Plokščias stogas: Privalumai, konstrukcija ir priežiūra

Plokščias stogas, dar žinomas kaip sutapdintas stogas, yra kone horizontali, mažai palinkusi stogo konstrukcija, kuri Lietuvoje ir visame pasaulyje išpopuliarėjo dėl jo funkcionalumo ir modernios išvaizdos.

Plokščias stogas pasižymi keletu privalumų. Visų pirma, tai šiuolaikiškas pasirinkimas, dažnai naudojamas naujos statybos namams ir ypač mėgiamas tų, kuriems estetika ir modernumas - pirmoje vietoje. Vienas iš pagrindinių pliusų yra efektyvus pastogės erdvės panaudojimas. Plokščias stogas leidžia sukurti papildomas erdves, tokias kaip terasos ar želdiniai stogai, taip pat gali būti naudojamas statyti saulės kolektorių sistemoms. Taip pat plokščias stogas yra ekologiškas sprendimas, pasižymintis energetiniu efektyvumu. Modernios medžiagos, iš kurių gaminami plokšti stogai bei montavimo technologijos užtikrina geresnę šilumos izoliaciją, sumažina šilumos nuostolius ir leidžia taupyti energiją. Plokščio stogas apšiltinimas lyginant su kitais stogų tipais taip pat yra paprastesnis. Be to, plokščią stogą gan paprasta sumontuoti ir prižiūrėti. Kadangi stogo nuolydis mažesnis, stogdengiams lengviau atlikti įrengimo darbus, o vėliau - prižiūrėti bei poreikiui esant remontuoti tokį stogą.

Plokščias stogas laikomas ekonomišku sprendimu, kadangi dėl mažesnio ploto jam reikalingas mažesnis stogo dangos kiekis. Namas užima nedaug sklypo ploto, todėl galima plėsti žaliuosius plotus ar aktyvaus poilsio zoną. Reikalui esant, galima suprojektuoti stoginę jei namuose yra daugiau transporto priemonių ar norima patogiai patalpinti svečių automobilius.

Plokščias stogas neturi išsikišusių atbrailų, todėl atsparesnis vėjo gūsiams ir nuplėšimui, audrų metu dažniau nukenčia šlaitiniai stogai. Tiesa, kad vėjas nenuplėštų vieno kurio ploščiojo stogo sluoksnio, jie turi būti patikimai sujungti tarpusavyje.

Naudojant kokybiškas medžiagas, išlaikant technologinius procesus ir dirbant tvarkingai, plokšti stogai yra ilgaamžiai ir be problemų tarnauja dešimtmečius.

Plokščio stogo charakteristikos

Plokščiais stogais laikomi tokie, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip 0,7° ir ne didesnis kaip 7°. Visgi, siekiant prailginti plokščio stogo tarnavimo laiką, rekomenduojamas mažiausiai 1,4° (2,5 proc.) nuolydis. Tiesa, plokščias stogas nėra visai plokščias. Plokšti stogai turi minimalų, plika akimi sunkiai pastebimą nuolydį, kuris gali siekti kelis laipsnius.

Pagrindinis plokščio stogo dangos tikslas - hidroizoliacija, t.y. apsauga nuo drėgmės. Plokščių stogo dangų pasirinkimas gana platus. Kokia stogo danga tinkamiausia jūsų plokščiam stogui priklauso nuo techninių reikalavimų ir jūsų poreikių.

Skirtingai nuo šlaitinių stogų, kurių nuolydis skatina vandens nubėgimą, plokščiame stoge to nėra, todėl svarbiausia yra išvengti vandens prasiskverbimo į konstrukciją ir organizuoti vandens surinkimą bei nuvedimą.

Ant plokščio stogo gali kauptis vanduo, kuris ilgainiui pažeidžia stogo dangą. Žiemos metu gali susidaryti ir stogo sluoksnis, kurį būtina pašalinti.

Plokščio stogo konstrukcija

Plokščio stogo konstrukciją (nuo perdangos) sudaro keletas sluoksnių. Šiuolaikinės statybinės medžiagos dažnai atlieka ne vieną funkciją, todėl stogo konstrukcijos sluoksnių praktiškai yra mažiau. Atsižvelgiant į stogo konstrukciją ir naudojamas medžiagas gali būti įrengiami visi toliau minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti, sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai.

Plokščio stogo konstrukcijoje labai svarbūs yra visi sluoksniai: nuolydis, vandens nuvedimas, termoizoliacija, hidroizoliacinė danga.

Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą: garus izoliuojančio sluoksnio; nuolydžio suformavimo sluoksnio; termoizoliacinio sluoksnio; vėjui nelaidaus sluoksnio; vėdinamo oro sluoksnio; vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio; papildomų hidroizoliacinių sluoksnių; hidroizoliacinės stogo dangos; hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio.

Nuolydžio formavimas

Nuolydį plokščiam stogui galima suformuoti dviem būdais: termoizoliacine medžiaga arba perdenginiu. Anksčiau plokščio stogo nuolydžio suformavimui plačiai buvo naudojamos birios medžiagos: smėlis, keramzitas. Dabar dažniausiai naudojamas daug patogesnis dvigubos paskirties sprendimas: kintamo storio arba taip vadinamos nuolydinės termoizoliacinės plokštės, kurios sudaro nuolydį ir termoizoliacinį sluoksnį.

Reikiamas stogo nuolydis gali būti užtikrinamas šiais būdais: kintamu birios šiluminės izoliacijos sluoksniu (dažniausiai naudojamas keramzitas), jis pilamas virš gelžbetoninio denginio po pagrindiniu šiluminės izoliacijos sluoksniu. Toks sluoksnis šiuo atveju visame plote yra vienodo storio; naudojant šiluminei izoliacijai kintamo storio plokštes. Taip supaprastinama darbų technologija, bet išauga stogo kaina. Toks sprendimas būdingas stogams su atraminiu metaliniu paklotu, kai nuolydžiui formuoti negalima naudoti birių medžiagų; montuojant su reikiamu nuolydžiu denginio konstrukcijas, dažniausiai metalinį paklotą arba gelžbetoninius denginio elementus, virš kurių klojamas vienodo storio šiluminės izoliacijos sluoksnis.

Šiltinimas

Vienas svarbiausių plokščio stogo įrengimo etapų yra stogo apšiltinimas. Kadangi plokščią stogą gerokai labiau veikia drėgmė, į vidų gali prasiskverbti ir šaltis. Šiltinimo darbus taip pat verta patikėti profesionalams, kadangi jie reikalauja įgūdžių ir ypatingo kruopštumo.

Įrengiant sutapdinto stogo apšiltinimo sluoksnį, termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį. „Vienas ekonomiškiausių bei pažangiausių sutapdinto stogo įrengimo būdų - jį apšiltinti polistireniniu putplasčiu“, - teigia AB „Ukmergės gelžbetonis“, gaminančios prekių ženklo „Termoporas“ gaminius sutapdintiems stogams apšiltinti, specialistai. Žvelgiant ekonominiu aspektu, investicijos efektas sutapdintam stogui šiltinti, palyginti su mineraline vata, siekia iki 30 %.

Visuose apšiltintuose sutapdintuose stoguose turi būti įrengta garo izoliacija. Izoliacijos tipas priklauso nuo patalpų, esančių po stogu, santykinės oro drėgmės ir temperatūrinio režimo.

Prieš pradedant darbus būtina įvertinti seną dangą ir stogo šiluminę varžą. Tam prakertami šulinėliai, pasižiūrima, kokie sluoksniai yra ir paskaičiuojama esama stogo varža ir kokia reikalinga papildoma izoliacija dabar reikalaujamai varžai pasiekti. Be to, būtina vizualiai įvertinti esamos dangos būklę, nuolydius, įlajų, ventiliacinių kaminėlių būklę.

Akmens vatos plokštės yra dažnai pasirenkamos dėl gerų šiluminių savybių ir atsparumo ugniai. Akmens vatos gaminių degumo klasė A1 reiškia, kad medžiaga nedegi.

Hidroizoliacija

Pagrindinis plokščio stogo dangos tikslas - hidroizoliacija, t.y. apsauga nuo drėgmės. Plokščių stogo dangų pasirinkimas gana platus. Kokia stogo danga tinkamiausia jūsų plokščiam stogui priklauso nuo techninių reikalavimų ir jūsų poreikių.

Sutapdintų stogų hidroizoliacinės dangos parinkimas ir reikalavimų suformavimas yra vienas atsakingiausių stogo įrengimo momentų. Visų tipų sutapdinto stogo dangos turi ir pranašumų, ir trūkumų bei techninių charakteristikų, o pasiūlos spektras yra gana didelis.

Vienas dažnesnių pasirinkimų permainingų oro sąlygų vietovėse yra PVC danga, kuri laikoma viena pažangiausių ir ilgaamžiškiausių hidroizoliacinių stogo dangų. PVC stogo dangos gali būti mechaniškai tvirtinamos arba klijuojamos prie stogo konstrukcijos, o siūlės suvirinamos tarpusavyje karštu oru.

Prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas - arba mūro siūlės turi būti užpildytos, o paviršius išlygintas. Stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis žemesnis nei 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.

Vandens nuvedimas

Labai svarbu, kad lietaus vandens nepatektų į stogo konstrukcijos vidų, o jei vis dėlto taip atsitinka - būtų iškart drenuojamas, naudojant specialius drenažinius žiedus.

Lietuvoje reglamentuojama, kad minimalūs paviršiaus nuolydžiai turėtų būti ne mažesni kaip 1,4 laipsnio, stogo įlajų skaičius pagal stogo plotą (jei įlajos skersmuo DN110 - rekomenduojama 1 įlaja 80-100 m2 stogo ploto), atstumas tarp įlajų neturėtų būti didesnis negu 12 metrų.

Pabrėžtina, kad įlajos nuo vertikalių stogo konstrukcijų pagal STR normatyvus turi būti montuojamos mažiausiai 500 mm atstumu. Įlajos turi būti įrengtos 500 mm nuo stogo krašto, parapet, stoglangių, vėdinimo angų, deformacijos siūlių ir virš stogo iškylančių sienų. Įlajos turi būti apsaugotos nuo lapų ir žvyro patekimo į lietvamzdį. Prie įlajų įrengiamos vandens perpilimo įrenginys parapet (10 cm nuo stogo dangos paviršiaus). Užšąlančios vidinio vandens nuleidimo sistemos lietvamzdžių dalys turi būti tinkamai apšiltintos arba būti apšildomos. Stogo latakų nuolydis į įlają turi būti ne mažesnis kaip 1.4 °.

Medžiagos

Plokščio stogo dangų pasirinkimas gana platus. Kokia stogo danga tinkamiausia jūsų plokščiam stogui priklauso nuo techninių reikalavimų ir jūsų poreikių.

Galimos medžiagos:

• Bituminė čerpė
• EPDM
• PVC membranos
• TPO membranos
• Metalines stogo dangos

Montavimas ir priežiūra

Profesionalių specialistų pasirinkimas yra esminis veiksnys, siekiant užtikrinti kokybišką plokščio stogo montavimą ir ilgalaikį jo tarnavimą. Techninių reikalavimų ir saugumo taisyklių laikymasis yra būtinas, kad užtikrintumėte stogo ilgaamžiškumą ir funkcionalumą.

Reguliari priežiūra ir prevencija padeda išvengti problemų, kurios gali atsirasti dėl oro sąlygų, medžiagų senėjimo ar kitų veiksnių. Patikrinimo metu reikėtų apžiūrėti stogo paviršių, vandens nutekėjimo sistemas, stogo dangą ir kitas konstrukcijos dalis.

Sutapdinto stogo dengimas reikalauja tam tikros technologijos, reikia teisingai įrengti garo barjerą, apšiltinimo sluoksnį ir stogo dangą, tada stogas tarnaus daugelį metų.

Pagrindiniai priežiūros punktai:

1. Periodiškai tikrinkite stogą, ypač po ekstremalių oro sąlygų.
2. Laiku pašalinkite lapus, šakas, atliekas, kurios gali užkimšti nuotėkų sistemas.
3. Kontroliuokite drėgmės lygį po stogu.
4. Reguliariai valykite stogo nuotėkų sistemas.
5. Periodiškai pasitarkite su profesionaliais stogų dengimo specialistais.

Reikalavimai

Pagrindiniai reikalavimai plokštiesiems neeksploatuojamiems stogams yra reglamentuojami techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“.

Pagrindiniai kriterijai, kuriais reglamentuojamas sutapdintų (plokščiųjų) neeksploatuojamų stogų įrengimas, tai: nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 laipsnio ir ne didesnis kaip 7 laipsniai.

Stogai turi tenkinti priešgaisrinius reikalavimus. Bet kurios paskirties I laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinių skyrių plotą, turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus.

Jei pastato stogas kartu yra ir patalpos lubos, jam keliami vidaus degumo reikalavimai, atsižvelgiant į patalpos paskirtį, žmonių skaičių, gaisro ir sprogimo pavojingumo kategorijas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad stogo atitiktis degumo klasei vertinama ne kiekvienam statybos produktui atskirai, bet kaip produktų sistema, į kurią įeina: paklotas, šiltinimo medžiaga su garo izoliacija bei hidroizoliacija ir t.t.

Pagrindinės sąvokos

• Atbraila - žemesnis šlaitinio ar plokščiojo stogo kraštas.
• Atvirkštinis stogas - tai eksploatuojamas stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio.
• Hidroizoliacinė stogo danga - iš hidroizoliacinių medžiagų vieno ar kelių sluoksnių sudaryta vandeniui nelaidi stogo danga.
• Apsauginis hidroizoliacinės dangos sluoksnis - paviršinis sluoksnis ar sluoksniai virš hidroizoliacinės dangos, apsaugantis šią dangą nuo atmosferos poveikio.
• Papildomas hidroizoliacinis sluoksnis - po arba virš hidroizoliacinės stogo dangos įrengtas papildomas hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.
• Įlaja - anga stogo dangoje vandeniui nuo stogo nuleisti.
• Karnizas - stogo šlaito dalis, išsikišusi už išorinės sienos.
• Kraigas - šlaitinio stogo viršutinė horizontali šlaitų sankirtos briauna.

Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus. Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą. Užlipimui ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai. Stogams įrengti panaudoti statybos produktai neturi teršti aplinkos. Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus. Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Stogai turi turėti pakankamą nuolydį lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti panaudoti stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai. Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai.

tags: #plokscias #eksploatuojamas #stogas