Šildomų grindų įrengimas suteikia ne tik malonų šilumos pojūtį, bet ir taupo energiją. Norint įsirengti šildomas grindis, svarbu žinoti apie skirtingas sistemas ir medžiagas.
Šildomų grindų sistemos
Elektrinės šildomos grindys naudoja elektros energiją šilumai generuoti. Įrengimas nereikalauja sudėtingų vamzdynų ar katilų, todėl gali būti paprastesnis ir pigesnis, ypač mažose patalpose. Elektrinio grindų šildymo įrengimo sąnaudos ir medžiagos yra gerokai pigesnės nei įrengiant vandeniu šildomas grindis. Taip pat elektra šildomas grindis galima greičiau sumontuoti, jei pagrindas įrengiamas sausuoju būdu. Remontuojant ir įrengiant grindis daugiabutyje name, sodyboje elektrinis ar šildymas infraraudonaisiais spinduliais yra vienas geriausių sprendimų.
Elektrinis šildymas gali būti dviejų tipų - su šilumą išskiriančiu kilimėliu ir infraraudonųjų spindulių išskiriančiu kilimėliu. Kilimėliai gali būti plėvelės arba tinklelio pavidalo. Elektrinės grindys yra paprastesnės įrengimo prasme. Jei grindys betonuojamos, pradžioje sutankinamas gruntas, pilamas žvyro sluoksnis ir sutankinamas. Klojama geotekstilė arba hidro/garo izoliacinė plėvelė iš 200 mk stabilizuotos polietileno plėvelės. Ant jos dedamas polistireninio putplasčio sluoksnis. Puikiai apšiltintoms grindims jis gali būti nuo 15 iki 40 centimetrų. Grindims naudojamas 70 - 100 EPS, tai yra 70 - 100 KPa atsparumo gniuždymui polistireninis putplastis. Ant polistireninio putplasčio paskleidžiamas betono sluoksnis. Jis gali būti armuojamas, nors tai nėra būtina. Išbetonavus turi praeiti laiko, kol betonas išdžius.
Šilumos izoliacijos sluoksnis apsaugo nuo šilumos nuostolių. Geriausia grindims naudoti polistireninį putplastį, jis neįgeria vandens. Apsauginė plėvelė iš stabilizuotos 200 mk plėvelės. Laminuota grindų danga. Elektrinių grindų šildymo intensyvumo reguliavimas vyksta reguliuojant įtampą. Reguliavimas leidžia pasiekti tolygų šildymą visame plote. Anksčiau grubiai skaičiuodavo, kad 1 kW reikia apšildyti 10 kvadratinių metrų ploto, tačiau dabar skaičiavimai priklauso nuo pastato energijos poreikio ir galimybių.
Elektriniai šildymo kilimėliai skaičiuojami pagal galingumą W/m2. Dabar populiariausi 150 W/m2 tinkleliai ir plėvelės. Paklojus 20 m2, susidaro apie 3 kW galios šildymo sistema. Montavimas atliekamas ant sausai įrengto pagrindo; kitaip tariant, vamzdynų ir katilų nereikia. Dauguma sistemų turi daviklius ir termostatus, kurie užtikrina komfortą ir energijos taupymą. Tinkleliai ir plėvelės gali būti įrengiami ant lygaus pagrindo, o po kilimėliais - šilumos atspindinčios plokštės.
Vandens šildomos grindys naudoja šiltą vandenį, kuris cirkuliuoja per vamzdžius po grindimis. Įrengimas yra sudėtingesnis ir brangesnis, reikalaujantis profesionalių įgūdžių. Didžiausia į grindų vamzdyno kontūrą atitekančio vandens temperatūra gali būti apie 35-55 laipsniai C, grindų paviršiaus temperatūra - iki 28 laipsnių C. Šiluma šilumos plokštėse pasiekia paviršių ir kaupiasi taip, kad jo išlikimo laikas ilgesnis. Sausasis grindų šildymas gali būti taikomas tik ant sausos konstrukcijos ir nereikalauja ilgo džiūvimo laikotarpio.
Vandens grindinis šildymas grindims suteikia natūralų šilumos pasiskirstymą, o vanduo patenka į vamzdžius, šiluma skleidžiasi į aplinką. Kada šis šildymas įrengiamas, grindų temperatūra gali būti reguliuojama priklausomai nuo šilumos nuostolių ir poreikio. Tačiau didesnio pastato energinį efektyvumą galima pasiekti modernizuojant su šilumos siurbliu, kuris gali mažinti išlaidas iki 40 proc. Dėl didelio grindų inertinės energių kaupimo jie gali užtrukti ilgiau įšilti ir atšaldyti, todėl svarbu įrengti tikslų automatinį reguliavimą.
Projektavimas ir skaičiavimai
Projektuojant šildomas grindis, būtina sudaryti detalią šildymo plano schemą ir tiksliai apskaičiuoti energijos suvartojimą. Grindų šildymo planas prasideda tikslaus kambario matmenų nustatymu. Energijos suvartojimo skaičiavimas grindžiamas grindų paviršiaus plotu ir šilumos nuostoliais. Q - šilumos poreikis kv.m. Projektas turi atsižvelgti į grindų dangos šilumines charakteristikas, baldų išdėstymą patalpoje. Taip pat nurodomas grindų pagrindo šiluminė varža, apskaičiuojama izoliacija, vamzdelių skersmuo, išdėstymo tankis ir tvirtinimo būdai. Vamzdžių paskirstymas kontūre gali būti platus, o jų skaičius ir žingsnis priklauso nuo šilumos poreikio.
Įrengiant grindų šildymą kartu su aukštesnės temperatūros šildymo sistema (radiatoriais), būtinas pamaišymo mazgas temperatūrai sumažinti. Kontrolės sistema, apimanti termostatus patalpose, pavaros ant kolektorių vožtuvų ir jų valdymą, užtikrina, kad šildymas veiktų protingai ir atsakytų į išorinius šilumos šaltinius. Jei planuojama naudoti šilumos siurblius, galima pasiekti iki 40 proc. mažesnes šildymo kaštų sąnaudas lyginant su radiatoriais ir dujiniu katilu. Džiūvimo laikai yra ilgesni dėl grindų inertiškumo, todėl būtinas tikslus automatinis reguliavimas, kad šildymas būtų efektyvus ir patogus.
Projektiniai duomenys ir įrengimo etapai
Kokie duomenys reikalingi grindų šildymo projektui parengti? Jie iš esmės tokie pat, kokie reikalingi bet kurios šildymo sistemos projektui parengti: pastato vieta ir orientacija, paskirtis, sienų, langų ir stogo konstrukcijų charakteristikos, matmenys ir fasadai, vandentiekis, kanalizacija, gerai žinoti planuojamą šilumos šaltinį bei kuro rūšį, patalpų vėdinimo būdą. Taip pat reikia žinoti grindų dangą kiekvienoje patalpoje ir norimą oro temperatūrą. EN 1264 ir EN 15377 projektavimo pagrindai pateikiami lentelėse su patalpų tipais, leistina grindų paviršiaus temperatūra ir galia W/m2.
Šildomų grindų įrengimas reikalauja tinkamo grindo paruošimo ir tinkamų izoliacinių medžiagų pasirinkimo. Prieš pradedant darbus, grindų paviršius turi būti lygus ir švarus. Nešvarumai ir drėgmė gali pakenkti klojimui. Svarbu naudoti drėgmės matuoklį ir užtikrinti tinkamą grindų lygį. Izoliacijos pasirinkimas yra labai svarbus - geotekstilė ir šilumos izoliacija apsaugo nuo pamatų drėgmės ir šilumos nuostolių.
Grindų konstrukcija ir sluoksniai
Grindys ant grunto apima šiuos sluoksnius: paruošiamasis (juodgrindės) - paskirstantis apkrovas, hidroizoliacinis sluoksnis, šilumos izoliacija, tarpsluoksnis ir grindų danga. Juodgrindės dažnai atliekamos iš smėlbetonio, ant kurios klojama hidroizoliacija ir šilumos izoliacija. Jei gruntinis vanduo aukštas arba yra rizika, galima naudoti juodgrindes su didesne atsparumo orumo charakteristika, o termoizoliaciją dėti pagal projektą. Plėvelės įrengiamos aplink pažemintas vietas, o kampai sandarinami tam, kad drėgmė nepatektų į šiltinimo sluoksnį.
Grindų šiltinimas - dažniausiai naudojama polistireninio putplasčio plokščių sistema, kuri gali būti vieno ar dviejų/dviejų-trijų sluoksnių. Siūlių neturi sutapti, o tarpai tarp plokščių užsandarinami. EPS 50-70 arba EPS 70-100 plokštės tinka daugumai buitinių patalpų. Plokščių matmenys ir atsparumo gniuždymui parenkami pagal apkrovas. Ant šilumos izoliacijos dedamas armatūros tinklelis ir, jeigu reikia, papildomas viršutinis betono sluoksnis.
Grindų betonavimas - jei įrengiama vandens šildymo sistema, vamzdžiai tvirtinami prie armatūros tinklo, o betonas pilamas ir išlyginamas. Svarbu užtikrinti, kad armatūros tinklas būtų 3-5 cm nuo grindų paviršiaus ir kad tarp vamzdžių ir betono būtų pakankamai vietos. Tarpas tarp kontūrų ir sienų užpildomas kompensacinėmis siūlėmis, siekiant išvengti įtrūkimų dėl plėtimosi. Po betonavimo būtina laikytis džiūvimo laikotarpių ir užtikrinti, kad grindys būtų tolygiai išdžiuvusios prieš įrengiant galutinę dangą.
Sausojo grindų įrengimas
Sausosios grindys yra naudingos daugeliui namų, kuriose nereikia šlapių darbų ir kur reikia greito įrengimo. Jas sudaro plokštės (Knauf Brown arba Knauf Brio), kurios suklijuojamos tarpusavyje ir pritvirtinamos prie šoninių tvirtinimų. Plokštės montuojamos dviem sluoksniais (Brown), arba vienu sluoksniu (Brio), tačiau abiejų sistemų tikslas - sukurti plaukiojantį grindų pagrindą. Ant sausų grindų galima kloti daugumą galutinių dangų, išskyrus kai kurias medienos masyvo ar sluoksniuotos parketo variants, kur yra papildomų reikalavimų.
Sausų grindų įrengimas prasideda nuo tvirto pagrindo, ant kurio išlygintas gruntas ir sudedamas hidroizoliacijai skirtas sluoksnis (jei reikia). Tada pilamas birus sluoksnis (keramzitas ar Knauf Trockenschuttung PA) iki rekomenduojamo storio. Ant viršaus klijuojamos plokštės ir užklijuojama tarpinė juosta, siekiant užbaigti plaukiojantį pagrindą. Taip pat svarbu užtikrinti šilumos ir garso izoliaciją, ypač kai grindys yra virš kitų patalpų.
Grindų dangos ir jų pasirinkimas
Galutinės grindų dangos pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių ir biudžeto. Populiariausios dangos yra laminatas, vinilinės grindys ir plytelės. Laminatas yra populiarus dėl kainos ir lengvo montavimo, vinilinės grindys tinka drėgnoms patalpoms, o plytelės - vonios ir virtuvės zonoms. Kiekviena dangos rūšis turi privalumų ir trūkumų, todėl rekomenduojama atidžiai įvertinti poreikius prieš rinktis.
Senų namų grindų betonavimas
Senuose pastatuose grindys dažnai įrengiamos ant lagių. Jei norima jas šiltinti, nereikia iš karto griauti viso pagrindo. Jei lagės geros būklės, galima apšiltinti tarp jų arba purkšti poliuretano putas. Jei reikia įbetonuoti lagas, būtina įbetonuoti bent 5 cm iškilusius betono stulpelius. Grunto paruošimas svarbus - turi būti sutankintas ir sausas, o drėgmei atspari hidroizoliacija būtina. Juodgrindės suteikia lygų ir tvirtą pagrindą šiltinimo plokštėms, o hidroizoliacijos trūkumas gali lemti didelius nuostolius. Senų grindų džiūvimo laikas gali būti ilgesnis, todėl reikalingas kruopštus proceso valdymas.
Todėl renovuojant seną namą svarbu įrengti šiltinimo sluoksnį po betonu, o jeigu tai neįmanoma - naudoti sausąjį grindų sprendimą. Taip pat būtina įsitikinti, kad grindų konstrukcija yra sausą ir lygų pagrindą, o hidroizoliacija ir šilumos izoliacija įrengiamos be spragų.
Vonios grindų šildymas
Vienas iš populiariausių atvejų - grindų šildymas vonioje. Dažniausiai naudojamos dvi sistemos: vandeninė ir elektrinė. Vandeninis grindinis šildymas vonioje dažnai įrengiamas namuose, suteikdamas itin pigų eksploatavimą, tačiau montavimas reikalauja didelio įsikišimo į grindų konstrukciją. Elektrinis grindinis šildymas vonioje yra paprastesnis pasirinkimas remontuojant ar įrengiant mažus vonios kambarius, o kilimėliai ar plėvelės gali būti montuojamos be viršutinio armatūrinio sluoksnio.
Elektriniai šildymo kilimėliai gali būti montuojami ant plytelių arba betono. Prieš klijuojant plyteles, rekomenduojama išlieti išlyginamąjį sluoksnį ir užtikrinti, kad laidai būtų tinkamai apsaugoti. Paskutinis žingsnis - įjungti termostatą. Termostatas gali būti mechaninis, išmanus, programuojamas ar su wifi nuotolinio valdymo funkcija. Norint maksimaliai išnaudoti energiją, svarbu naudoti temperatūros daviklius ir įtraukti automatinį reguliavimą.
Vonios grindų išlaikymo plėtojimas tęsia: walk-in dušai, padėklai ar atviri dušai. Jei dušo konstrukcija uždara, kilimėliai montuojami šalia padėklo, o jei dušas atviras - kilimėliai montuojami aplink, siekiant užtikrinti vienodą šildymą. Prieš klijuojant plyteles, patartina išlieti paviršiaus lygintuvą. Tačiau įsitikinti, kad šildymo kilimėliai yra tinkamai įrengti, būtina laikytis saugos reikalavimų ir atstumų nuo sienų bei įrangos.
Valdymas ir techniniai patarimai
Termostatai yra svarbūs energijos taupymui ir komfortui. Jie gali būti paprastų funkcijų arba pažangiai reguliuojami - nuotoliniu būdu per internetą ar išmaniuoju įrenginiu. Vietos davikliai ir kambario davikliai dažnai derinami vienoje sistemoje, suteikiant papildomą tikslumą temperatūros kontrolei. Plėvelės ir kilimėliai dažnai turi konkrečią galingumą W/m2 - tai leidžia nustatyti, kiek plotas turi būti šildomas ir kiek kilimėlių reikės. Taip pat svarbu užtikrinti, kad plėvelės būtų apsaugotos plėvele, o gnybtai - prisukti ir izoliuoti technine juosta.
Nerimą keliantys momentai apima per didelę grindų šildymo galingumą, netinkamą hidroizoliaciją, ir trūkstamą termostato įrengimą. Prieš įrengiant grindų šildymą vonioje ar kitose patalpose, būtina įsitikinti, kad turimos galios pakanka ir kad projektas atitinka EN 1264 bei EN 15377 reikalavimus. Vidutiniškai Lietuvoje senos namo grindų betonavimo projektai kainuoja tam tikruose intervale, o kaina priklauso nuo grindų konstrukcijos sudėtingumo ir dangos tipo. Taip pat svarbu planuoti džiūvimo laiką ir laikytis tinkamų drėkinimo bei atsparumo laikotarpių.
