Šiandien namo vidaus dizainas - tai sudėtingas ir įvairiapusis mokslas. Interjere svarbu viskas: spalvų suderinamumas, naudojamos medžiagos ir jų tekstūra, šviesos kritimo kampas, patalpų ir baldų jose išsidėstymas. Tačiau iki tol, kol bus išdėstyti baldai ir sustatyti asmeniniai daiktai į savo vietas, Jums reikės praeiti pakankamai nelengvą ir sudėtingą pasirinkimų kelią.
Kokias grindis kloti? Kokią šildymo sistemą naudoti? Kokius langus ir duris montuoti? Kokias pertvaras ar lubas daryti? Kaip įrengti san. mazgą? Kokie bus laiptai? Šiuos klausimus galima vardinti be galo. Mes taip įpratome gyventi akmeniniuose namuose, kad sunkiai begalime įsivaizduoti, kad gali būti ir kitaip. Todėl dažnai statydami medinį namą, perkeliame savo stereotipus rinkdamiesi interjero medžiagas. Arba, atvirkščiai, metames į kitą kraštutinumą, stengdamiesi naudoti tik natūralias medžiagas.
Prieš pasirenkant apdailos medžiagas ir interjero elementus, reikia išsiaiškinti kai kuriuos klausimus. Sakykime, kad rąstinę namo dalį ir stogą, kitaip tariant „dėžutę", jau turite. Namą „uždarėme". Persikelkime į vidų. Atminkite, kad rąstinio namo apdaila gali mažai kuo skirtis nuo įprasto namo apdailos. Čia gali būti naudojamos beveik visos apdailos medžiagos, naudojamos įprastos apdailos metu. Gal tik kai kurie technologiniai rąstinio namo statybos niuansai apsprendžia apvadų plotį ar aukštį, pertavarinių sistemų konstrukciją, santechninių prietaisų išsidėstymą ir kt.
Grindys ir perdanga
Grindys ir perdanga - svarbūs namo elementai, turintys savitų ypatybių.
Grindys pirmame aukšte
Pirmame aukšte galima įsirengti grindis, kaip ir bet kokiame pastate. Tai gali būti plytelės, parketas, medinės masyvo grindys, parketlentės. Tik prieš duodant nurodymus apdailininkui, kokias grindis įrengti, būtina sudaryti statybinius brėžinius su tiksliais nurodymais, kokias medžiagas norėsite naudoti grindų įrengimui. Priklausomai nuo to bus ruošiamas grindų pagrindas.
Reikia atminti, kad norint, jog plytelės būtų viename lygyje su masyvo grindimis, pagrindą plytelėms reikia paruošti 7-8 cm (priklausomai nuo grindinių lentų storio) aukštesnį. Tai daroma dėl to, kad prieš klojant medines grindis montuojami gulekšniai, kurie įprastai būna 5 cm aukščio, o ir pačios grindinės lentos būna 27, 30 ar 35 mm.
Dažnai pirmame aukšte montuojamos šildomos grindys, kai šildomieji elementai sumontuojami viršutiniame betoniniame grindų pagrindo sluoksnyje. Tuomet privalu žinoti, kad dėl temperatūrų kaitos nepatariama naudoti masyvo grindų, o ir naudojant parketlentes, reikia jas rinktis su „kliko" sistema. Tai neleis atsirasti plyšiams tarp eilių nuo temperatūrinių matmenų pasikeitimų.
Grindų ant grunto įrengimas yra vienas populiariausių pasirinkimų naujose individualių namų statybose. Pirmiausia turi būti nuimtas paviršinis žemės sluoksnis ir gruntas paruoštas grindų konstrukcijos klojimui. Jis sutankinamas, tankinimo metu išlyginamas. Pilamas žvyro sluoksnis, kurio storis priklauso nuo grunto sudėties. Lengviems, durpingiems gruntams gali būti pilamas iki 60 cm žvyro sluoksnis, tvirtiems priemoliams pakaks 15 centimetrų žvyro. Ant sutankinto žvyro gali būti klojama hidroizoliacinė plėvelė apsauganti viršutinius šiltinimo sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo. Ant plėvelės formuojamas šiltinimo sluoksnis iš vieno arba dviejų putplasčio sluoksnių. Grindims virš grunto su šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu, kai apkrova į grindų paviršių vidutinė (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose) naudotinas EPS 70.
Grindų šiltinimo ant grunto eiga:
- Paviršinio žemės sluoksnio nuėmimas ir grunto paruošimas.
- Žvyro sluoksnio užpylimas ir sutankinimas.
- Hidroizoliacinės plėvelės klojimas.
- Šiltinimo sluoksnio iš putplasčio formavimas.
- Betono sluoksnio įrengimas (su armavimu).
Medžiagos grindų šiltinimui:
- Poliuretano putplastis: Sujungia šilumos, hidroizoliacijos ir garso izoliacijos funkcijas.
- Akmens vata: Pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos charakteristikomis ir mažu higroskopiškumu.
Taip pat verta paminėti grindų šiltinimą daugiabučiuose namuose. Čia grindų pagrindas būna betoninės perdangos. Priklausomai nuo perdangos lygumo gali tekti papildomai išlyginti perdangos paviršių. Esant nedideliems nelygumams tai galima padaryti išliejant savaime išsilyginantį mišinį. Didesniems nelygumams išlyginti gali prireikti pakloti išlyginantį smėlbetonio sluoksnį. Ant išlyginto sluoksnio klojamas polistireninio putplasčio sluoksnis. Reikėtų pakloti ne mažesnį kaip 10 centimetrų storio polistireninio putplasčio sluoksnį. Jei perdanga labai nelygi ar su sijomis ir tarpais, užpildyti ją betonu nėra rentabilu. Vienas iš galimų variantų - užpildyti lovius polistireniniu putplasčiu.
Grindų šiltinimas sodyboje turi savitumų. Kiek kitokia sistema turėtų būti naudojama žemo energinio efektyvumo epizodiškai šildomose patalpose. Tokios yra, pavyzdžiui, sodybos, aplankomos tik savaitgaliais. Grindų viršuje esantis betono sluoksnis per nešildomą laiką įšala ir atvykus šeimininkams ilgai neįšils bei skleis nemalonų šaltį. Patogiausios juodgrindėms įrengti yra gipskartonio plokštės.
Seno namo renovacijos atveju, pradėjus atnaujinti grindis gali atrodyti - kad tai vienas greičiausių ir lengviausių darbų. Tačiau dažniausiai taip nėra. Jeigu grindys yra nekokybiškos, reikėtų pagalvoti apie jų griovimą ir visiškai naujų grindų klojimą. Seno namo grindų įrengimas gali būti sudėtingas, jeigu pamatų atnaujinimo darbai buvo praleisti. Senoje sodyboje ar rąstiniame name didžiausias grindų priešas yra drėgmė. Grindų šiltinimas priklauso nuo namo tipo, pamatų ir grindims naudojamų medžiagų. Pavyzdžiui, po medinių grindų sijomis kaip izoliacinę medžiagą tinka naudoti molio granules, o tarp sijų - vatą arba polistireno putplastį. Šiltinant betonines grindis dažniausiai po jomis klojama skalda. Ant viršaus pilamas plonas sluoksnis smėlio, klojamas polistirolas ir plėvelė.
Jeigu grindys yra tvarkingos ir gerai apšiltintos, tačiau tarp grindų ir sienos matomas tarpas, grindų nereikėtų skubėti keisti. Pamatų sėdimą rodo ir kitos problemos, kurioms išspręsti iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pakanka vidaus apdailos.
Perdangos tarp aukštų
Perdangos tarp pirmojo ir antrojo aukšto gali būti montuojamos keliais būdais. Pirmasis naudojamas, kai virš perdengimo neketinama įrenginėti jokių patalpų. Kiti du varianatai praktiškai analogiški. Antrasis leidžia sutaupyti apie dešimt cm aukščio, tačiau trečiasis sudaro geresnę garso izoliaciją.
Ir šiais atvejais antrame aukšte galima kloti parketlentes ar kiliminę dangą, tik prieš tai reikia pakloti sluoksnį iš plokštinės medžiagos (OSB, MDP ar kt.). Taip pat galima įrengti šildomas grindis, tačiau neužmirškite, kad medinis perdengimas nėra toks pat tvirtas kaip betoninis ir galimas grindų įlinkis, vibracija ar „vaikščiojimas" gali į nieką suvesti Jūsų norą įrengti kaip pvz grindis iš plytelių dideliame plote. Geriau, kad išvengti galimų problemų, pasirinkite parketlentes su danga atsparia drėgmės poveikiui.
Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys teigia, jog kai kurie klientai, išgirdę apie galimus sunkumus įteisinant statinį, rąstinio namo idėjos atsisako. „Išeitis šiandien yra dvi. Pirma išeitis - gali statyti neapšiltintą rąstinį namą pagal numatytas išimtis - mažesnio ploto (iki 50 kv. metrų) arba vasarnamį. Kita išeitis - šiltinti tuos namus pagal ES reikalavimus", - apibūdino T. Braškys galimybes planuojantiems rąstinio namo statybą. Kaip dažniausiai šiltinami tokie namai? T. Braškys teiraujasi, ar yra kokių nors natūralių alternatyvų, pavyzdžiui, samanos ar pakulos? „Matote, senovėje tų namų niekas nešiltino. Juose gyveno ir Sibire - niekas nesušalo. Todėl ir nėra jokių senovinių šiltinimo būdų. Šiltinimas šiais laikais yra ne tiek reikalingas, kad name nebūtų šalta, o tiesiog kad jis atitiktų ES reikalavimus", - dėstė T. Braškys ir pridūrė, jog, jo nuomone, aukščiausių energinių klasių, pavyzdžiui A++, namai niekuomet neatsipirks finansiškai.
Vyras taip pat pasakoja, jog rąstas turi tam tikrą akumuliavimo principą: žiemą saulei pašildžius jis sukaupia šilumą, atšalus - atiduoda šią šilumą į vidų. Kitas aspektas - rąstas taip pat yra hidrofobiška medžiaga, jis analogiškai kaupia ir atiduoda drėgmę. Todėl vasarą tokiuose namuose - vėsu ir gaivu, žiemą - nesausa, kaip būna mūriniuose. Žinoma, ES nuostatų kūrėjams šios savybės nelabai rūpi.
„Ir pats pojūtis skirtingas prisilietus prie plytos ir prie rąsto. Intertiškos medžiagos visada bus šaltos. Jas ir įšildyti sudėtingiau. Prie medžio žiemą prisilietus niekada nebus šalta", - sakė T. Braškys.
Kalbant apie kainą, A. Vaičiulis pastebi, kad „A klasės namo statybos kaina nuo B klasės namo kainos skiriasi nuo 2 proc. nuo bendros vertės. Tai - nykstantis dydis. Tų reikalavimų baimė kyla iš nežinojimo", - sakė A. Vaičiulis. Energinės A klasės namas, pašnekovo tvirtinimu, jau gali būti pasyvus - tai nėra konstanta, bet galimybė iš A klasės namo padaryti pasyvaus namo standartus atitinkantį būstą, yra.
„Palyginsiu tai su įmonės darbu: ne visos įmonės turi įsidiegusios kokybės valdymo sistemas, tačiau tos, kurios turi, dirba efektyviau, yra pripažįstamos. Toks ir skirtumas. „Jie turi savo ypatingą mikroklimatą. Ir prie šio mikroklimato sukūrimo prisideda tai, kad jie yra kiauri. Tuo pačiu - gerai ventiliuojami. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl jo neįmanoma padaryti gyvenamo",- sakė A. Vaičiulis.
Kaip sako A. Vaičiulis, laikui bėgant medis skilinėja, todėl jo sandarumą dar sudėtingiau užtikrinti. „Todėl tiems, kas mėgsta rąstinių namų stilių, siūloma populiarėjanti nauja technologija - rąsto viduje yra įterpiama apšiltinimo medžiaga. Dažniausiai tai būna įvairūs poliuretanai - jie užtikrina reikiamą konstrukcijos sandarumą ir atitinkančią varžą. Tačiau jo jau nebegali pavadinti rąstiniu - nebent rąstinio namo imitacija", - svarstė A. Vaičiulis.
„Reikia dar gausybės visokiausių priemonių tam, kad jis važiuotų. Ar tai automobilis? Na, įkinkius arklį būtų susisiekimo priemonė... Rąstinė statyba - tai technologija, kuri buvo eksploatuojama daugelį tūkstantmečių - todėl, kad kitokios žmonija nežinojo. Nupjovė medį, pasidarė sienas ir šildėsi. Todėl turėdavo ką veikti: vasarą - ruošti malkas, žiemą - kūrenti", - juokiasi A. Vaičiulis.
Paklaustas apie dvigubų sienų rąstinius namus, A. Vaičiulis pastebėjo, kad dvigubos sienos reiškia dvigubas sąnaudas, ir nuo to, kokią medžiagą tarp tų rąstų įdėsi, priklausys namo sandarumas. „Nes sandarumas yra viena iš dedamųjų, kurią reikia užtikrinti. Prisimenant Skandinavijos šalių pavyzdį, A. Vaičiulis pritarė T. Baranausko nuomonei, jog ten statomi ne rąstiniai, o karkasiniai namai. „Karkasinis namas - kai iš to paties rąsto gaminių padaromas karkasas ir jis užpildomas apšiltinimo medžiaga. Norvegijoje, Švedijoje ir ypač Suomijoje daug tokių pastatų. Tačiau rąstinius namus jie stato kaip vasarnamius. Kad statosi gyvenamus rąstinius namus - dezinformacija", - tikino A. Vaičiulis.
Kalbant apie kainą, A. Vaičiulis pastebi, kad „Svarbiausias čia yra projektavimas. Iš pradžių viskas daroma popieriuje ar kitose laikmenose. Pabrėžiu - visų dalių tinkamas projektavimas. Šiandien daug kas architektūrinį eskizą priima kaip projektą - tai klaida. Paskui prie to jungiasi statybininkai, kurie, kaip muzikantai pagal natas, atlieka darbą", - aiškino A. Vaičiulis.
„Šis testas parodo, ar konstrukcijos yra sandarios, ar neišleidžia šilumos ir neįleidžia į vidų šalčio. Tai toks kontrolės metodas, kuris, pagal direktyvą, buvo privalomas ir B, ir C klasės statiniams, tačiau paskui reikalavimai buvo pakeisti. Dabar mes stengiamės, kad tai grįžtų ir vertinant B ir C klasės statinius", - sakė pašnekovas, akcentuodamas, kad taip galima patikrinti visų statybos proceso dalyvių darbą. Remdamasis testo rezultatais būsto savininkas gali nepriimti atlikto darbo, o nepasiekus tinkamos klasės reikalavimų, nebus sertifikuotas ir negalės būti atiduotas jį naudoti.
Rąstinio namo grindys - svarbus elementas, lemiantis namo jaukumą ir funkcionalumą. Atsakingas požiūris į grindų pasirinkimą, atsižvelgiant į rąstinio namo specifiką, užtikrins ilgalaikį komfortą ir estetiką.
Puikūs patarimai rąstinių namų priežiūrai
Rąstinio namo grindys gali būti įvairios: nuo tradicinių medinių iki modernių plytelių ar parketlenčių. Svarbiausia - tinkamai paruošti pagrindą, atsižvelgti į medinio namo „sėdimą" ir pasirinkti tinkamas šiltinimo bei apdailos medžiagas.
Renovuojant seną rąstinį namą, grindų įrengimas gali tapti iššūkiu, ypač jei pamatai ar sienos reikalauja restauracijos. Drėgmė yra didžiausias medinių grindų priešas, todėl svarbu užtikrinti tinkamą hidroizoliaciją ir vėdinimą.
Rąstinio namo grindys reikalauja ypatingo dėmesio dėl medienos savybių - jos „kvėpavimo", drėgmės svyravimų ir natūralaus „sėdimo". Tinkamai parinktos ir įrengtos grindys ne tik užtikrins šilumą ir jaukumą, bet ir papildys namo estetiką.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti grindų šiltinimui, ypač jei namas bus naudojamas ištisus metus. Naudojant kokybiškas izoliacines medžiagas ir tinkamai jas sumontavus, galima žymiai sumažinti šilumos nuostolius.
Rąstinio namo grindų įrengimas - tai procesas, reikalaujantis žinių ir kruopštumo. Nuo pagrindo paruošimo iki galutinės dangos klojimo, kiekvienas etapas yra svarbus siekiant ilgalaikio rezultato.
Pasirinkus tinkamas grindų medžiagas ir atidžiai atlikus visus darbus, rąstinio namo grindys taps ne tik funkcionaliomis, bet ir svarbia interjero detale, atspindinčia natūralumo ir jaukumo dvasią.