Plokštieji pamatai: išsamus vadovas

Plokštieji pamatai - tai vientisa, nešanti pamato konstrukcija, įlieta į specialias putplasčio formas, kurios visiškai izoliuoja pamatinę plokštę nuo tiesioginio kontakto su gruntu. Gruntas specialaus paruošimo būdu tampa nekilsnus. Tokiu būdu išvengiama šalčio tiltų, įšalo bei pamato deformacijų. Plokštieji pamatai pastatą laiko visa plokštuma, o ne atskirais segmentais. Dėl šio pranašumo Jūsų pastatas niekada „nevaikščios“, išliks stabilus ir tvirtas.

Plokštinių pamatų įrengimo metu atliekama itin nedaug žemės darbų, nuimamas yra tik augalinis žemės sluoksnis, o aplink statybas esantis gerbūvis išlieka nesudarkytas. Toliau įvedamos visos komunikacijos (nuotekų, vandentiekio, elektros įvadai), klojamas neaustinės geotekstilės paklotas, ant kurios iki reikiamo tankio bei storio į gruntą sutankinamas žvyro/skaldos mišinių sluoksnis. Vėliau surenkamos specialios plokštinių pamatų putplasčio formos, dedama polietileno plėvelė, dviem sluoksniais surišama armatūra, išvedžiojami visi santechnikos taškai, išvedžiojamas pasirinktas grindinis šildymas (elektrinis, įprastinis vandeninis arba orinis), kartu grindyse gali būti įrengiamas ir šildymo elementas, vėliau išliejama vientisa betoninė plokštė (juodgrindės). Tai bene vienintelė pamatų rūšis, kurios vientisa, laikanti monolitinė plokštė neturi jokio sąlyčio su gruntu bei turinti aukštą šilumos varžos vertę. Šių pamatų šiluminė varža R gali siekti 9,7 (R=9,7m2 K/W) ir daugiau.

Inžineriniai geologiniai tyrimai ir gruntų klasifikacija

Pamatų projekto kokybė labai priklauso nuo statybinės aikštelės grunto ištyrimo. Inžinerinius geologinius tyrinėjimus atlieka licencijuotos įmonės. Laboratoriniai tyrimai atliekami ypatingais atvejais, o praktiškai konkretaus sklypo grunto charakteristikos nustatomos dviem būdais - gręžiamas bandomasis 120 mm skersmens gręžinys ir šalia tos vietos atliekamas geotechninis (statinis) zondavimas. Šio metodo esmė ta, kad lėtu greičiu (2 m/s) gruntas spaudžiamas cilindrinių vamzdžių kolona su gale prijungtu specialiu zondu. Tyrimo rezultatai naudojami sekliųjų bei atskirų giliųjų pamatų (tarp jų ir gręžtinių) pagrindo stipriui nustatyti. Vidutinio dydžio individualiam namui pakanka nuo 2 iki 4 zondavimo taškų būsimo pamato ir dūmtraukio vietoje.

Nuo 2021 metų sausio 1 d. įsigaliojo STR 1.05.01:2017 pakeitimai, jog neypatingojo statinio statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitą su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre statytojas privalo pateikti kartu su prašymu patvirtinti statybos užbaigimą.

Gautus duomenis analizuoja pamatus projektuojantis konstruktorius ir nustato, kiek konkrečiame sklype, priklausomai nuo apkrovų, sumažės grunto tūris - t.y., kokios bus apkrovos. Tyrimai taip pat parodys, kokiame aukštyje yra gruntinis vanduo, ar reikia papildomo drenažo.

Kaip nurodoma „Pamatai ir pagrindai“ vadovėlyje (autoriai Danutė Sližytė, Jurgis Medzvieckas, Rimantas Mackevičius), visi grunto sluoksniai iš esmės gali būti suskirstyti į silpnuosius ir stipriuosius. Silpniesiems gruntams priskiriami gruntai, kurie negali būti patikimu pagrindu projektuojamo pastato pamatams. Jeigu juos naudotumėme laikančiajam pagrindo sluoksniui, tai deformacijos viršytų leistinąsias, o pagrindo laikomoji galia būtų nepakankama perimti veikiančias apkrovas.

Pamatų tipai ir jų pasirinkimas

Pamatai klasifikuojami pagal įvairius požymius - dažniausiai pagal įrengimo technologiją ir metodus, taikomus jų laikomajai galiai skaičiuoti. Statyboje dažniausiai naudojami gelžbetoniniai ir betoniniai seklieji pamatai, tačiau jie gali būti ir lauko akmenų mūro. Seklieji pamatai būna monolitiniai arba surenkami. Mūrijant pamatus iš surenkamų blokų, kad būtų tvirtesnis viršutinis vainikas, galima išlieti monolitinį žiedą visu pamatų perimetru. Seklieji pamatai yra būdingos formos - apačioje jie platesni nei viršuje, nes pagrindo gruntų stiprumas mažesnis nei konstrukcijų medžiagų.

Jeigu leidžia grunto charakteristika, ypač individualių namų statyboje, naudojami gręžtiniai poliniai pamatai. Šis pamatų įrengimo būdas populiarus, nes tereikia tik gręžimo technikos ir armatūros su betonu poliams suformuoti. Polių skersmuo apskaičiuojamas konstruktoriaus, paprastai siekia nuo 25 iki 50 cm, o mažiausias gylis - 1 m 20 cm. Gręžtiniai poliniai pamatai tinka tuo atveju, jeigu sklype yra molingas gruntas. Tada pamatų kolonos arba poliai turi būti įgilinami iki 1,5 m.

Statant individualius namus dažniausiai klojami seklieji pamatai, kurie įrengiami iškasus reikiamų matmenų tranšėjas. Sekliųjų pamatų grupei priklauso dažniausiai individualioms statyboms naudojami poliniai pamatai, kuriuos minėjome, ir juostiniai monolitiniai pamatai. Mažiausias tranšėjos gylis juostiniams monolitiniams pamatams nuo žemės paviršiaus turi būti didesnis nei žiemos įšalo gylis. Taip pat labai svarbus yra gręžtinių polių dugno gruntas.

Juostiniai pamatai

Juostiniai pamatai surenkami iš betono blokų arba liejami iš monolitinio betono. Toks pamatų įrengimo būdas reikalauja žemės kasimo bei betono blokų mūrijimo darbų. Jeigu namas numatytas su rūsiu, juostiniai pamatai yra tinkamiausi. Po pamatu esantis gruntas turi būti tvirtas, neįmirkstantis ir nekilnojamas įšalo. Antraip sušalęs ir atitirpstantis vanduo judins pamatą.

Stulpiniai pamatai

Stulpai įrengiami (įspaudžiami, įkalami, įbetonuojami įkalus specialias kolonas) po nustatytomis pastato vietomis. Šis variantas tinkamiausias, jeigu po namu yra storas supilto grunto sluoksnis. Be to, jie tinka skydiniams karkasiniams, monolitiniams namams. Ypač pasiteisina, kai gruntui tenka didelės apkrovos, taip pat kai yra aukštas gruntinis vanduo.

Plokštuminiai pamatai

Plokštuminiai pamatai - tai labai efektyvus pamatų sprendimas, dažniausiai naudojamas statant skydinius namus arba ten, kur silpnas (smėlingas) gruntas. Grindys visiškai izoliuojamos iš apačios polistireninio putplasčio plokštėmis. Cokolis gali būti iš betono ar lengvų blokų.

Plokštuminiams pamatams įrengti reikalingi minimalūs žemės darbai. Nuimamas viršutinis žemės sluoksnis, užpilamas drenuojantis žvyro sluoksnis ir formuojamas plokštuminis pamatas. Jei gruntas silpnas, gali būti nuimamas storesnis grunto sluoksnis. Pamatų įgilinimą nustato projektuotojas pagal grunto tyrimo duomenis. Plokštuminis pamatas yra monolitinis ir visu plotu remiasi į gruntą. Armatūra apkrovas iš viršaus paskirsto visame plote.

Plokštuminis pamatas montuojamas gana paprastai. Ypač jei naudojamos specialios pamatinės pagrindo plokštės. IZODOM gamintojas - įmonė, pirmaujanti energiją taupančių gaminių srityje, turi specialaus polistireno pamatines plokštes IZOSlab Peripor. Jos yra didesnio tankio, turi geras šilumos izoliacines savybes. IZODOM supjauna plokštes pagal projektą, gaunamas milimetrų tikslumo pamatų pagrindas. Yra kelių tipų pamatinių plokščių ir pamatą galima sudėti kaip lego dėlionę. Plokštuminiai pamatai sprendžia visą kompleksą problemų, susijusių su pamatų įrengimu. Inžinerinės elektros, vandentiekio, kanalizacijos komunikacijos pravedamos po pamatu ir išvedamos numatytose vietose. Taip pat gali būti paklojami grindinio šildymo vamzdeliai.

Betono skaičiavimo pavyzdys

Dažnai kyla klausimas, kaip apskaičiuoti, kiek reikia užsisakyti betono konkretiems pamatams. Pateikiame skaičiavimo pavyzdį 100 kv. m namui: Rostverkas: plotis 40 cm x aukštis 50 cm = 0,2 kv. m. Nedidelio namo (10x10) pamatams (rostverko ilgis - 47,6 m) reiks 9,52 kub. m betono. Polių tūris apskaičiuojamas pagal formulę h x π x d2/4. Gręžtinio polio skersmuo - 50 cm, įgilinimas - 120 cm. Taigi vieno polio tūris yra 0,24 kub. m. 14 polių reikės 3,36 kub. m betono. Iš viso pamatui reikės 12,88 kub. m betono. Priklausomai nuo betono klasės, rekomenduojama pridėti tankinimo paklaidos koeficientą (s1 - purus - 15 proc., s2 - skidus - 10 proc., s3 - skystas - 5 proc. bendros betono masės). Taigi šiam pamatui reikės užsakyti 13,5-14 kub. m betono.

Pamatų šiltinimas

Pamatų apšiltinimo sistemą reikia įrengti taip, kad ji sudarytų bendrą sistemą su viso namo lauko sienų šiltinimu. Kai šiltinamos namo išorės sienos, pamatai taip pat turi būti apšiltinti iš išorės (šiltinimo medžiagos turi susijungti). Kai cokolių apdailai naudojamos apdailos plytelės, nuogrindos gali būti daromos atvirosios vėdinamos ir drenuojamos arba uždarosios.

Kai pastate nėra rūsio, cokolių šilumos izoliacija nuleidžiama iki nuogrindos, bet ne mažiau kaip 600 mm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos. Žemiau nuogrindos esančių polistireninio putplasčio plokštėms klijuoti netinka fasadinė klijų tepimo schema. Šiltinimo sistemą, esančią žemiau nuogrindos, veikia kitokios apkrovos nei virš nuogrindos. Sistema, esanti žemiau nuogrindos, yra veikiama pamatų užpildo horizontalaus slėgio ir nedidelių užpildo vertikaliųjų jėgų.

Dėl to polistireninio putplasčio plokščių paviršių rekomenduojama tepti klijais ištisai, braukiant šukas vertikaliai. Klijų sluoksnyje reikia vengti uždarų ertmių. Šiltinimo sistemoje neturi užsilaikyti drėgmė. Visais atvejais šiltinami cokolių, pamatų ir rūsio sienų paviršiai turi būti lygūs, švarūs ir sausi.

Rostverką rekomenduojama apšiltinti iš abiejų pusių. Apšiltinus rostverką iš vidaus, pamatų ir rostverko termoizoliacijos sluoksnis susisiekia su grindų termoizoliacijos plokšte, taip sudaromas ištisinis šiltinamosios medžiagos sluoksnis. A++ klasės namuose toks sprendimas jau būtinas.

Visų pirma labai svarbu, kad pamatų šiltinimo plokštės būtų kietos, o tai reiškia tankios, atlaikančios grunto apkrovas ir beveik neįgeriančios vandens. Pamatams svarbiausia, kad polistireninio putplasčio plokščių gniuždomojo įtempio rodiklis būtų apie 100 kPa, o sunkesniems gruntams skirtos dar stipresnės plokštės, kurių gniuždomasis įtempis atitinkamai ≥ 150 kPa ir ≥ 200 kPa.

Apšiltinamas pamatas ir cokolis. Žemės darbai nelygiame reljefe: pirmiausia rekomenduojama išlyginti bei gerai sutankinti gruntą, o tuomet pradėti kasti tranšėjas. Svarbu žinoti, kad iškasus tranšėją ar padarius gręžinius pamatams, darbus reikia pradėti nedelsiant.

Pamatų įgilinimas

Norint, kad namas būti tvirtas ir ilgai stovėtų, būtų apsaugotas nuo per didelio sėdimo, svarbu apskaičiuoti, kiek pamatai turi būti įgilinti. Labai dažnai pamatų tipą ir dydį lemia grunto tipas. Kiek gruntas įšąla, priklauso ne tik nuo geografinės vietos padėties, bet ir nuo gruntinių vandenų.

Temperatūrai tapus minusine, drėgnas gruntas peršąla, ledu tampantis vanduo išsiplečia maždaug 10 proc. ir dėl to vyksta grunto plėtimasis. Žiemą gruntas tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės ir, atvirkščiai, mėgina įtraukti pavasarį, kai tirpsta ledas. Kadangi skirtingose pamatų vietose tai vyksta nevienodai, gali prasidėti pamatų deformacijos ar net atsirasti įskilimų.

Visi gruntai skirstomi į dvi grupes: besiplečiančius gruntus ir nesiplečiančius. Besiplečiantiems gruntams priskiriami molingi, smėlingi (smulkaus ir dulkinio smėlio), stabiablokiai gruntai, kuriuose yra daugiau kaip 15 proc. molio priemaišų. Smulkaus smėlio drėgnas gruntas vadinamas plaukiojančiu ir ant tokio statyti negalima.

Stambiablokiai gruntai su smėlio priemaišomis, stambaus ir vidutinio stambumo žvyringas smėlis, kuriame nėra molio priemaišų, priskiriami prie nesiplečiančių. Uolinius gruntus, kurie yra ypač tvirti, nesispaudžia, atsparūs vandeniui ir šalčiui, neišplaunami ir nesiplečiantys. Pamatus galima kloti tiesiai ant jų, tačiau tokie gruntai mūsų kraštuose labai reti.

Kiti svarbūs aspektai

Stambiuose objektuose žemės darbai vykdomi ištisus metus, tačiau privačioje statyboje šių darbų šaltuoju metų laiku reikėtų vengti. Optimaliausias laikas pamatams įrengti yra nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos. Darbų reikėtų vengti ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį.

Jei nusprendėte patys ruošti betoną, labai svarbu paisyti tinkamo komponentų santykio ir darbus vykdyti sparčiai. Labai svarbi betono priežiūra tiek karštą vasarą, tiek darbus atliekant šaltesniu laiku. Pamatų liejimą reikėtų patikėti profesionalams, nes nedideli po žeme paslėpti defektai išryškėja ne iš karto. Vėliau juos ištaisyti gali būti labai sunku arba net neįmanoma. Norint projektą pritaikyti konkrečiai vietovei, reikia žinoti tos vietos grunto tipą, įšalimo gylį ir gruntinių vandenų kiekį, jų lygį, paviršiaus reljefą ir pan.

Tinkamai atlikti pamatų pločio apskaičiavimai ir kokybiškas įrengimas užtikrins jūsų namo ilgaamžiškumą ir saugumą. Numačius statyti sunkų namą, pamatai turėtų būti gelžbetonininiai, o padas turėtų būti žemiau peršalimo lygio. Šitokia konstrukcija galės užtikrinti pastato stabilumą, tolygiai paskirstys apkrovą, deformavimasis vyks simetriškai. Čia tinkamiausias variantas būtų ištisinė gelžbetoninė plokštė po visu namu, kuri būtų pamato pagrindas ir rūsio grindinys. Ši konstrukcija yra viena brangiausių ir sudėtingiausių, bet ji gerai tuo, kad nebereikia ruošti atskiro pado ir storos pamato sienos.

tags: #poliniu #pamatu #pado #plokstes