Polistireno palikimo lauke poveikis aplinkai

Bet kokių produktų gamyba, visiškai nesvarbu, kaip ji yra vykdoma, daro poveikį aplinkai. Taigi, kaip gali gamykla maksimaliai sumažinti į aplinką išskiriamo anglies dvideginio kiekį? Kaip maksimaliai efektyviai gamykla gali tvarkyti sugeneruojamas atliekas?

AJ Produktai medinių baldų gamykloje, AJFF Lenkija, tai yra ilgalaikio plano dalis - tačiau itin svarbūs pokyčiai jau yra vykdomi. Jei esminiai pokyčiai įmanomi - jų būtina siekti.

Agnieszka Marjańska užima AJFF Aplinkosaugos Specialistės pareigas nuo 2022 metų, ji sprendžia visus su gamyklos poveikiu aplinkai susijusius klausimus. Kalba eina ne tik apie kasdienį atliekų tvarkymą ar perdirbamas atliekas, pagrindinis tikslas yra vystyti bendrą aplokosauginį mąstymo būdą. Visa tai prasideda lauke, už gamyklos vartų.

Šiuo metu jau esame sumontavę ir naudojame 100kW saulės elektrinę, o artimiausiuose mūsų planuose - papildomi 500kW saulės energijos. Ateityje siekiame padidinti saulės energetikos sistemą ir maksimaliai išnaudoti mūsų pačių pagaminamą elektros energiją. Nuosava saulės elektrinė leidžia gamyboje naudoti atsinaujinančią elektros energiją. Per 2022 metus perkamos elektros energijos kiekį pavyko sumažinti 6.6%, o mūsų pagaminta elektros energija sudarė 3.4% viso suvartoto kiekio.

Visai šalia, pasukus už gamyklos pastato kampo, yra įrengta siloso šachta, į kurią patenka visos medinių baldų gamybos procesuose sugeneruotos pjuvenos ir susmulkintos medinių - brokuotų detalių, pavyzdžiui medžio drožlių plokščių, dalys. Gamybos metu likusios medinės lentos transportuojamos į specialų smulkinimo įrenginį, kuris jas smulkina, o smulkintos dalys pervežamos į tą pačią šachtą. Surinktas pjuvenas presuojame ir paruošiame deginimui.

Surenkame ir šildymui panaudojame didžiąją dalį gamybos metu susidarusių pjuvenų bei drožlių. Drožlės, kurių nesupresuojame ir nedeginame - nėra išmetamos. Jei lauke koncentruojamės į saulės elektrinės plėtrą ir efektyvų resursų išnaudojimą, gamyklos viduje vyksta lygiai priešingi procesai. Čia, viduje, mūsų tikslas yra viską ‘sumažinti’ kiek tik įmanoma.

AJFF gamykloje analizuojame kiekvieną gamybos procesuose naudojamą medžiagą. Vienas pagrindinių mūsų tikslų - eliminuoti plastiką iš gamybos, tačiau tai medžiaga, kurios atsisakyti gamyboje yra bene sunkiausia.

Agnieszka atkreipia dėmesį į aplink pagamintos produkcijos padėklus besisukinėjantį robotą, kuris atlieka efektyvų pakavimą. Roboto atliekamo pakavimo metu yra sunaudojama žymiai mažiau plėvelės dėl to, kad robotas geba labai tiksliai tinkamai įtempti bei paskirstyti pakavimo plėvelę. Kita pakavimo procesų metu labai dažnai naudojama medžiagą yra putų polistirolas. Tai itin gerai produkciją apsauganti medžiaga, kuriai rasti alternatyvą yra ypač sunku.

Pakuojame maksimaliai efektyviai ir taupiai, užsakinėjame idealiai mūsų produkcijai pritaikytos formos putplasčio elementus, taip pat atsivežame didelius putų polistirolo lakštus, kuriuos patys pjaustome pritaikydami produkcijos formai. Visas likęs, nepanaudotas polistirolas ir siunčiamas atgal gamintojui ir yra perdirbamas į naują produktą.

Kaip žinia, putplastis labai dažnai naudojamas pakavimui. Kadangi mes per savaitę, iš gamyklos, išsiunčiame 25-30 pilnai pakrautus sunkvežimius su produkcija, sugeneruojame tikrai didelį kiekį šios medžiagos atliekų. Kaip alternatyvą putų polistirolui pradėjome naudoti pakavimo korius, kurių 100% sudėties sudaro perdirbtas popierius.

Visoje mūsų gamyklos teritorijoje įrengėme atliekų rūšiavimo stotis, kurios skirtos ir mažoms, ir didelėms atliekoms. Kiekviena atliekų stotelė yra pritaikyta šalia esančio departamento poreikiams ir to departamento sugeneruojamoms atliekoms, jų kiekiams, gabaritams.

Kuomet surenkame didelį kiekį popieriaus ir plastiko atliekų, jas presuojame specialioje mašinoje, tai mums leidžia sutaupyti labai daug vietos bei atlaisvinti rūšiavimo konteinerius. 2021 metais, AJ Produktai centrinė būstinė Švedijoje ir AJ Produktai AJFF gamykla Lenkijoje pradėjo bendrą padėklų projektą. Šio projekto pagrindinis tikslas - maksimaliai pagerinti gamykloje naudojamų padėklų kokybę tam, kad tokie padėklai galėtų cirkuliuoti kiek įmanoma ilgiau. Padėklų išmatavimai buvo tiksliai pritaikyti transportuojamai produkcijai. Visos į AJ Produktai centrinį sandėlį atkeliavusios paletės - ir mums tinkančių išmatavimų, ir visos kitos, buvo siunčiamos į AJFF gamyklą tam, kad būtų pritaikytos mūsų poreikiams arba perdirbamos.

O kas laukia ateityje kalbant apie AJFF ir aplinkosaugą? Agnieszka yra įsitikinusi, kad ateityje tik vystymasis ir tobulėjimas šioje srityje. Visiškai atsisakyti pakavimo medžiagų yra neįmanoma, tačiau mes privalome mąstyti plačiau ir sukurti sistemą, kurios elementai reikalingomis medžiagomis maitintų vienas kitą.

Polistireninio putplasčio savybės ir poveikis aplinkai

Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui - 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos.

Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechaninio stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. Putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio.

Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų, susijusių su aplinkosauga ir klimato kaita. Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų - 22 mikromicetų maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai.

Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens. Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 % tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes.

Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, nes, kaip žinia, oras yra prasčiausias šilumos laidininkas.

Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei, bet konstrukcijose jis nebūna atviras. Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriami tokioms pat klasėms kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų. Polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos sienų šiltinimo sistemos atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus.

Šiltinimo medžiagų palyginimas

Pastaba: Šilumos laidumo koeficientai ir degumo klasės gali skirtis priklausomai nuo konkretaus produkto ir gamintojo.

Plastiko tarša ir jos poveikis aplinkai

Plastiko tarša mūsų vandenynuose ir sausumoje tampa vis akivaizdesnė ir daro drastišką poveikį laukinei gamtai ir žmonių visuomenei. PLASTA GRUPĖS atsakymas į plastiko taršą ir klimato kaitą yra įtrauktas į mūsų verslo strategiją ir kasdienę veiklą. Mes tvirtai tikime, kad perdirbimas yra itin svarbus. Pakartotinai naudodami perdirbtą plastiką, sulėtiname mūsų planetos gamtos išteklių eikvojimo procesą. Perdirbimas ne tik sumažina aplinkos taršą plastiku, bet ir bendrą energijos suvartojimą bei CO2 emisiją, kuri prisideda prie klimato kaitos.

Tą patį galima pasakyti ir apie gamybą iš biologinių žaliavų, pavyzdžiui, cukranendrių. Prisiėmėme ambicingus įsipareigojimus mažinti savo veiklos poveikį aplinkai ir sudaryti sąlygas verslo klientams sumažinti anglies dvideginio emisiją bendradarbiaujant su mumis. Didžiuojamės pažanga, kurią padarėme, kartu nepamiršdami, kad norint pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio žiediškumo reikia imtis nuolatinių veiksmų kiekvieną dieną. Judėdami į priekį, mes ir toliau dėsime pastangas investuodami į pažangias perdirbimo technologijas, naujų produktų tyrimus ir plėtrą.

Plastikai gaminami iš naftos produktų, į juos dedama įvairių priemaišų, pavojingų cheminių medžiagų. Dėl mikroplastiko poveikio gyvuose organizmuose atsiranda vidiniai įbrėžimai, sutrinka gyvybinės funkcijos. Plačiai žinomas faktas, jog kiekvienais metais į vandenynus ir jūras patenka apie 8 mln. tonų plastiko atliekų. Didžioji dalis plastiko atliekų patenka vos iš 10 upių sistemų, esančių Afrikos ir Azijos žemynuose. Atrodo, jog problemos toli? Tačiau plastiko tarša yra opi problema ir kasdienėje žmogaus veikloje.

Turbūt bene labiausiai paplitęs būdas, kaip mikroplastiko dalelės patenka į mūsų organizmą, yra pakartotinis plastikinių butelių naudojimas. Plastiko dalelės į mūsų kasdienį racioną taip pat patenka per mitybos grandinę. Tam, kad arbata pakelis palaikytų formą - dažniausiai dedamas plastikas. Mikroplastiko dalelių randama ir kai kuriose buities ar kosmetikos priemonėse, pavyzdžiui, kempinėse indams plauti ar net dantų pastoje su granulėmis.

Rinktis mažiau gamtai pavojingas plastiko rūšis. Plastikai pažymėti 1 (PET), 2 (HDPE), 4 (LDPE) ir 5 (PP) numeriais yra lengviau perdirbami, juose mažiau toksiškų priedų. Plastikai Nr. 3 (PVC), 6 (PS) ir 7 (OTHER) yra patys pavojingiausi, juose yra gausiai naudojami įvairūs priedai, turintys toksinį poveikį žmogui ir gamtai. Šias plastiko rūšis sunku perdirbti. Apibendrindama G.Slavinskienė palinkėjo kasdienio vartojimo produktus rinktis sąmoningai. Egzistuoja gausybė alternatyvų, kurios yra draugiškos gamtai ir žmogui.

tags: #polistirenas #paliktas #lauke