Žemiau Bambos lytinio ugdymo programa yra suskirstyta į tris pamokas, kurios gali būti vedamos atskirai arba kaip pamokų ciklas. Gydytoja, mokslų daktarė dirbanti Danijoje, Greta klinikinio darbo ginekologijos bei onkologijos srityse, ji vykdo bei analizuoja naujausius mokslinius tyrimus, kuriuos pateikia ir Žemiau Bambos kuriamame turinyje. Akušerijos-ginekologijos gydytoja rezidentė LSMUL Kauno klinikose. Lytinio ugdymo lektorė bei turinio kūrėja Žemiau Bambos platformoje. Darbe susidurdama su įvairaus amžiaus merginomis, pastebi opiausias lytinio ugdymo temas bei klausimus.
Lytiškumo pamokos 9-12 kl. mokiniams buvo naudingos, aiškiai suprantamos tokio amžiaus paaugliams. Džiugu, jog vis daugiau apie tai kalbama. Apie lytiškumo ugdymo temą Lietuvos mokyklose privalomai pradėta kalbėti tik prieš trejus metus. Specialistų teigimu, ši statistika nedžiugina - Europos kontekste mes stipriai atsiliekame.
Bręstančiam vaikui suprasti savo kūno pokyčius yra labai svarbu - tai yra natūralus pažinimo procesas, tačiau šią temą gvildenti su jaunąja karta dažnai yra keblu, nes jie ne visada drąsiai ir noriai apie tai kalba, o kartais ir suaugusieji neturi atsakymų į jiems kylančius klausimus. Lytiškumo ugdymo srityje dirbantys specialistai teigia, kad sveikatos, lytiškumo ugdymas ir ruošimas šeimai Lietuvos mokyklose privalomai pradėtas vykdyti tik nuo 2017-ųjų.
„Tai ne vien žinios apie žmogaus fiziologiją, brendimą, kontracepciją ir lytiškai plintančias ligas. Mes mokome vaikus ne tik kaip išvengti ligų ar nėštumo, mes mokome kaip neperžengti kitų žmonių nustatytų ribų, kritiškai įvertinti savo poreikius, emocijas, mokėti megzti gražius ir pagarbius santykius, gerbti visų lytinių orientacijų ir lyčių atstovus. Turime mokyti jaunus žmones lytiškumo, nes tai yra vienas iš brandžios ir atsakingos augančios visuomenės pagrindų“, - teigia R. Anot R. Kančaitės, lytiškumo ugdymo trūkumas šalyje stipriai atsiliepia augančių vaikų tarpe - jiems dažnai kyla klausimų dėl jų besikeičiančio kūno, o atsiradusi nežinia skatina gėdą, kaltę ar kitų negatyvių jausmų atsiradimą.
„Dabar visi vaikai turi telefonus ir internetą, tačiau, būnant vaiku, kritiškai įvertinti, kas yra tiesa, o kas yra mitas interneto erdvėje yra labai sunku. O dar sunkiau, kai net ir suaugusieji ne visada gali patarti - dauguma suaugusiųjų taip pat tiki legendomis ir mitais, nes juos išgirdo kažkada patys būdami vaikais“, - sako R. Mergaičių ir moterų edukatoreiantrina Paramos vaikams centro (PVC) psichologė Vaida Gabė: „Suaugusieji gali būti labai užimti, turėti įvairių nusistovėjusių nuostatų ar neigiamos patirties šia tema. Taip pat jiems gali stigti žinių, kaip kalbėtis su įvairaus amžiaus vaikais ir paaugliais lytiškumo temomis. Kai kyla klausimų, natūralu, kad atsakymų į juos yra ieškoma, tačiau ne visuomet patikimuose šaltiniuose, todėl kyla rizika, kad klaidinanti informacija gali sukelti tiek fizinę, tiek psichinę grėsmę jų sveikatai“, - sako V.
Specialistės vieningai sutinka, kad lytiškumo švietimas yra svarbus ir už mokyklos ribų. Viena iš tokių iniciatyvų - grožio kompanijos „The Body Shop“ ir PVC užmegzta partnerystė. Pasaulinė grožio kompanija Lietuvoje inicijavo lytiškumo ugdymo tema organizuotą seminarą mergaitėms PVC programos „Big Brothers Big Sisters“ rengiamoje vaikų ir savanorių vasaros stovykloje. PVC psichologės V. „Būsima gydytoja R. Kančaitė informaciją pateikė paprastai ir suprantamai, remdamasi savo profesine ir asmenine patirtimi. Ji reagavo į auditorijos emocijas ir nuotaikas, su humoru padėjo paskaitos dalyviams išbūti nejaukias akimirksnes - tai itin svarbu padedant jaunuoliams įveikti nuostatas lytiškumo klausimais, leidžiant suprasti, kad kalbėtis šiomis temomis yra normalu ir būtina“, - teigia V.
Žemiau išvardinti momentai apima pokalbių apie lytiškumą pradžios taškus: liesti savo lyties organus ne tik tyrinėjant, bet ir tikslingai; kartais klaidingai manoma, kad lytiškumas susijęs tik su lytiniais santykiais, kurie neturėtų dominti ikimokyklinio amžiaus vaikų; liesti savo lyties organus gali būti būtina ir pažinimui bei higienos įgūdžių formavimui; išvardinti lytinių organų pavadinimai, lyčių skirtumai, kūno funkcijos, higienos taisyklės, privatumo sąvokos, padorumo taisyklės, asmeninės ribos. Pratindami vaiką nuo mažens varpą, sėklides, vulvą, makštį ir kt. tai padeda apsisaugoti nuo seksualinio išnaudojimo - teigia specialistai.
Augdamas vaikas pats paklaus jam rūpimų klausimų, į kuriuos tėvams reikėtų atsakyti, atsižvelgiant į vaiko amžių. Kalbėkitės periodiškai, po truputį. Nesodinkite vaiko „rimtam“ pokalbiui, o tiesiog atsakykite į jam kylančius klausimus, neslopinkite jo smalsumo. Venkite perteklinės informacijos. Mažiems vaikams dažnai pakanka lakoniškų, konkrečių atsakymų. Ugdykite privatumo supratimą, nustatykite asmenines ribas. Vaikui jo lytis ir lytiniai organai neturėtų kelti gėdos, tačiau jis turi žinoti taisykles, kurių laikosi visi žmonės. Pasitelkite knygeles, filmukus. Lytiškumo ugdymą remkite savo vertybėmis.
Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė prieš metus patvirtino Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą. Didžiausias diskusijas tuo metu kėlė lytinių santykių, kontracepcijos pristatymo vaikams ir paaugliams klausimai. Mokytojus ruošti ir metodologinę pagalbą turėjęs Ugdymo plėtotės centras šiam procesui nebuvo pasiruošęs. „Lytiškumas yra svarbi asmens tapatybės dalis, kuri ima formuotis nuo mažens ir yra mums svarbi viso gyvenimo metu. Lytiškumo ugdymas - nuoseklus asmens ugdymas, pritaikytas pagal amžių, atspindintis šio laikmečio aktualijas, apimantis asmens raidą ir lyties tapatumo suvokimą, pateikiantis mokslu grįstą ir be išankstinių nuostatų informaciją apie reprodukcinę sveikatą, lytinę elgseną, įgalinantis asmenį priimti saugius sprendimus bei komunikuoti įvairiais lytiškumo aspektais.
Lytiškumas, kaip ir kiti tapatybės aspektai, daro įtaką asmens savivertei, pagarbos sau ir aplinkiniams puoselėjimui, sąmoningam savo poreikių suvokimui, atvirų, prasmingų, pagarbių santykių intimiame ir socialiniame lygmenyse kūrimui, gebėjimui rinktis sau labiausiai tinkantį kelią. Taip pat lytiškumo ugdymo procese ypač svarbu suvokti visuomenėje vyraujančias stereotipines nuostatas bei atpažinti galimą asmens tapatumo spektrą kaip įvairų, vertingą ir vertą pagarbos. Kiekvienas jaunas žmogus, žengdamas į suaugusiųjų pasaulį, vieną dieną turės priimti gyvenimą keičiančius sprendimus, susijusius su lytiniu gyvenimu bei reprodukcine sveikata. Tam, kad tie sprendimai būtų teisingi ir atsakingi, jaunimas pirmiausia turėtų gauti tinkamą ir šiuolaikiniu mokslu grįstą informaciją šalies švietimo įstaigose.
Tačiau Lietuvoje iki šiol egzistuoja skeptiškas požiūris į holistines lytiško ugdymo programas. Viešos diskusijos apie lytiškumą Lietuvoje vis dar yra tabu, o lytiškumo ugdymas mokyklose kartais klaidingai tapatinamas su lytinių santykių skatinimu, propaganda ar kontracepcijos reklama. Iš tiesų, lytiškumas yra integrali kiekvienos asmenybės gyvenimo dalis, o lytiškumo ugdymas yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Jei dėl visuomenės nuostatų vaikai negauna juos dominančių atsakymų iš artimiausios aplinkos, jie ieško šių atsakymų kituose šaltiniuose, dažnai interneto erdvėje, kur informacija gali būti nepatikima.
Lietuvoje lytiškumo ugdymo programos - pakankamai nauja ir mažai išvystyta sritis, tačiau pasaulio praktika rodo, kad holistinės programos yra efektyvesnės: sumažėjo LPI užsikrėtimo rizika, neplanuotų nėštumų skaičius tarp paauglių. JAV atlikti tyrimai rodo, kad abstinencijos pagrindu sukurtos programos nepasiekė teigiamų pokyčių paauglių elgsenoje, o visapusiškos programos davė teigiamų rezultatų. Todėl Lietuvoje verta išmokti iš užsienio patirties ir pritaikyti šiuolaikiškas, moksliškai pagrįstas programų formas savo švietimo sistemoje.
Šiuo metu naujoji Lietuvos programa primena ankstesnes abstinencijai ir santuokai orientuotas iniciatyvas, tačiau jos kritikuojamos dėl siauro požiūrio į lytiškumą. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis gyventojų mano, jog lytinis švietimas mokyklose turėtų būti privalomas, o informacijos apie lytinį švietimą galima tikėtis tiek iš tėvų, tiek iš pedagogų. Pasak ekspertų, svarbiausia yra derinti ir vaikų ugdymą namuose, ir mokyklose, remiantis šiuolaikiniu mokslu, be dogmų. Mokiniai Lietuvoje ir yra šviečiami - tiek namuose, tiek mokyklose, o tarptautinės patirtys rodo, jog efektyviausia yra integruotas požiūris į lytiškumą.
Ko galime pasimokyti iš Kinijos? Dr. Vytis Silius
Konsensusas tarp gydytojų, psichologų ir švietimo specialistų yra toks: lytiškumo ugdymas - tai nuoseklus, amžiui tinkamas švietimas, kuris suteikia žinias apie fiziologiją, brendimą, reprodukcinę sveikatą, emocinį intelektą, asmens ribas ir pagarbius santykius. Rengiant naują programą svarbu suderinti kultūrinį kontekstą su moksliškai įrodyta informacija, užtikrinti kokybę ir nuolatinį palaikymą iš bendruomenės ir institucijų. Tokiu būdu jaunimas įgyja gebėjimą priimti informuotus, atsakingus sprendimus ir kurti pagarbius santykius visame gyvenime.