstinės sienos gali būti renovuotos naudojant ekovatos užpildą, kanapių blokų ir molio tinko sistemą, kad būtų pasiekta geresnė šiluminė varža be didelio medienos estetikos praradimo.
Energinės klasės perspektyvos ir rekomendacijos
Nuo 2016 m. Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Branduoliai regionuose laikykitės jūsų vietovės klimato sąlygų ir statybos praktikos. Ekspertai rekomenduoja iškart projektuoti A arba A+ klases namus, nes nuo 2030 m. tai gali tapti privalomu standartu visoje ES. Taip pat patariama atlikti termovizinį tyrimą po pirmos žiemos, kad identifikuotumėte galimus šilumos nuostolius ir įvykdytumėte reikiamas korekcijas.
Teikiamas svarbus įspėjimas dėl sandarumo: net iki 80% šilumos nuostolių gali būti patiriama per nesandarumus; todėl prieš įrengiant ar atnaujinant šiltinimą būtina apgalvoti visus jungiamuosius mazgus, lubas, sijas, langų rėmus ir kitas vietas potencialių iššūkių šaltiniais.
Apšiltinimo praktikoje svarbu naudoti kokybiškas ir sertifikuotas medžiagas, prižiūrint patyrusiems specialistams. Gera sandara ir kokybiškas įrengimas gali ženkliai sumažinti energijos sąnaudas ir užtikrinti ilgaamžiškumą.
Šiluminė varža
Santrauka ir praktiniai įžvalgos
- Rangos šiluminė varža yra kritinis rodiklis, lemiantis pastato energinį efektyvumą.
- Rąstinio namo sienos dažnai reikalauja papildomo šiltinimo, kad atitiktų STR reikalavimus bei A klasės tikslus.
- Didžiausias terminės masės efektyvumas stebimas atliekant išorės šiltinimą; vidaus šiltinimas mažina šiluminę masę ir gali mažinti efektyvumą.
- Renkantis apšiltinimo medžiagas svarbu atsižvelgti į ekologines savybes, atsparumą drėgmei ir kvėpavimo ypatybes.
- Rekomenduojama naudoti profesionalų paslaugas, planavimą PHPP ar kitomis specializuotomis priemonėmis, siekiant optimalios energijos vartojimo.
Rąstinio namo estetinė ir klimatinė įvairovė dera su moderniosiomis šilumos izoliacijos technologijomis. Ieškant sprendimo renovacijai ar naujo statinio, verta pasikliauti profesionalais ir standartais, kad užtikrintumėte aukščiausią energetinį efektyvumą bei komfortą gyventojams.