Polistireninio putplasčio montavimas ir tvirtinimas: išsamus technologinis vadovas

Ventiliuojamos fasadų šiltinimo sistemos, naudojant polistireninį putplastį, Lietuvoje atsirado palyginti neseniai, tačiau Vakarų Europos šalyse tokios sistemos - jau ne naujovė. Šiltinant pastatų fasadus polistireniniu putplasčiu pasiekiami geri rezultatai tiek taupant šilumą, tiek apsisaugant nuo drėgmės ir teršalų patekimo į konstrukcijas, vėjo prapūtimo.

Polistireninio putplasčio savybės ir rūšys

Presuotas polistireninis putplastis yra sintetinė plokščių šilumą izoliuojanti medžiaga, gaminama putojant polimero kompoziciją ekstruzijos proceso metu. Putplasčio plokštėse beveik nėra oro (apie 95%), todėl medžiaga yra lengva, lengvai pjaunama ir apdorojama. Dėl savo savybių, polistireninis putplastis (PPS) yra tinkama medžiaga fasadams šiltinti, pasižyminti uždarų granulių struktūra, kurios didelis dujų kiekis užtikrina nepriekaištingas šilumos izoliacijos ir garso sugeriančias savybes.

Putų polistirenas, tai termoizoliacinė medžiaga naudojama visoms pastatų dalims (sienoms, stogams, grindims) šiltinti. Ši medžiaga pasižymi puikiomis izoliacinėmis savybėmis ir tinka naudoti ten, kur reikalingas ypatingas patvarumas ir gera izoliacija. Polistireną įprastai sudaro 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno.

Įprastai pilkasis polistireninis putplastis vadinamas neoporu (žymimas N arba NEO). Pilkas polistireno putplastis yra EPS atmaina, kurio sudėtyje yra grafito. Sudėtyje esantis grafitas absorbuoja ir atspindi infraraudonuosius spindulius, taip sumažinant ne tik medžiagos šiluminį laidumą, bet ir šiluminio spinduliavimo sukeliamus energijos praradimus.

EPS50 nėra universalus pasirinkimas ir dažniausiai yra naudojamas tik mažoms apkrovoms atlaikyti. EPS70 dažniausiai naudojamas fasadams šiltinti. EPS80, EPS100 puikus pasirinkimas grindų ir stogų šiltinimui. Ekstruzinis polistirenas (XPS) yra atsparesnis drėgmei ir turi geresnes šilumos izoliacines savybes nei EPS100, todėl jį rekomenduojama rinktis pamatų šiltinimui.

Ventiliuojamų fasadų sistemos su polistireniniu putplasčiu

Ventiliuojamos fasadų šiltinimo sistemos, naudojant polistireninį putplastį, yra dviejų tipų. Pirmuoju atveju polistireninis putplastis tvirtinamas tarp metalinių gembių, o prie jų montuojamos apdailos plokštės. Antruoju atveju polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos prie fasado smeigėmis, o tada suformuojamas medinis karkasas apdailos plokštėms montuoti.

Prie fasado pilkojo polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis, jas dedant nuo apačios į viršų šachmatine tvarka. Pritvirtinus plokštes formuojamas karkasas apdailos plokštėms tvirtinti. Karkaso konstrukcijos prisukamos specialiais tvirtinimo varžtais.

Lyginant tinkuojamas fasadų šiltinimo sistemas su ventiliuojamomis, naudojant polistireninį putplastį, pastarosios turi tam tikrų pranašumų. Pirmiausia - kur kas mažesnės laiko sąnaudos. Mat nėra vadinamųjų šlapių procesų, todėl nereikia laukti, kol išdžius šiltinimo medžiagos klijai, armuojamasis sluoksnis. Kitas pranašumas - beveik nėra priklausomybės nuo oro sąlygų, galima dirbti ir tada, kai temperatūra neigiama.

Bendrovės BASF atstovas Artūras Indičianskis sakė, kad Lietuvos rinkai pirmiausia buvo pasiūlyta sistema „Swisspor LAMBDA Vento“. Tai novatoriškas sprendimas žiūrint tiek į šilumos izoliacijos parametrus, tiek į aplinkosaugos reikalavimus. „Šią sistemą galėčiau apibūdinti kaip ypač gerą, bemaž neturinčią silpnųjų grandžių. Ventiliuojamieji fasadai naudojant polistirenį putplastį suteikia naujų galimybių projektuotojams bei statybininkams. Šveicariškos kokybės sistema patogiai, greitai ir saugiai montuojama, yra ilgaamžė, o architektams duoda kūrybinę laisvę“, - pastebėjo A.

Kokius klijus rinktis ir kaip juos paruošti

Svarbiausia yra žinoti, kokiais klijais galima priklijuoti polistireninį putplastį prie betono, nes ši medžiaga yra jautri tirpikliams, benzinui ar acetonui. Pasirinkti tinkamus klijus polistireninio putplasčio plokštėms tvirtinti nėra paprasta užduotis, kadangi kai kurie produktai gali būti nesuderinami su šia medžiaga. Svarbiausia, kad klijų sudėtyje nebūtų medžiagų, galinčių ištirpinti PPS struktūrą, tokių kaip ksilenas, acetonas, toluenas, džiovinimo aliejus, formaldehidas, epoksidinė derva, poliesterio derva ar benzino-žibalo turinčios medžiagos.

Tinkamai parinkti klijai yra būtini, norint užtikrinti ilgalaikį ir patikimą izoliacijos tvirtinimą. Specialistai rekomenduoja naudoti specialiai polistireninio putplasčio klijavimui skirtus produktus, atsižvelgiant į paviršiaus tipą ir eksploatavimo sąlygas.

Poliuretano putų klijai

Poliuretano putų klijai (taip pat vadinami montavimo putomis) yra vieni populiariausių ir efektyviausių sprendimų polistireninio putplasčio montavimui. Jie patikimai prilimpa ekstruzinį putų polistireną prie bet kokio paviršiaus. Šios kompozicijos pasižymi aukštomis techninėmis charakteristikomis: Sukibimas su betonu, MPa: 0,3; Sukibimas su putų polistirolu, MPa: 0,1; Naudojimo temperatūra, °C: -10 iki +40; Šilumos laidumo koeficientas, W/mK: 0,040; Vieno cilindro suvartojimas, m²: 10; Kietėjimo laikas esant +20°C temperatūrai, val.: 2.

Poliuretano putų klijų privalumai: Mažas šilumos laidumas, Didelis kietėjimo greitis, Galimybė atlikti montavimą žemoje temperatūroje, Padidintas darbo greitis, Lengvumas. Vienas iš pagrindinių trūkumų yra jų kaina.

Sausieji klijų mišiniai

Sausieji klijų mišiniai yra priimtinos kainos ir tinkami vidaus bei lauko darbams. Paprastai jie parduodami 25 kg maišeliuose ir reikalauja paruošimo su vandeniu pagal instrukcijas. Privalumai: Priimtina kaina, Mažas sunaudojimas (apie 6 kg/m²), Geras sukibimas. Trūkumai: Reikia paruošimo prieš naudojimą, Negalima naudoti ant betoninių sienų ir metalinių paviršių, Papildomas tvirtinimas kaiščiais galimas tik po paros.

Bitumo klijai ir skysti nagai

Bitumo klijai yra gipso-klijų mišinys su bitumo rišikliu. Jie puikiai dera su putų polistirenu ir gerai sukimba su paviršiumi. Dėl bitumo kiekio, jie pasižymi aukštomis hidroizoliacinėmis savybėmis, todėl tinka izoliuojant pamatus ir kitas drėgmės veikiamas konstrukcijas. Tepant bitumo klijus rekomenduojama naudoti šukinę mentelę, užtikrinant ploną, lygų sluoksnį. Po tepimo reikia sukurti spaudimą klijuojamoms medžiagoms pusvalandį.

Skysti nagai yra dar viena lipni kompozicija, tinkama mažesniems paviršiams. Jie pasižymi priimtina kaina, greitu sukibimu ir lengvu naudojimu. Tačiau jų sukibimas su paviršiumi nėra toks stiprus, todėl dažnai naudojami kartu su kitais klijais (sausais mišiniais, putų polistireno klijais) papildomam fiksavimui. Norint pagerinti fiksavimo kokybę, skysti nagai tepami punktyriškai, užimant apie 1/3 putplasčio paviršiaus, o sausas mišinys - 2/3.

Klijų tepimo metodai ir plokščių išdėstymas

Klijų paruošimas. Kraštinės padėties metodo atveju mišinio juosta tepama ant kitos plokštės pusės krašto ir keletas apie 8 cm skersmens kauburėlių viduryje (paprastai 2-3). Jei klijų juosta netepama ant kitos plokštės pusės krašto, gali atsirasti plokštės vidurio įdubimas ir plyšiai. Po smeigėmis neturi būti erdvės, neužpildytos mišiniu.

Klijuojant šiltinamąsias plokštes tuo pačiu metu montuojamos ir palangių iš lauko pusės gembės, nes vėliau jas pritvirtinti yra sunkiau. Tuo pačiu metu atitinkamose jungimo vietose instaliuojami bitumo ir poliuretano tarpikliai. Plokštės klijuojamos šalia viena kitos, be tarpelių užpildymo priemonės. Plokštės prie pagrindo prispaudžiamos taip, kad mažiausiai 40 % jos viso ploto būtų padengta klijais. Spausti reikia gana smarkiai, kad sukibimas būtų geras.

Šiltinamosios plokštės klijuojamos horizontaliai ilgesniąja 1 m kraštine. Kitaip klijuoti neleistina. Klijuojant šiltinamąsias plokštes neturi atsirasti skersinių plyšių. Tarpeliai užpildomi tos pačios šiltinamosios medžiagos juostelėmis, kurios užpildo plyšius. Plyšių užpildui galima naudoti ir tam tikslui pritaikytas poliuretano putas, tačiau reikia stebėti, kad putos užpildytų ne tik atviro plyšio paviršių, bet ir visą jo gilumą.

Jeigu plokščių kraštai ištepti klijais arba jei spaudžiant plokštę prie sienos klijai išsilieja už krašto, juos reikia nedelsiant pašalinti. Jei klijų juosta netepama ant kitos plokštės pusės krašto, gali atsirasti plokštės vidurio įdubimas ir plyšiai. Jei klijų juosta nepakankama arba klijai kauburėliais nekrečiami, plokštės kraštai gali užsiriesti ir plokščių sujungimo vietoje gali atsirasti plyšiai. Paviršių iš specialios medžiagos (akytojo betono su plytomis) sujungimo vietose neturi būti išilginio šiltinamųjų plokščių plyšio. Išilginio šiltinamųjų plokščių plyšio taip pat neturi būti virš prie pagrindo pasitaikančių pakopų.

Angų kampuose neturi atsirasti skersinių plyšių. Plokštę reikia pjaustyti taip, kad kraštinės ilgis būtų ne mažesnis nei 10 cm. Polistireninio putplasčio(polistirolo) plokštės neturi būti pageltusios nuo UV spindulių. Plokštes reikia kloti tiesiai.

Kombinuotas tvirtinimo metodas ir mechaninis fiksavimas

Po klijų užtepimo, plokštė tvirtai prispaudžiama prie sienos ir laikoma keletą minučių, kol klijai pradės džiūti. Papildomam tvirtinimui dažnai naudojami plastikiniai kaiščiai ("grybai"), ypač dideliems paviršiams ar vietose, kur tikimasi didesnės apkrovos.

Norint užtikrinti maksimalų tvirtinimo patikimumą ir ilgaamžiškumą, rekomenduojama naudoti kombinuotą metodą, derinant klijų ir mechaninio tvirtinimo (kaiščių) privalumus. Klijai užtikrina gerą sukibimą ir sandarumą, o kaiščiai - papildomą mechaninį fiksavimą, apsaugantį nuo plokščių atsilupimo. Šis metodas ypač svarbus atliekant išorinius izoliacijos darbus arba patalpose su dideliu drėgmės lygiu.

Pagrindo paruošimas prieš montavimą

Prieš pradedant montuoti polistireninio putplasčio plokštes, būtina tinkamai paruošti paviršių. Jis turi būti švarus, sausas, be dulkių, riebalų ir senų apdailos sluoksnių. Jei paviršiuje yra nelygumų, juos reikia išlyginti tinku ar glaistu. Svarbu, kad glaisto sudėtis netrukdytų klijams.

Ekspertai pataria atlikti bandymą: priklijuokite nedidelius polistireninio putplasčio gabalėlius skirtingose vietose ir po 72 valandų patikrinkite jų sukibimą. Jei gabalėliai atsilupa kartu su putplasčiu, o ne nuo pagrindo, tai reiškia, kad paviršius tinkamai paruoštas.

Armuojamasis sluoksnis ir tinkavimas

Šiltinimo pradžioje tvirtinamas cokolinis profilis. Profilis padeda išlaikyti tolygų pirmos ir sekančių putų polistireno eilių horizontalumą, sutvirtina sistemos apačią. Profilis tvirtinamas ant pastato cokolio, ne žemiau 30 cm nuo grunto. Šklijavus sieną polistirolu, reikia statyti armavimo kampus, tada visas sienas užarmuoti.

STIKLO AUDINIO armavimo tinklelis turi būti įspaustas į armavimo mišinį. Prieš tai reikia nušlifuoti nelygias putų polistireno plokščių vietas, jų sujungimus. Po to sutvirtinami visi pastato kampai, angokraščiai kampiniais profiliais, o langų ir durų kampų sandūros su 20×30 cm dydžio armavimo tinkleliu, pasuktu 45° kampu ir įspaustu į klijus.

Armavimo sluoksnis - tai tolygus klijų paskirstymas ant putų polistirolo su jame įspaustu armavimo tinkleliu. Tinklelis įspaudžiamas taip, kad nesiliestų su putų polistirenu ir nesimatytų iš išorės. Armuotas sluoksnis turi būti vientisas - tinklelių kraštai suleidžiami min. 10 cm, kampuose - min. 15 cm. Tinklelio sujungimai neturi sutapti su putų polistireno plokščių sujungimais.

Ant šviežiai įklijuoto tinklelio tepamas maždaug 1 mm storio mišinio sluoksnis taip, kad tinklelio nebesimatytų. Armuojant reikia stebėti, kad, padengiant viršutiniu sluoksniu sluoksnio storis nebūtų didesnis nei kitose vietose. Rekomenduojama armuotų vietų tiesumą patikrinti matavimo liniuote.

Tinkų tipai ir jų ypatumai

Mineralinis tinkas yra vienas patvariausių - laikui bėgant šis tinkas tvirtėja. Atsparus biologinei korozijai, apaugimui grybeliais bei pelėsiais. Dažyti reikia tinką fasadiniais dažais. Silikoninis tinkas kai kurie vadina savaiminio išsivalymo, nes lietaus vanduo nuo jo nuplauna dulkes ir užteršimus. Tai dažniausiai pasireiškia kai šios rūšis tinkas yra naudojamas daugiaaukščių pastatų fasado darbams atlikti.

Gipso pasirinkimas putplasčio polistirolo apdailai: Glaistant putų polistireną, jums reikės specialaus fasadinio tinko. Toliau pateikiamos bendros tinkamiausių putų polistirolo tinko charakteristikos: Mineralinės kompozicijos, Akrilo medžiagos. Naudojant akrilo pagrindu pagamintą tinką, specialaus ekstruzinio putų polistirolo paruošimo nereikia.

Tinkuoto ekstruzinio polistireninio putplasčio sprendimai

Tinkuoto ekstruzinio putplasčio tinkavimas (VIP prieiga) susiduria su trimis klausimais: Pritvirtinkite armuotą stiklo pluošto tinklelį ant lygaus putų polistirolo paviršiaus; Užtikrinkite patikimą išlyginamojo tinko sluoksnio sukibimą su putų polistirolu; Pašalinkite neigiamą saulės įtaką darbui.

Norėdami patikimai sujungti armatūrinio stiklo pluošto tinklelį ir putų polistireną internete, galite rasti rekomendaciją - apdoroti izoliacijos paviršių švitriniu popieriumi. Tai turės tam tikrą poveikį. Jei tolesnė apdaila apsiriboja struktūriniu tinku, šio apdorojimo pakaks. To gali nepakakti susiduriančiam keraminių plytelių sluoksniui.

Siekiant užtikrinti patikimesnį sukibimą su ekstruzinio polistirolo paviršiumi, griovelius subraižėme vinimi. Juostos žingsnis yra 10 centimetrų. Vinis ištraukia izoliacijos gabalus iki vieno centimetro gylio. Klijų tepimas ant paviršiaus (kruopštus susidariusių įdubų užpildymas putų polistirolu). Fasado stiklo pluošto tinklelio tvirtinimas įtrinant jį į klijus. Stiklo pluošto tepimas papildomu klijų sluoksniu.

Natūralu, kad klijai turi būti naudojami specialiai šiam darbui. Tik pirmajam sluoksniui, skirtam įduboms užpildyti, galite naudoti brangiausią turimą. Tai yra labiausiai pažeidžiama sritis plytelių tvirtinimui prie pagrindo. Užtikrinkite patikimą išlyginamojo tinko sukibimą su fasado stiklo pluošto tinkleliu. Bet kokie keraminių plytelių klijai užtikrins saugų sukibimą su stiklo pluošto tinkleliu.

Darbo eiga, praktiniai patarimai ir kokybės kontrolė

Darbų eiga montuojant ventiliuojamąjį fasadą su polistireninio putplasčio plokštėmis yra kiek kitokia, nei naudojant mineralinę vatą. Polistireninio putplasčio montavimas be papildomų karkaso konstrukcijų yra sprendimas, kuris taupo laiką ir darbo sąnaudas. Tinkamas pagrindo paruošimas ir izoliacijos tvirtinimas padeda sutaupyti išteklių ir sukurti tvirtą bei saugią konstrukciją.

Verta stebėti klimato sąlygas: beveik visų klijų instrukcijose yra įrašytas draudimas gaminti darbus esant aukštesnei nei 30 laipsnių lauko oro temperatūrai. Tokioje karštyje paruoštame mišinyje intensyviai išgaruoja drėgmė, todėl cementas gali nepasiekti numatyto stiprumo. Viena iš praktinių priemonių - dirbti pradžioje šiaurinėje pastato dalyje, perkelti darbus rikiuotėje ir naudoti plėvelę, kuri saugo nuo intensyvios saulės bei padidina kietėjimo aplinkos drėgmę.

Tinkamai sumontuotas polistireninis putplastis gali tarnauti ne mažiau kaip 25 metus. Svarbiausia sąlyga - paviršiaus apsauga nuo ultravioletinių spindulių ir kitų išorinių poveikių, pavyzdžiui, tinko ar kitos apdailos medžiagos sluoksniu.

Medžiagų pasirinkimas, gamintojai ir matmenys

Šiuolaikiniai gamintojai gamina ekstruzinį putplastį su įvairiomis techninėmis charakteristikomis. Paprastai putų polistirolo plokščių storis dažniausiai svyruoja nuo 20 iki 150 mm. Standartiniai putų polistirolo plokščių matmenys yra 600 x 1200 mm, 600 x 1250 mm, 600 x 2400 mm. Jų šilumos laidumo lygis gali svyruoti nuo 0,03 iki 0,032 W/mK. Drėgmės absorbcijos procentas paprastai yra 0,2-0,4%.

Tarp populiariausių prekės ženklų yra „Penoplex“, „Technoplex“, „Ursa“. EPS "Penopless" storis gali būti - 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 12, 15 cm. Lapo matmenys yra - 60 x 120 cm, 60 x 240 cm. Šilumos laidumo lygis yra 0,03-0,032 W/mK.

Pamato šiltinimo ir praktinės montavimo gairės

Putplasčio polistirolo plokščių tvirtinimas: Šiltinimo pradžioje tvirtinamas cokolinis profilis. Pirmąją šilumos izoliacijos eilę rekomenduojama montuoti ant standaus pagrindo, o geriausia - ant pamatų atbrailos (jei yra). Tai padės išvengti galimų visos konstrukcijos poslinkių veikiant dirvožemio kirtimo procesus. Jei neįmanoma įvykdyti šio reikalavimo, turite pasidaryti smėlio pagalvę, kurios storis ne mažesnis kaip 5 cm.

Norint izoliuoti pagrindą putplasčiu arba ekstruziniu putų polistirolu, specialių žinių ir įgūdžių nereikia. Paprastam žmogui visiškai įmanoma atlikti visus darbus. Kadangi polistireninis putplastis beveik nesugeria vandens, po kelių parų galima tęsti kitus darbus. Pabaigus tvirtinti izoliacines plokštes prie pamato ir įsitikinus, kad klijai sausi, paviršių rekomenduojama tinkuoti cementiniu skiediniu ir armavimo tinkleliu.

Apdailos medžiagos ir jų pasirinkimas

Gipso pasirinkimas putplasčio polistirolo apdailai: Patarimas! Polistireninio putplasčio neužbaikite smėlio ir cemento mišiniu. Ilgą laiką toks tinkas neišlaikys. Toliau pateikiamos bendros tinkamiausių putų polistirolo tinko charakteristikos: Mineralinės kompozicijos, Akrilo medžiagos. Neoficialiame tinko reitinge pagal polistireną pirmaujančias vietas užima šių prekių ženklų „Knauf“, „Ceresit“, „Polirem“ ir „Kreisel“ mišiniai.

Funkcinių tinkavimo medžiagų privalumai: Sukurtas darbui sunkiomis klimato sąlygomis, speciali cemento pagrindu pagaminta tinko medžiaga, pasižyminti geru sukibimu su putplasčiu ir putų polistirolu, atsparumu išorės poveikiui. Stiklo pluošto tinklelis yra tobulesnis ir ilgaamžiškesnis, nes susitraukdamas kietėja efektyviai paskirsto vidinius įtempimus. Išlaiko darbines savybes šarminėje aplinkoje per visą tinko dangos tarnavimo laiką.

Armavimo ir apdailos etapai - santrauka

1. Įsitikinti, kad paviršius švarus, sausas ir išlygintas.
2. Priklijuoti pirmąją izoliacijos eilę, fiksuojant cokoliniu profiliu.
3. Klijuoti plokštes taškais arba juostomis, prispausti, užtikrinant mažiausiai 40 % ploto padengimą klijais.
4. Po klijavimo papildomai tvirtinti kaiščiais pagal poreikį.
5. Apdoroti siūles ir tarpelius: užpildyti tos pačios medžiagos juostelėmis arba poliuretano puta.
6. Užarmuoti plokštes stiklo pluošto tinklu ir klijiniu sluoksniu.
7. Užtepti pagrindinį tinko sluoksnį, išlyginti ir padaryti struktūrą, paruošti paviršių apdailai.

Praktiniai patarimai

• Atliekant bandymą, priklijuokite nedidelius gabalėlius ir patikrinkite sukibimą po 72 valandų.
• Dirbti pradžioje šiaurinėje pastato dalyje, esant karštam orui saugoti klijus nuo per greito išdžiūvimo.
• Nenaudokite klijų su tirpikliais, ksilenu ar acetonu.
• Laikykitės gamintojo nurodymų dėl klijų ir tinkų paruošimo bei džiūvimo laikų.

tags: #polistireninis #putplastis #tvirtinimas