Lygus pagrindas − vienas svarbiausių reikalavimų, prieš klojant paskutinę dangą. Grindų meistrai pagrindą lygina, statydami medinę konstrukciją, įrengia vadinamąsias plaukiančias grindis. Dar viena patogi technologija išlyginti pagrindą grindims - naudoti savaime išsilyginančius skiedinius. Rankomis arba mechaniškai išlieta masė išsilygina savaime, taigi nereikia papildomai glaistyti ar šlifuoti. Tai pagreitina apdailos darbus. Lyginamuosius skiedinius galima naudoti ir dideliems objektuose, ir lyginant nedidelio buto grindis.
Išlyginamasis mišinys naudojamas tam, kad paruoštų grindų paviršių prieš galutinę dangą. Jo pagrindinė funkcija yra išlyginti nelygius paviršius ir suteikti jiems tvirtą, glotnų pagrindą, ant kurio galima lengvai montuoti įvairias grindų dangas, pvz., plyteles, parketą, kiliminę dangą, PVC dangas ir kitus apdailos sprendimus.
Betoninės grindys yra geriausias ir bene pigiausias būdas įrengti lygias ir patikimas grindis. Betoninių grindų įrengimas daromas ten, kur reikalinga ilgaamžė ir atspari dinaminiam poveikiui grindų danga. Betoninės grindys įrengiamos dviem pagrindiniais būdais: iš skysto betono išlietos betoninės grindys, dažniausiai naudojamos pramonės ir visuomeniniuose pastatuose, ir smėlbetonio grindys, kai betonas maišomas objekte (dažniausiai naudojamos privačioje statyboje).
Savaime išsilyginantys skiediniai
Savaime išsilyginantys skiediniai yra modernus būdas greitai ir efektyviai išlyginti grindis. Šie skiediniai užtikrina lygų paviršių be didelių pastangų. Savaime išsilyginantys skiediniai yra mišiniai, kurie išlieti ant grindų savaime pasiskirsto ir suformuoja lygų paviršių. Ši technologija ypač naudinga, kai reikia išlyginti didelius plotus arba kai yra dideli nelygumai.
Savaime išsilyginantis cemento skiedinys, skirtas rankomis ar mechaniškai lyginti ir koreguoti betono ir monolitinių cemento grindų paviršių pastatų viduje, prieš klojant įvairias dangas. Pagal rišamąją medžiagą išlyginamieji mišiniai gali būti cemento ir gipso, tačiau jų lyginimo technologija skiriasi nedaug. Skirtingi gamintojai nurodo įvairius sluoksnio storius - nuo 1,5 iki 50 mm. Užliejus grindis, net po 4 valandų jau galima vaikščioti, o po 3 dienų jos jau išlaiko apkrovą.
Paruoštus mišinius galima naudoti keliais tikslais: kaip tiesiogiai su pagrindu sukimbančią grindų dangą (plonasluoksnių mišinių sluoksnio storis - nuo 1,5 iki 30 mm), kaip plaukiojančias grindis (šiais dviem atvejais tinka storasluoksniai mišiniai, kurių sluoksnio storis yra nuo 30 mm) ir net kaip išsilyginančias grindis ant šildomų grindų.
Darbo eiga
Skiedinys statybiniu maišytuvu išmaišomas švariame inde, pilant mišinį į švarų šaltą vandenį, kol masė pasidaro vienalytė, be grūdelių. Jau pradėjusio stingti mišinio nebegalima skiesti vandeniu. Rekomenduojama ruošti tiek skiedinio, kad jį galima būtų sunaudoti per 20 minučių. Negalima pilti vandens daugiau, negu nurodyta instrukcijoje, nes tai mažina atsparumą. Į skiedinį negalima berti smėlio, cemento, plastifikatorių. Jei reikia tiksliai nustatyti lygį, galima naudoti specialius aukščio niveliavimo trikojus su niveliavimo prietaisu. Dirbant rankomis, darbus pradėti geriausia nuo tolimiausios sienos, dirbti išlaikant nustatytą ritmą. Skiedinį reikia lieti ant pagrindo iš karto sumaišius, 30-40 cm pločio juostomis. Kitas skiedinio dalis rekomenduojama lieti kiek įmanoma greičiau, kad jos galėtų susijungti su anksčiau užlietomis, kol pastarosios nesukietėjo. Skiedinys turi būti liejamas be tarpų, kol bus padengtas visas dirbamojo plotelio paviršius. Masės perteklius mentele traukiamas į save, − taip kontroliuojamas sluoksnio storis. Išlietą paviršių būtina saugoti nuo per greito džiūvimo, tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjų, pridengiant plėvele, kol juo bus galima vaikščioti.
Patarimai lyginant grindis išsilyginančiu mišiniu
- Išlietų savaime išsilyginančių mišinių danga yra plonasluoksnė, todėl ji ilgai atliks savo funkciją, tik jai gerai sukibus su pagrindu. Todėl visada akcentuojamas tinkamas pagrindo paruošimas, taip pat ir būtinybė gruntuoti. Tinkamai nugruntavus ne tik užtikrinamas sukibimo su pagrindu ilgaamžiškumas, bet ir palengvinamas savaime išsilyginančio mišinio liejimas bei mažiau oro burbuliukų iš pagrindo medžiagos patenka į skiedinį. Būtina gruntuoti visus pagrindus. Gerai įgeriančius pagrindus − giluminiais gruntais grindims, o silpnai įgeriančius pagrindus, tokius kaip sutankintas betonas, − kibumo emulsijos tipo gruntais.
- Ant medinių (ne plaukiojančių) grindų savaime išsilyginančius mišinius galima lieti, jei tokia jų panaudojimo galimybė yra nurodyta gaminio specifikacijoje, nes tokioms grindims skirti savaime išsilyginantys mišiniai savo sudėtimi skiriasi nuo tų, kurie skirti lieti tik ant mineralinių pagrindų. Prieš liejant, duobutes ir plyšius būtina užtaisyti. To nepadarius, yra labai didelė tikimybė, kad šie defektai rasis ir savaime išsilyginančio mišinio sluoksnyje. Mediniams pagrindams naudojami specialūs mišiniai su armuojančiu plaušu, prieš tai senas grindis sustiprinus, kad jos būtų stabilios, užtaisius plyšius tarp lentų. Seną dažų sluoksnį reikėtų nuimti, tačiau jei jis gerai prilipęs − galima palikti. Nuo tokio paviršiaus būtina pašalinti riebalus specialiomis priemonėmis.
- Koks turi būti mažiausias savaime išsilyginančių mišinių sluoksnio storis, priklauso nuo mišinio užpildo stambumo ir nuo mišinio rūšies. Paprastai pasluoksniai gali būti nuo 2 iki 10 mm.
- Sukietėjęs savaime išsilyginantis mišinys nėra toks elastingas, kad netrūkinėtų natūraliai judant pastato konstrukcijoms, todėl jame būtina pakartoti visas pagrinde įrengtas deformacines siūles. Susijungimo su sienomis, kolonomis vietose būtina naudoti kompensacines juostas, − taip danga atskiriama ir nuo šių konstrukcijų. Jei namas pastatytas laikantis visų reikalavimų, savaime išsilyginantys mišiniai netrūkinėja.
- Laikas, per kurį reikia atlikti darbus, nurodomas ant savaime išsilyginančių mišinių pakuotės. Paprastai išpiltą mišinį galima apdoroti per 40−60 minučių, atsižvelgiant į tai, kokia yra oro temperatūra ir pagrindo įsigėrimo laikas. Į nurodytą darbų atlikimo laiką būtina atsižvelgti, nes ilgiau dirbant su savaime išsilyginančiu mišiniu, gali nutikti taip, kad anksčiau lietas mišinys bus tiek sustingęs, jog nepavyks su juo sujungti naujai išlieto mišinio.
- Jei nėra galimybės išlieti viso ploto per vieną dieną, būtina patalpą suskirstyti į zonas. Reikia iš anksto suskirstyti liejamus plotus dienai deformacinėmis siūlėmis. Geriausia, kad deformacinės siūlės būtų tokiose vietose, kokiose yra ir deformacinės pagrindo siūlės (jos dažniausiai būna praėjimuose arba didesnių plotų suskaidymo vietose). Patalpose, kuriose deformacinių siūlių nėra, paprastai spėjama išlieti savaime išsilyginančius mišinius per vieną dieną, nes jos nėra didelės.
- Prieš gruntuojant pagrindus, būtina nuo jo pašalinti visas statybines dulkes, kurios, kaip ir bet kokie senų dangų likučiai ant pagrindo, mažina sukibimą su pagrindu. Dulkes reikėtų išsiurbti, ne iššluoti. Būtina išsiurbti, antraip gruntas suriš dulkes, o į pagrindą neįsigers, taigi ant pagrindo liks beveik neprikibęs dulkių sluoksnis, kuris trukdys sukibti liejamam mišiniui su pagrindu.
Betoninių grindų įrengimas ir lyginimas
Betoninės grindys privačiame name dažniausiai panaudojamas kaip pagrindinis išlyginamasis sluoksnis, į kurį montuojami šildymo vamzdžiai ir ant jo, kiek palyginus, dedamos grindinės dangos. Po betono grindimis įrengiamas šiltinimas. Labai verta atkreipti dėmesį, kai grindų betonavimas panaudojamas išlyginti pagrindo apačią ir jau ant jo montuojamas šiltinimo, sausų grindų, elektrinio šildymo ir grindų dangos sluoksniai. Nuo grunto grindys atskiriamos geotekstilės sluoksniu. Jei yra tikimybė prasiveržti vandenims, dedama hidroizoliacinė plėvelė.
Aparate sumaišomas smėlis, vanduo, cementas. Geriausiai tinka sijotas ir plautas smėlis. Tokiu būdu gaminamas ir patiekiamas betonas nepraranda savo savybių. Mišinys vamzdžiais paduodamas į objektą. Gali būti dedama armatūra, kuri užtikrina betoninių grindų didesnį patikimumą. Armatūrą reikėtų kiek pakelti nuo pagrindo, kad ji atsidurtų viduryje betono. Jei pagrindas užtektinai tvirtas, armuojama tinkleliu vienu ar dviem armatūros sluoksniais. Tinklelio paskirtis - perimti sėdimo įtempimus sukietėjusiame betone. 5 - 10 cm storio betoniniam sluoksniui geriausiai tinka metalinis cinkuotas 4-5mm vielos armavimo tinklas, skirtas perdengimo konstrukcijai sustiprinti, tuo pat ir šildymo kabeliui pritvirtinti. Atstumui tarp izoliacijos ir armavimo tinklo su kabeliu išlaikyti gerai tinka plastikiniai intarpai.
Betonuojant ant netvirto pagrindo (pvz., polistireninio putplasčio, mineralinės vatos), į betonuojamą sluoksnį reikia įdėti metalinės armatūros tinklą ir skiedinį pilti ne mažiau kaip 5 cm storio sluoksniu. Betoninės grindys gali būti betonuojamos vienu arba dviem betonavimais. Vieno betonavimo atveju betono sluoksnis gali būti iki 100 mm storio, ir tai yra patogiau dirbant.
Išlyginus betoną, jis užtrinamas, gaunamas kietesnis ir lygesnis viršutinis sluoksnis. Paviršius yra užtrinamas elektrine glaistykle ir aplink plotą apytiksliai 36 kv. m. yra įpjaunamos siūlės tam, kad betonas galėtų slankioti, nes džiūdamas jis šiek tiek juda. Rengiant betonines grindis, reikia nepamiršti sėdimo siūlių. Šios siūlės betono paviršių padalina taip, kad jis galėtų sėsti ir neatsirastų vidinių įtempimų sukeliamų įtrūkimų.
Pramoninėms grindims apatinis sluoksnis dažniausiai įrengiamas iš skaldos. Maži plotai sutankinami vibropresais, didesniems plotams apsimoka naudoti savaeigius volus. Ant skaldos galutinis išlyginimas daromas naudojant smėlį. Dažniausiai pramoninėms grindims betonas gaminamas betono gamyklose. Norint išvengti įtrūkimų, betonas armuojamas naudojant pluoštą - fibra. Ji gali būti polipropileninė, plieninė. Armavimo būdą parenka projektuotojas pagal numatomas apkrovas. Betoną išlyginus ir jam kiek sustingus (4-6 valandos) paviršius užtrinamas - glaistomas. Glaistymas daromas specialiomis glaistymo mašinomis.
Jei grindims keliami didesni reikalavimai, verta naudoti sustiprinto viršutinio sluoksnio technologiją, vadinamą topingu. Į šviežiai išlietą ir išlygintą betoną įtrinamas sausas mišinys, kuris pagerina paviršiaus atsparumą smūgiams, trinčiai, dulkėjimui, taip pat padidina atsparumą gniuždymui ir pagerina estetinę išvaizdą. Sausi mišiniai įtrinami glaistyklėmis. Tokios grindys gali tarnauti 15-20 metų. Sluoksnis tampa vientisas su pagrindu, o atsparumas gali siekti 90 MPa.
Prieš pradedant grindų betonavimo darbus būtina įvertinti esamo pagrindo būklę. Naujų statybų atveju reikia turėti tikslius geologinius duomenis, kurie leidžia parengti grindų įrengimo planą. Priklauomai nuo pagrindo grunto ir numatomų apkrovų įrengiamas pagrindas ir betono storis, stipris bei priedų kiekis. Jeigu pagrindas yra senas, būtina susipažinti su jo įrengimo dokumentacija, o jai nesant - atlikti tyrimą. Pagrindas turi būti sausas, švarus, be dulkių, tepalų ar kitų sukibimą mažinančių medžiagų.
Pagrindų ir važiuojamosios bei vaikščiojamosios dangos įrengimas
Iškasus suprojektuotos dangos konstrukcijos lovį pasiekiamas esantis gruntas, kuris privalo būti sutankintas vibromašinų pagalba. Nuo grunto priklauso sekančio sluoksnio storis. Pagrindas negali būti augalinis gruntas ar bet koks kitas organinis sluoksnis, kaip durpės ir t.t., prireikus privalomas drenažo sistemos įrengimas. Tinkamiausi pagrindai dangoms įrengti - smėlis/žvyras. Esant molio sluoksniui taikomos įvairios priemonės jį stabilizuoti, kaip grunto stabilizavimo cheminės priemonės, geotekstilių, geotinklų klojimas ir t.t.
Esantis gruntas bei visi pagrindų sluoksniai privalo būti sutankinti vibromašinų pagalba. Šalčiui atsparaus sluoksnio storis priklauso nuo grunto pagrindų ir viršutinio sluoksnio eksploatavimo intensyvumo. Naudojamos birios medžiagos - šalčiui atsparus ir vandeniui pralaidus smėlis/žvyras ar jų mišinys, dažniausiai 0-20 mm frakc. iškastinė medžiaga. Sluoksnis veikia kaip "amortizacija" grunto judėjimui ir įšalo metu neleidžia išsibanguoti ar kitaip deformuotis viršutinei dangai. Standartinis sluoksnio storis neintensyviam lengvąjam transportui - 20 cm esant apatiniam II grupės gruntui. Esant netvirtiems pagrindams, intensyviam eismui, sunkiojo eksploatavimo sąlygomis sluoksnio storis didinamas iki 30 cm/ 50cm/<100cm.
Skaldos sluoksnis veikia kaip pamatinis pagrindas atlaikantis viršutines eksploatacines apkrovas. Naudojamas įvairus akmuo arba jo mišinys su šalčiui atsparia biria medžiaga(smėliu, žvyru): dolomitas, granitas, žvyro skalda ir t.t. Svarbu: skaldos sluoksnio susitankinimo koeficientas = 1.2 - 1.3. Taip yra todėl, kad skalda iškastinė biri medžiaga, kuri po tankinimo vibromašinomis susispaudžia, todėl reikalingas kiekis dauginamas iš koef., taip gaunant realų tūrį/tonažą.
Patikrinti ar sluoksnis tinkamai sutankintas naudojamas įrenginys matuojantis sutankintų pagrindų deformacijas: Grunto sutankinimo matavimo prietaisas (tankio matuoklis). Grunto sutankinimo lygio matavimo prietaisas skirtas sutankinimo gylio nustatymui bei grunto sutankinimo kokybei tikrinti.
Išlyginamasis sluoksnis reikalingas lygiam viršutinės dangos paklojimui bei viršutinių apkrovų atlaikymui. Dažniausiai naudojamos medžiagos: Akmens atsijos, Granito atsijos, Smėlio - cemento mišinys.
Trineklių/plytelių dangos įrengimui viršutiniai dangai dažniausiai naudojamos betoninės trinkelės, rečiau klinkerinės, granitinės, bazaltinės ir kt. natūralios medžiagos, kurios dėl mūsų klimatinės juostos yra žymiai brangesnės, tačiau ilgaamžiškesnės ir tvirtesnės. Išvardinti natūralių medžiagų gaminiai - prabangos prekė, tačiau dažnai naudojama terasoms, takeliams ir kt.
Trinkelės storis priklauso nuo eksploatavimo sąlygų: Vaikščiojamoji danga - nuo 5 cm betoninės, klinkerinės - nuo 4,5 cm, kito akmens trinkelės - nuo 3 cm storio. Važiuojamoji danga (lengvasis transportas, neintensyvus eksploatavimas) - nuo 6 cm betoninės, klinkerinės - nuo 5,2 cm, kito akmens trinkelės - nuo 4 cm storio. Važiuojamoji danga (sunkusis transportas, intensyvus eksploatavimas) - nuo 8 cm betoninės, klinkerinės - nuo 5,2 cm, kito akmens trinkelės - nuo 5 cm storio.
Betoninės plytelės - min 6 cm storio ir naudojamos tik pėsčiųjų takuose, dėl didesnio ploto į pagrindą, veikiant apkrovoms ir esant plokštumos lūžiui gali skilti, todėl važiuojamojoje dangoje naudojamos tik trinkelės, kurios pilnai paskirsto apkrovas ir nesideformuoja.
Įrengimo patarimai: Trinkelės dangos krašte atsiradus smulkių pripjovimų, patartina kloti sveikas trinkeles statmenai krašto linijai, taip pripjautos trinkelės pilnai atlaikys apkrovas ir nesideformuos. Prie bortų visada patartina glausti pilnas trinkeles. Įrengiant trinkelių dangą, tikslinga būtų kad po įrengimo danga liktų 0,7 - 1,0 cm virš borto ar bortelio, kadangi bet kokiu atveju dėl mūsų klimatinių sąlygų po kelių sezonų danga pasės, todėl šis metodas pilnai patenkina vandens nuvedimo sąlygą. Bortą ar bortelį statant aukščiau dangos, turi pilnai būti patenkintos išilginio vandens nuvedimo ar surinkimo į trapus sąlygos.
Ypatingą dėmesį reiktų atkreipti renkantis klinkerio trinkelių dangos klojėjus. Pagrindinis aspektas - klinkeris yra gamtinė medžiaga - specialus molis, pagrinde vokiškas arba belgiškas, įgeria vandenį ir dėl temperatūros svyravimų deformuojasi labiau nei betoninės trinkelės. Dėl technologinių niuansų klinkerinėms trinkelėms gaminamos be vertikalių sienučių atramų, to pasekoje suklojus klinkerį be tarpų, po pirmos žiemos sutrūkinės kampai ir vienintelis variantas bus apversti trinkeles ir perkloti iš naujo su tarpeliais.
Atsižvelgiant į raštą, trinkelės klojamos naudojantis specialių kampuočių pagalba, ar klojant tik rankų pagalba ir patyręs darbininkas išlygina siūles rankiniu retaktoriumi.
Grindų šiltinimas ir garso izoliacija
Grindų šiltinimas polistireninių putplasčiu (polistirolu) atliekamas, kai jas iš išorės veikia šalta aplinka. Ruošiamo pagrindo ir aplinkos oro temperatūra turi būti aukščiau nulio laipsnių pagal Celsijų. Labai svarbu, kad pagrinde nebūtų sušalusių grunto gabalų, sniego, ledo ar organinių teršalų. Būtina atkreipti dėmesį, kad pagrindas turi būti patikimai sutankintas.
Jei reikia, pagrindas virš grunto gali būti aukštinamas sutankinto smėlio, žvyro arba skaldos sluoksniais. Tuo tarpu šiltinant eksploatuojamų pastatų susidėvėjusias grindis rekomenduojama šiltinamą paviršių dezinfekuoti.
Triukšmas pastatuose sklinda oru ir pastatų konstrukcijomis. Mechaninis poveikis į pastato konstrukcijas sukelia smūgio garsą. Smūgio garso izoliavimas yra siejamas tik su perdangomis. Siekiant padidinti perdangų garso izoliaciją atliekamas visas komplektas veiksmų. Geriausiai garso izoliaciją užtikrina taip vadinamos „plaukiojančios grindys“.
Siekiant, kad garsas per gretutines konstrukcijas nesklistų į aplinkines patalpas, būtina įrengti tarpines iš polistireninio putplasčio (polistirolo) ETNA EPS T. Tarpinės atskirs išlyginamąjį sluoksnį nuo gretutinių konstrukcijų. Polistireninio putplasčio (polistirolo) plokštės turi būti klojamos kiek galima glaudžiau viena prie kitos. Be to, klojant plokštės turi būti perstumiamos viena kitos atžvilgiu taip, kad kraštinės nesutaptų. Ant plokščių yra įrengiamas armuotas betono arba cementinio skiedinio išlyginamasis sluoksnis. Išlyginamasis sluoksnis, kurio minimalus storis 40 mm, turi būti armuotas armatūros tinkleliu.
Betoninių grindų atstatymas ir modernizavimas
Betoninės grindys yra geriausias ir bene pigiausias būdas įrengti lygias ir patikimas grindis. Betoninių grindų įrengimas daromas ten, kur reikalinga ilgaamžė ir atspari dinaminiam poveikiui grindų danga. Betoninės grindys įrengiamos dviem pagrindiniais būdais: iš skysto betono išlietos betoninės grindys, dažniausiai naudojamos pramonės ir visuomeniniuose pastatuose, ir smėlbetonio grindys, kai betonas maišomas objekte (dažniausiai naudojamos privačioje statyboje).
Betoninių grindų įrengtoms grindims leidžiamas tik tam tikro lygio atskirų plokščių nusileidimas. Tokių grindų įrengimo metu prieš montažą turi būti tinkamai atlikti visi parengiamieji darbai. Betoninėms grindims stabilizuoti, pakelti ir sutvirtinti taikomas metodas Slab Lifting. Šis metodas leidžia atlikti visišką betoninių grindų atstatymą per minimalų laiką.
Slab Lifting metodas yra ypatingas tuo, kad atliekant geopolimerinių dervų injekcijas, krūvis betoninėms plokštėms tampa nebe trūkumu, bet privalumu. Tam tikrais atvejais net rekomenduojama prieš atliekant betoninių grindų pakėlimo ir stabilizavimo darbus įrengti patalpose naują techniką ir įrangą. Kai betoninės grindys yra apkrautos papildomai, lengviau nukreipti jėgas, atsirandančias atliekant geopolimerines dervų injekcijas, į žemutinius grunto sluoksnius.
Betoninių grindų atstatymas taikant Slab Lifting metodą leidžia maksimaliai greitai atstatyti grindų atkarpas. Metodas leidžia išvengti prastovų, kurios kitais atvejais yra neišvengiamos dėl betono ardymo ir pakartotinio įrengimo. Betoninėms grindims pakelti, stabilizuoti ir išlyginti atliekamas geopolimerinių injekcijų ciklas. Injekcijos daromos per skylutes, kurių diametras 12-15 mm.
Geopolimerų komponentai sumaišomi specialiuose kompaktiškuose įrenginiuose prieš pat injekcijų atlikimą. Iš karto po to, kai geopolimerų komponentai patenka į gruntą, jie pradeda dalyvauti cheminėse reakcijose ir plėstis. Gruntas yra sustiprinamas iki 500 mm nuo geopolimerų įvedimo vietos. Šioje atkarpoje formuojasi naujas sluoksnis su savybėmis, leidžiančiomis betoninės plokštės pakėlimą. Technologijos nenumato atskirų plokščių demontavimo, sunkios technikos naudojimo, žemės darbų atlikimo. Įvestos geopolimerų dervos iš karto užpildo visas laisvas grunto ertmes, sutankina pagrindo gruntą ir vos per 15 minučių įgyja patvarumą. Injekcijai atlikti nereikia demontuoti nusėdusių plokščių. Pakanka betone pragręžti keletą technologinių 12 - 15 mm skersmens gręžinių ir įstatyti į juos vamzdelius geopolimerinių medžiagų injekcijoms.
Šaldymo ir sandėliavimo patalpoms keliami aukšti šilumos izoliacijos reikalavimai, kurie taikomi ir grindų šilumos izoliacijai. Įrengiant esamose patalpose šaldymo kamerą ne visada yra paprasta atlikti grindų šilumos izoliacijos darbus. Šilumos izoliacija padidėja, nes leidžiant injekcijas, skirtas gruntui sustiprinti ir sutankinti, geopolimerinė medžiaga tolygiai pasiskirsto po betonu ir formuoja hermetišką sluoksnį su žemu šilumos laidumu.
Apleistų ir nenaudojamų pramoninių objektų modernizavimas neretai numato galingesnės įrangos naudojimą. Tokia įranga padidina pirmo aukšto grindų ir pastato pamatų apkrovas. Pamatams sustiprinti naudojamas geopolimerų giliųjų injekcijų metodas Deep Injection. Taikant šį metodą medžiagos įvedamos į gruntą pakankamai giliai. Be to, pirmo aukšto grindims sustiprinti galima taikyti injekcijas pagal Slab Lifting metodą. Injekcijas galima atlikti tiek prieš, tiek po naujų įrenginių įrengimo.
Planuojamas gelžbetoninių konstrukcijų tvirtumo tyrimas apima atsparumo įtrūkimams tyrimą. Tokiu būdu statybininkai turi galimybę išsiaiškinti tiriamos medžiagos atsparumą įvairiems išorės ir vidiniams veiksniams. Šis rodiklis nurodo, per kiek laiko atsiranda pirmieji įtrūkimai. Kuo ilgiau konstrukcija nepraranda vientisumo, tuo aukštesnis medžiagos atsparumas įtrūkimams. Tikslų šio rodiklio įvertinimą gali garantuoti tik betono pavyzdžių ekspertizė.
Smulkių pažeidimų atsiradimą ir išsivystymą betone gali išprovokuoti išoriniai veiksniai: drėgmė ir temperatūra, taip pat pačios žaliavos savybės. Nustatant atsparumą įtrūkimams vertinami duomenys, susiję su medžiagos kokybe, elastingumu, susitraukimu ir kt. Reikia atkreipti dėmesį ir į cemento gamybos technologiją. Net mažų įtrūkimų betono konstrukcijose atsiradimas yra pakankamai grėsmingas požymis. Smulki destrukcija gali sąlygoti cemento nubyrėjimą ir armatūros apsaugos praradimą - atsiranda korozija, provokuojanti tolesnę destrukciją.
Prieš pradedant betoninių konstrukcijų remontą reikia nustatyti įtrūkimų atsiradimo priežastį. Reikia pažymėti, kad šiuo atveju optimaliu įtrūkimų pašalinimo metodu būtų injekcijų metodas. Į probleminę zoną įleidžiamas specialus tirpalas. „URETEK“ kompanijos specialistai turi visą įrangą, reikalingą betoninėms konstrukcijoms analizuoti, remontuoti ir atstatyti.
tags: #islyginimo #betono #technologija