PTR 2.03.01 2010 m. vasario 24 d. įsakymo tematika: betono mūro, medinių konstrukcijų tvarkyba ir paveldosauga

Šis straipsnis remiasi pateiktu draft’u ir išryškina esmines nuostatas, reglamentuojančias betono mūro pavojų įvertinimą, medienos konstrukcijų tvarkymą, jų apsaugą ir paveldosaugos reikalavimus. Tekste cituojamos procedūros, cheminės priemonės, eksperto tyrimų poreikiai, darbų sekos ir saugos rekomendacijos. Straipsnyje naudojamos tik jau pateiktuose sakiniuose esančios formuluotės, šiek tiek sujungiant jas taip, kad gautųsi nuosekli ir išsami apžvalga.

1. Įstatyminiai bei reglamentiniai rėmai tvarkant paveldosaugos objektus

Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-151 (Žin., 2005, Nr. 2006, Nr. 7.) reglamentuojami paveldosaugos darbai per techninius reglamentus ir kitus normatyvinius dokumentus. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. II. 8. Nr. 32-788 reglamentuojama paveldosaugos įstatyminė bazė, kurios laikomasi vertinant betono mūro bei medinių konstrukcijų būklę. Visi šie normatyvai įtvirtina tvarkymo, restauravimo ir renovavimo principus, reikšmingus kultūros paveldo objektų išsaugojimui.

2. Medinių konstrukcijų tvarkymas: pagrindinės kryptys ir priemonės

Medinės konstrukcijos tvarkomos remiantis IV. priede išdėstytomis priemonėmis. Purškiama kaip nurodyta firmos gamintojos rekomendacijose. Pastaba. konstrukcijos paviršių reikia apdirbti laikantis temperatūros sąlygų, Geriausia darbui temperatūra yra 10-25°C. Siūlomos siloksano-akrilato, alkilsiloksaninių ar kitų išbandytų junginių impregnavimo priemonės, kurios turi būti jau nusėdusios ir pakankamai išdžiūvusios. Purškiama, kaip nurodyta firmos gamintojos rekomendacijose.

Cheminės medinių konstrukcijų sutvirtinimo priemonės įsigeria giliai į medieną ir pilnai ją apsaugo nuo drėgmės. Medienos gaminiai impregnuojami skiediklio pagrindu, geriau išryškėja medžio faktūra ir lengviau dengiama dažais. Įvairios priemonės naudojamos tam, kad mediena būtų apsaugota nuo grybo, pelėsių, vabzdžių bei mikroorganizmų. Taip pat pateikiami konservantai tirpaluose arba vakuumuojant, kurie užtikrina papildomą apsaugą medienai.

Insekticidais, fungicidais, baktericidais tvarkomos pažeistos medinės konstrukcijos. Piretrumas - milteliai, pagaminti iš kalnų ramunėlių, turinčių apie 0,15-0,5 % piretrinų. Chlorofosas - 2-3 % chlorofoso ir vandens tirpalas. Dujinis fumigantas OB (etileno oksidas + metileno bromidas, santykis 1:1) naudojamas atitinkamose patalpose. Medienai tvarkyti gali būti taikomi įvairūs cheminiai preparatai, tačiau darbuotojai turi laikytis saugos reikalavimų: saugoti cheminius preparatus nuo vaikų ir gyvulių pašaro, naudoti apsauginius drabužius, akių apsaugą, respiratorius, vengti rūkymo bei valgyti ir gerti tik saugiose vietose.

3. Betoninių konstrukcijų paveldosaugos aspektai

Betono konstrukcijos plyšiai ir įtrūkimai matomi kaip esminiai paveldosauginiai klausimai. Bekonstrukcijų paviršiai turi būti įvertinti pagal jų pH (betono pH=12÷13, tai šarminė aplinka). Kai betono skilimo procesas prasideda dėl karbonizacijos, armatūra gali būti pažeidžiama ir būtinai reikia atlikti tyrimus dėl korozijos rizikos. Kernų skaičių, gręžimo vietas bei gylį nurodo projektuotojas. Tvirtinant betono konstrukcijas laikomasi projektų, o po įsakyme nurodytų procedūrų kartais patikrinti be ankstesnių tyrimų galima atlikti ir be jų, priklausomai nuo projekto nuostatų.

3.1. Medžiagų parinktis ir tyrimai

Vietose, kur galima medienos sąveika su metalais, ypač su geležimi, naudojamos specialios sudėtys ir klijai, įtraukiant chemines priemones, kurios užtikrina atsparumą drėgmei. Medinės konstrukcijos tiriamos laboratorijoje mechaninėms savybėms, drėgmei, puvinio lygiui nustatyti. Esant poreikiui, atliekami išankstiniai tyrimai, kad užtikrinti konstrukcijos stabilumą eksploatacijos sąlygose.

4. Molio konstrukcijų paveldosauginis tvarkymas

Molio konstrukcijų restauravimo atveju detalėse pateikiama molio masės gamybos ir plūdkymo procedūra: molis gerai išminkomas, dedama į krūvas, laikomas 1-2 paras, plūktuvai naudojami kas 5-10 cm ilgio atžvilgiu 45-50° kampu. Mūro siūlės užpildomos molio-smėlio skiediniu, o sienos tinkuojamos kalkiniu skiediniu. Po metų sienas galima tinkuoti. Molio grindys gali būti atkuriamos ūkiniuose pastatuose, išlyginiant drėgmės sąlygas. Molis praskiedžiamas karštu vandeniu, pilamos kalkių milteliai, o mišinys naudojamas iš karto.

5. Sienų tvarkymo technologijos ir paveldosaugos standartai

Medines, molio ir betono konstrukcijas tvarkant būtina laikytis įrodyto projekto, naudoti patikimas medžiagų sistemas, kurios užtikrina atsparumą drėgmei, ugniai ir biologiniams veiksniams. Sienų ir paviršių nelygumai turi būti užglaistyti glaistu iki vientiso paviršiaus. Prieš mirkant medieną konservantais reikia nuvalyti dulkes. Teisingas paviršių paruošimas ir dengimo technologija užtikrina ilgaamžiškumą ir paveldosaugos reikalavimų laikymąsi. Tarp saugos priemonių - vengti cheminių preparatų įkvėpimo ir laikyti juos saugioje vietoje.

6. Paveldosaugos teisės nuorodų derinimas su techniniais reglamentais

Glaudus sąsajos tarp paveldosaugos įstatymų, techninių reglamentų ir normatyvinių dokumentų užtikrina, kad visos restauravimo ir konservavimo procedūros atitiktų įstatymiškai nustatytus reikalavimus. Projekte suteikiamas visų reikiamų procedūrų ir priemonių sąrašas, įtraukiant dokumentaciją apie paviršių būklę, tyrimų rezultatų įrašus, bei kontrolės taškus, kurie būtini teigiamam paveldosaugos rezultatui.

Infografika: paveldosaugos sprendimų grandinė restauruojant medines ir betonines konstrukcijas

tags: #ptr #2.03.01 #2010 #betono #molio #mediniu