Apie medienos kenkėjus viešoje erdvėje kalbama nedaug, tačiau jų keliamas pavojus yra rimtas. Gyventojai dažniausiai pastebi medienos kenkėjus, kai ant sienų pradeda vaikščioti vabalai, medienos paviršiuje atsiranda skylutės, byra dulkės iš medinių baldų, namo sijų, medinių sienų ar girdimas gremžimą primenantis garsas. Šie atvejai iliustruoja, kad perkant medinius namus būtina juos kruopščiai apžiūrėti, o statant - skirti didelį dėmesį medienos paruošimui.
Medienos kenkėjai į namus, sodybas atkeliauja su namams statyta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais, meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų. Radę tinkamą aplinką, medgraužiai medienos plyšiuose deda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos įsigraužia gilyn ir ten gyvena vienerius-penkerius metus, priklausomai nuo rūšies. Subrendusios lervos graužiasi į medžio paviršių ir tampa lėliukėmis, iš kurių išsivysto suaugę vabalai. Šie vabalai graužia skylutes išlindimui ir ieško poros, kad galėtų vėl pradėti kiaušinėlių dėjimo ciklą.
Vienas iš ryškiausių - skylutės medienoje (namo sijose, balduose ir kt. mediniuose daiktuose), kurias palieka suaugęs vabzdys, išsigrauždamas laukan. Toks procesas gali trukti iki 2 metų. Vabzdys išsivysto tik esant pliusinei aplinkos temperatūrai. Medienos kenkėjai deda kiaušinėlius medienos paviršiuje (smulkiuose plyšeliuose, po žieve ir t.t). Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos grauždamos medieną skverbiasi gilyn ir laipsniškai didėdamos pridaro ertmių, susilpninančių medienos mechaninį atsparumą. Subrendęs vabzdys prasigraužia į paviršių ir išskrenda; lieka 1-9 mm pragraužta skylė, rodanti medienos pakenkimą. Toks procesas gali trukti iki 2 metų.
Nuo pavasario pabaigos iki liepos mėnesio sausą medieną puola ir kitas ūsuočių šeimos vabzdys - violetinis žievėplėšis. Palanges, grindjuostes, įvairias kitas medines konstrukcijas, medžio dirbinius daugiausia pažeidžia naminio ir baldinio skaptukų lervos. Medgręžis charakterizuoja keletą medieną gręžiančių ir medžius puolančių vabalų rūšių. Medieną puolantys kenkėjai gali apnikti prabangius antikvarinius daiktus ir netgi pasiekti pastatų struktūrines dalis.
Prieš naudojimą mediena paprastai apdorojama specialiais preparatais (impregnantais, antiseptikais, insekticidais ir kt.) - ji tampa „nepatraukli“ kenkėjams, todėl užtikrina medinių gaminių kokybę. Žinoma, neapsaugojus medienos, tikimybė joje veistis medgraužiams išauga kelis kartus. Tačiau dar prieš statant medinius namus ar gaminant baldus, reikia tinkamai apdoroti medinius daiktus ar konstrukcijas medienos apsaugos priemonėmis.
Nors cheminė apsauga nuo medgraužių ir nuo medieną ardančių grybų trunka keletą metų, labai giliai įsiraususių lervų ji gali nepaveikti. Gyventojai, pastebėję ropojančius vabalus, išsigąsta dėl pavojaus sau. „Vabzdžiai, lervutes auginantys medgraužių paliktose skylutėse, nėra agresyvūs žmogui, nors kai kurie primena širšes. Visgi, paėmus tokius vabzdžius į ranką, jie gali įgelti,“ - perspėja L. Grigaliūnas.
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Medienos kenkėjai daro žalą ne tik mediniams baldams, menui iš medžio, tačiau gali ne juokais pažeisti net medinio namo sienas, pamatus ar stogą. Jei šie kenkėjai nenaikinami arba nesiimama prevencijos priemonių, trumpėja medienos gaminių eksploatacijos laikas, o mediniams pastatams gali iškilti realus griuvimo pavojus, nes pažeidžiamas medienos vientisumas, tvirtumas ir atsparumas aplinkos poveikiui.
Pasaulyje skaičiuojama apie 1,5 tūkst. medienos kenkėjų rūšių. Lietuvoje medieną dažniausiai „apninka“ naminis ūsuotis Hylotrupes bajulus, pažeidžiantis išdžiūvusius medžius, kelmus, sienojus, rąstus, perdangas, duris, grindis, langų rėmus. Nuo pavasario pabaigos iki liepos mėnesio sausą medieną puola ir kitas ūsuočių šeimos vabzdys - violetinis žievėplėšis. Palanges, grindjuostes, medžio dirbinius daugiausia pažeidžia naminis skaptukas ir kitas lervas.
Mažasis balangraužis graužia visas medienos rūšis. Profesionalūs kenkėjų kontrolės ekspertai, teikiantys paslaugas visoje Lietuvoje, užtikrina operatyvų, saugų problemų sprendimą ir saugią jūsų verslo bei namų aplinką. Daugiau informacijos apie įmonę ir jos teikiamas paslaugas: www.dezinfa.lt arba www.rentokil.co.uk.
Kaip atpažinti užkrėtimą ir ką daryti?
- Pastebus skylutes medienos paviršiuje: į jas įlenda suaugęs vabzdys ir išgraužia įėjimą.
- Girdimi tuksėjimo ar gremžimo garsai medinėse sienose, grindyse ar balduose.
- Ant medienos paviršių matomi dulkės, byra mediniai gabalėliai ar skaidrūs plyšeliai.
- Mažos pragraužtos skylutės gali rodyti ilgaamžę lervų veiklą.
Jei įtariate užkrėtimą, svarbu kuo greičiau kreiptis į kenkėjų kontrolės ekspertus. Prieš naudojant impregnantus ar insekticidus, būtina įvertinti medienos tipą, struktūros pažeidimą ir aplinkos sąlygas. Tinkamai apdorojus medieną prieš statybą ar baldų gamybą, galima žymiai sumažinti užsikrėtimo riziką.
Taktinės rekomendacijos namų savininkams
- Nustatykite medienos kenkėjų tikimybę kuo anksčiau - skyles ir šakeles, tamsius ar šviesius žymes.
- Rinkitės profesionalų kenkėjų kontrolės įmones, tokias kaip Dezinfa arba Rentokil, kurios turi ilgametę patirtį ir modernią įrangą.
- Prieš statant ar perdarant medines konstrukcijas, medieną apdorokite antiseptikais, impregnatais ir insekticidais.
- Reguliariai vykdykite prevencines priemones, ypač šiltuoju metų laiku, kai aktyvuojasi kenkėjai.
Medienos kenkėjų kontrolės ekspertai primena, kad ankstyvas nustatymas palengvina kovą ir gali sumažinti žalą. Deja, kai kurios lervos gali gyventi ilgai, todėl svarbu laikytis ilgalaikės apsaugos strategijos ir stebėti medienos konstrukcijų būklę.