Kiekvienas, statantis namą, nori, jog jis būtų tvirtas ir patikimas. Priklausomai nuo grunto, požeminio vandens savybių bei namo projekto galimi įvairūs pamatų variantai. Todėl labai apmaudu, kai dėl netinkamai pasirinktų pamatų, vėliau tenka išleisti kur kas daugiau nei planuota. Didelė klaida, kai pamatus pasirenkame patys ar pagal kaimyno ar statybininko rekomendacijas. Investicijų taupymas pamatams, vėlesnėje statybos stadijoje gali padidėti net keletą kartų, todėl pasistenkite įvertinti pamatų įtaką visai namo statybai ir jos apdailai.
Pamato pasirinkimui turite žinoti grunto stovį, tam atliekami geologiniai tyrimai. Gautos išvados skirtos konstruktoriui projektuojančiam ir skaičiuojančiam namo pamatų tvirtumą. Už parinktus pamatus atsako konstruktorius. Daugeliu atveju nesuprantama, kodėl stengiamasi sutaupyti ~300€ neatliekant geologinius tyrinėjimus. Juk rizikuojate namo kokybe ir didele pinigų suma. Būna atvejų, kai geologinių tyrimų išvadose numatyti keli galimi pamatų variantai. Tada galite rinktis jūs. Taip pat turite žinoti aplinkos reljefą, kuris įtakoją, ar viena namo dalis bus žemėje.
Yra keli pamatų tipai: juostiniai, poliniai ir plokštuminiai pamatai. Juostiniai pamatai gali būti surenkami iš betoninių blokų arba monolotinio betono. Poliniai pamatai dažniausiai būna gręžtiniai ir spraustiniai. Šie pamatai yra tinkami, kai gruntinio vandens lygis yra arti žemės paviršiaus arba, jei laikantysis gruntas slūgso labai giliai. Plokštuminiai pamatai yra pripažįstami kaip labiausiai tinkantys pasyviems ir energiškai efektyviems namams. Jie tinka tuomet, kai norima pasiekti maksimalų namo energinį efektyvumą.
Poliniai pamatai su rostverku
Poliniai pamatai su rostverku - dažnai renkasi dėl greito įrengimo ir nedidelių žemės darbų. Taip manoma, kad sutaupoma. Neapsigaukite. Pamatų įrengimas neapsiriboja tik polių išgręžimu ir rostverko betonavimu. Kaip ir kiti pamatai, jie reikalauja apšiltinimo, drenažo ir hidroizoliacijos. Mano manymu polinius pamatus yra sudėtingiausia apšiltinti. Didžiausia klaida, kai rostverkas įrengiamas virš žemės paviršiaus. Įšalas pasiekia betoninius polius ir šaltis jais kyla į patį rostverką. Daugelis tai nuvertina ir sako, kad tai nedideli nuostoliai, bet mes gi norime A+ klasės namo (pasyvaus). Ir jeigu matoma bent viena nuostolių rizika reikėtų ją eliminuoti.
Vėlgi pasiremsime Suomių patirtimi ir įrengę šalčio barjerą (pakloję polistirolo sluoksnį) įšalą atitolinsime nuo pamatų. Lammi blokeliai neturi cokolio, nes jie naudojami ir pamatams ir sienoms. Nėra perėjimo iš vienos medžiagos į kitą. Pamatus kilnoja įšalas. Tai sušalęs vanduo po pamatais. Reikia panaikinti visas galimas rizikas. Įrengiant visų tipų pamatus reikia įrengti drenažą, kad po pamatais nestovėtų susikaupęs vanduo. Drenažas įrengiamas 100 mm. žemiau pamato. Gruntas po pamatu turi lengvai drenuotis (skalda arba žvyras). Jeigu gruntiniai vandenys aukštai galima remtis Suomių patirtimi ir juostinius pamatus negilinti žemiau įšalo, o sukurti žemėje šalčio barjerą ir atitolinti įšalo zoną, kad neperšaltų pamatai. Polistirolas apsaugo pamatus ir drenažą nuo įšalo.
Finnfoam pristato paprastą sprendimą polinių pamatų rostverko įrengimui - U formos klojinius iš ekstrudinio polistireninio putplasčio (XPS). Tokiu būdu vienu įrengimo etapu atliekamos dvi darbo fazės: suformuojamas klojinys rostverko išliejimui ir apšiltinami pamatai iš trijų pusių. Maksimalus galimas įrengti rostverko aukštis - 56 cm. Tai suprato Skandinavijos projektuotojai jau prieš 20 metų.
Plokštuminiai pamatai
Plokštuminiai pamatai tinkamiausi tada, kai siekiama maksimalaus namo energinio efektyvumo. Pamatai įrengiami išliejant vientisą armuotą, ištisinę pamatų plokštę į specialią ekstruzinio polistireno konstrukciją, kuri izoliuoja pamato plokštę nuo kontakto su gruntu. Plokštuminis pamatas yra geriausiai izoliuotas nuo grunto pamatas, jame nėra jokių šilumos tiltelių. Finnfoam pristato sprendimą plokštuminiams pamatams - vientisa pamatų betono plokštė yra išliejama į specialią iš Finnfoam plokščių suformuotą konstrukciją, izoliuojant visą pastatą nuo kontakto su gruntu. Tokiu būdu įgyvendinamas pamatų įrengimo ir apšiltinimo sprendimas pasyviems, A, A+ ir A++ energinio efektyvumo klasės namams. Sprendimas neleidžia susidaryti šilumos tilteliams, išvengiama problemų, kylančių dėl įšalo lygio, grunto slinkimo bei galimų pamato deformacijų. Finnfoam plokštės atlaiko visas susidariusias apkrovas ir nesusispaudžia laikui bėgant. Plokštuminio pamato pagrindui (grindims) rekomenduojama naudoti Finnfoam F-300, o šoniniam L profiliui įrengti - specialiai tam skirtas Finnfoam LB300 ir LS300 plokštes. LS300 plokštės paviršius yra rifliuotas (XX), todėl prie jo lengvai prilips tinkas ar kita cokolio apdailos medžiaga. Finnfoam LB300 ir LS300 plokštės įsitvirtina viena į kitą (galima ir papildomai suklijuoti), suformuodamos L formos šoninį profilį. Grindų ir pagrindo izoliacija įrengiama iš įprastų Finnfoam F-300 plokščių.
Svarbiausi aspektai renkantis ir įrengiant pamatus
Renkantis pamatus reikia įvertinti labai daug veiksnių. Svarbiausi iš jų yra: grunto atsparumo savybės, gruntinio vandens lygis, įšalo gylis, pamatų šiltinimo medžiagos pasirinkimas, įrengimo kaštai ir t.t. Ypač aukšti reikalavimai keliami visai su gruntu besiliečiančiai, taip pat ir pamatų izoliacijai. Pamatų izoliacija yra labai svarbi namo konstrukcijai - mažiausiai 50 metų ją veikia drėgmė, šaltis ir įvairios apkrovos. Statant pastatą svarbiausia, kad pamatų šilumos izoliacija būtų ilgalaikė ir patikima. Grunte visada yra aukštas drėgmės lygis (RH=100 %), todėl termoizoliacinis sluoksnis turi būti įrengtas iš itin drėgmei atsparių medžiagų. Izoliaciją gali pažeisti ir ant žemės paviršiaus susidarančios apkrovos, suprastėjęs drenažas, pakilęs gruntinio vandens lygis ar atsiradusios medžių šaknys, rieduliai ir pan. Tokiais atvejais geriausia alternatyva - naudoti ypač stiprią ir vandens neįgeriančią medžiagą Finnfoam XPS. Finnfoam izoliacinės plokštės uždarų porų struktūra yra vientisa visoje plokštėje ir užtikrina mažą vandens įgertį, didelį atsparumą apkrovoms (tvirtumą), gerą šilumos izoliaciją, ilgaamžiškumą ir patikimumą. Į vientisą Finnfoam plokščių porų struktūrą neįsiskverbia vanduo, augalų šaknys, gruntas ar kitos medžiagos.
Nustatyta, kad senos statybos namuose per pamatus prarandama net iki 20 proc. pastate sukauptos šilumos. Šie skaičiai rodo, kad norint pagerinti pastato šilumines savybes neišvengiamai reikia šiltinti ir krupščiai hidroizoliuoti zoną, esančią žemiau cokolio. Teisingai sutvarkytas cokolis ir pamatai ne tik padės išlaikyti šilumą, bet ir pagerins konstrukcijų būklę - drėgmė nesikaups pamato ir rūsio konstrukcijose, bus išvengta ardančio šalčio poveikio. Pamatų specialistai vienareikšmiškai sako, kad šiam tikslui tinkamiausios yra ekstruzinio polistireninio putplasčio plokštės.
Pamatų įrengimas. Poliniai - gręžtiniai pamatai su thermo rostverku.
Kiekvieno namo statyba prasideda nuo pamatų įrengimo. Tai pastato pagrindas, nuo kurio tvirtumo priklauso ir viso namo kokybė. Senuose namuose iki 20 proc. Ne visur galima įrengti plokštuminius pamatus, todėl poliniai pamatai vis dar išlieka kaip alternatyvus sprendimas. Deja, bet tada visiškai išvengti šilumos tiltelių yra neįmanoma, todėl keliamas tikslas kaip galima labiau juos sumažinti.
Po rostverku yra būtina pilti kelinį žvyrą, jį sutankinti su vibro plokšte, tiksliau sutrambuoti. Po to, kai bus ruošiami rostverkui klojiniai, būtina pasikloti po juo 300 kilopaskalių puta. Sudedama armatūra, sankabos armatūrinės, viskas susiriša ir pilamas betonas. Betonas, kad sukristų ir neliktų ertmių naudojamas vibro pirštas. Rostverkas kada iš apačios jau būna apšiltintas su atspariu kniuždymui polistirolu, sekantis etapas rostverko šonų šiltinimas su EPS 70 10 cm storio polistirolu. Prieš šildant rostverką reikia įrengti hidroizoliaciją, ji darosi kada pamatas jau būna pilnai subrendęs ir betonas išdžiuvęs, kitaip jei bus daroma ant šviežaus pamato uždarysite poras ir pamatas neturės kur išleisti drėgmę iš savęs. Hidroizoliaciją rostverkui naudokite vandens pagrindu, ji dar vadinama mastykas.
Didelis pastato priešas - žiemą atsirandantys šalčio tilteliai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu netinkamai apšiltintas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų, ima rasoti siena. Susidarius palankioms sąlygoms, kyla grėsmė atsirasti pelėsiui. Pasirenkant statybos būdą ar technologiją reikėtų atsižvelgti į technologijos paprastumą ir galimybę išvengti klaidų.
Juostiniai pamatai vieni iš seniausiai naudojamų pamatų. Namo perimetru yra suformuojamas pamato padas. Ant jo formuojamas pamatas iš: betono blokų, betono monolito ar betoninių blokelių. Pamato padas dažnai įgilinamas žemiau įšalo lygio (1,2-1,5 m), kad įšalas nepasiektų vandens. Sušalęs vanduo kilnoja pamatus, todėl būtinas drenažas žemiau pamatų. Atsižvelgiant į Suomijos konstruktorių patirtį, galima negilinti pamatų žemiau įšalo, jeigu atitolinsite nuo pamato įšalą. 40 cm gylyje įrengsite apšiltinimą - šalčio barjerą, kad įšalas nepatektų po pamatais. Taip pat būtinas drenažas, kad vanduo nesikauptų po pamatais.
Cokolis viena iš pagrindinių statybos klaidų. Kai jungiasi dvi atskiros tarpusavyje nesijungiančios medžiagos yra didelė rizika, kad tarp jų bus nesandarumas. Tokiu būdu pro cokolį veržiasi į namą šaltas oras. Būtina cokolį ne tik perdengti šildymo medžiagą, bet ir sandarinti sandarinimo juostomis. A klasės ir A+ klasės namai (dar vadinami pasyvūs namai) turi būti sandarūs ir be šalčio tiltelių.
Polinių pamatų trūkumas tas, kad, skirtingai nuo juostinių pamatų jų neįmanoma įsirengti patiems, reikalinga speciali technika ir įranga. Kai kuriais atvejais būtina pakankamai didelė erdvė, kad būtų galima manevruoti su mašinomis. Dėl išilginės vibracijos (tai priklauso nuo įrengimo būdo) jų montavimo metu gali būti išjudinti netoliese esančių pastatų pamatai.
Lietuva - lietaus kraštas ir kritulių iškrenta daugiau nei spėja išgaruoti. Tuo tikslu jau nuo seno Lietuvoje įrenginėjamas drenažas. Be pamatų hidroizoliacijos ir šiltinimo, perteklinis vanduo esantis grunte skverbiasi į pamatus, esant neigiamai temperatūrai drėgmė ardo namo pamatus.
Klausimas: Statysime karkasinį namą 100m2. Statybininkai siūlo po rostverku, vietoje polistirolo pilti smėlį. Kokia nuomonė apie tai? Ką pilti po rostverku? Geriau smėlis ar polistirolas? Komentarai: Jeigu pamatai bus poliniai, tokiu atveju sluoksniai yra tokie: sutankintas arba natūraliai kietas gruntas, smėlis apatinio nulio išlyginimui ir ekstrudinis polistirolas. Polistirolas po pamatu dedamas dėl trijų dalykų: 1) Dėl drėgmės patekimo į pamatą iš apačios sumažinimo; 2) dėl pamato apsaugos nuo grunto šalčio žiemą; 3) Dėl statinio amortizacijos šaltuoju metų laiku. Kai šaldamas gruntas plečiasi ir kyla aukštyn, putplastis esantis po pamatu susispaudžia ir suamortizuoja grunto mikro kilimus žiemą, to pasekoje, pamatai nėra išraunami iš grunto.
tags: #poliniai #pamatai #is #polistirolo