Plokščiai – lankytinų vietų žiedas Suvalkijos pakraštyje

Iš vienos pusės apsupti Suvalkijos miškų, iš kitos pusės nuo likusios Lietuvos dalies atskirti Nemuno ramiai gyvena Plokščių gyvenvietės gyventojai. Būdami toliau nuo pagrindinių miestų ir kelių Plokščiai atrodo nuo pasaulio atskirta vieta. Tačiau Lietuvos valstybingumui svarbiais momentais čia gyveno ir veikė Lietuvai nusipelnę žmonės. Vienas tokių buvo mokytojas ir visuomenės veikėjas Petras Kriaučiūnas. Pas jį į Plokščius atvykdavo tokie garsūs žmonės kaip Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Juozas Tumas-Vaižgantas ar Antanas Baranauskas.

Kaip sakė pats Vincas Kudirka, Plokščių apylinkių gamta jam buvo tarsi Alpės. Kalnus atstodavo Vaiguviškių piliakalnis ir aplinkinės kalvos, o kalnų upę priminė nuo kalno sruvenantis Vaiguvos upelis. Būtent jame gulėjo didžiulis akmuo, ant kurio rašytojas mėgdavo ilsėtis ir rašyti, o akylesni žmonės užmatydavo jo ir suomių rašytojos pasimatymus. Akmuo per Pirmąjį pasaulinį karą buvo susprogdintas ir vienas ūkininkas iš jo pasigamino girnas. Niekur nedingo ir Vaiguvos upelis. Kelis šimtus metrų upelis teka natūralaus grunto gatve, kuri keleto sodybų šeimininkams yra vienintelis kelias į namus.

Bene geriausia idėja, kurią įgyvendino Plokščiai, tai įrengtas Plokščių pažintinis takas. Jis vingiuoja per gyvenvietę ir jos apylinkes bei supažindina su viskuo, ką turi ir kuo garsūs Plokščiai. Informacijos apie šį pažintinį taką internete nedaug, reikia paklaidžioti ir pačiuose Plokščiuose kad rasti informacinę lentelę su tako maršrutu. Pasak legendos, Nemune ties Plokščiaus buvo sugautas Šv. Mergelės Marijos paveikslas, kurį pakabino bažnyčioje. Po kurio laiko paveikslas dingo ir rado jį šlaite prie šaltinio. Tas kartojosi kelis kartus, kol žmonės toje vietoje kur rado paveikslą įrengė koplytėlę su altoriumi. Nuo Šventaduobės Plokščių pažintinis takas veda į kitą upelio pusę, kur šlaitu užlipus aukštyn tenka paklaidžioti ražienomis ir vėl leistis žemyn mišku apaugusiu šlaitu. Ši pažintinio tako dalis yra pati klaidžiausia ir atrodo gan apleista, bet eilinį kartą pravertė maršruto nuotrauka. Sausą ir šiltą rudens dieną čia visai smagu, bet po lietaus, kai visur iškritusi rasa, avalynė ir kelnės šioje tako atkarpoje permirks akimirksniu.

Žygiuojant siauručiu miško takeliu vietomis reikia įveikti ir dilgėlynus, o reti pažintinio tako ženklai kartais priverčia paklaidžioti ieškant takelio tęsinio. Tankiai medžiais apaugęs piliakalnio šlaitas kopti į jį nevilioja, o ir laiko nėra per daug. Toliau trinkelėmis išklotas takas palei Vaiguvos upę - gatvę ir kaimiškai bet gražiai sutvarkytas sodybas kelis šimtus metrų vingiuoja iki pagrindinės Plokščių gatvės. Ten Vaiguvos upelis nusukęs į šoną išsiskiria su juo ėjusia gatve. Teko skaityti, kad vienoje iš čia esančių sodybų neoficialus muziejus įrengtas. Tiksliau į ant kalno stovinčią bažnyčią, kuri šioje vietoje pirmą kartą buvo pastatyta 1670 metais Plokščių įkūrėjo Kiršpino-Kiršenšteino. Sekantis pažintinio tako sustojimas - Kankinių ir tremtinių memorialas. Nepriklausomybės kalvos šlaite įrengti takeliai, vedantys link kalinimo ir kankinimo rūsių, kuriuose pokario metais buvo kalinami Plokščių ir aplinkinių kaimų gyventojai. Prie takų išdėstyti akmenys su aiškiai nelietuviškais vietovardžiais simbolizuoja tremties vietas. Čia stovi ir paminklas savanoriams, žuvusiems 1919 - 1921 metais kovose už Nepriklausomybę. Artėja pažintinio tako pabaiga ir pažintis su Plokščiais eina į pabaigą. Apėjus didyjį Plokščių pažintinio tako ratą dar lieka neaplankytų pora vietų. Kam šis beveik 7 kilometrų ilgio ir virš dviejų valandų trukmės pasivaikščiojimas per sudėtingas, gali pasirinkti trumpesnį maršrutą. Informacijos apie šį pažintinį taką ir tako nuorodų galėtų būti daugiau, bet pati tako idėja - pavedžioti turistus po gyvenvietę ir supažindinti su lankytinomis vietomis labai sveikintina.

Daugybė Lietuvos miestelių, kaimų ir gyvenviečių galėtų turėti savo pažintinius takus. Jie supažindintų su tuo, ką jie turi geriausia ir gražiausia, kuo didžiuojasi ir išsiskiria iš kitų. Tai puiki galimybė tos vietovės lankytinas vietas apjungti į vieną maršrutą, tuo pačiu priverčiant turistus ne tik privažiavus automobiliu ir pro atvertą langą paskaičius informacinį stendą važiuoti toliau, bet ir pasivaikščioti bei artimiau susipažinti su gyvenviete, gamta, žmonėmis. Vargu ar būčiau praleidęs Plokščiuose beveik tris valandas jei nebūtų šio pažintinio tako. Ir vargu ar būčiau tiek pažinęs šią gyvenvietę jei nebūčiau sukoręs tų šešių su puse kilometrų pėsčiomis.

Nemunas senais laikais buvo pagrindinis prekybos kelias. Plokščiai XIX a. buvo kelis kartus didesni nei dabar. Pagal 1888 m. Suvalkų gubernijos gyvenviečių sąrašą Spisski naselionnych miest Suvalkskoj guberniji, kurį sudarė Eduradas Volteras, išspausdinta 1901 m. Vikipedija mini, kad 1891 m. Plokščiuose gyveno 641 žmogus. Žmonių surašymų duomenys keičiasi istoriniais laikotarpiais, o Sovietmečiu miestelis smuko - gyventojų sumažėjo nuo 640 (1959 m.) iki 417 (1986) m. Per 2001 metų surašymą Plokščiuose gyveno 406 žmonės, o 2011 m. gyventojų sumažėjo iki 378. Administraciniu požiūriu pokyčių buvo nedaug. Lietuvos laikais Plokščiai buvo Šakių apskrities valsčiaus centras, nuo 1950 m. -Šakių rajono apylinkės centras. Šakių (Naumiesčio) apskritis / rajonas išliko praktiškai tose pačiose ribose nuo XIX a. Plokščiai yra palikę savo pėdsaką lituanistikos ir lietuvių tautinio atgimimo istorijoje. Čia gyveno teisėjas ir knygnešys Petras Kriaučiūnas. Susisiekimas Nemunu anuomet buvo gana patogus. Jo namuose dažnai lankydavosi Vincas Kudirka, taip pat lankėsi J. Jablonskis, A. Baranauskas, Vaižgantas. Plokščius išgarsino 1894 ir 1895 m. Lietuvos aidas, 2005 08 22, nr. V.Žeimantas. Labai apgailėtina, kad įžymusis P. Kriaučiūno namas buvo nugriautas apie 1926 metus. Plokščių miestelis nuo 2000 metų turi herbą.

Tikriausiai labiausiai turistus traukiantis lankytinas objektas Plokščiuose yra Vaiguvos gatvė-upė. Kaip tik ties ja prasideda Plokščių pažintinis takas, kuris ne tik kurį laiką veda palei gatvę-upę, bet ir aprodo kitas gyvenvietės įdomias vietas. Vincas Kudirka Plokščių apylinkių gamtovaizdį vadino Alpėmis, todėl nereikia apsiriboti vien gyvenvietėje esančiais lankytinais objektais. Pažintinis takas yra beveik 3,5 kilometro ilgio žiedinės formos maršrutas. Gyvenvietėje takas eina gatve ar šaligatviu, o pasiekus žaliąsias erdves tenka eiti siauru miško ar pievos takeliu. Yra pora medinių tiltelių. Kadangi Plokščiai įsikūrę ant Nemuno slėnio šlaito, maršrute yra įkalnių ir nuokalnių. Pažintiniame take įrengti keli informaciniai stendai bei stendai su tako schema. Prie pat bažnyčios įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios matosi Nemunas ir jo slėnis. Plokščius galima pasiekti keliu 3801 (Šakiai - Plokščiai), vedančiu tiesiai iš Šakių. Gyvenvietėje keliu nusileidus žemyn važiuoti pagrindine gatve ir maždaug už kilometro bus ženklas „Vaiguvos upė-gatvė” (ties Nemuno g. 28 namu). Čia stovi ir vienas iš pažintinio tako stendų su tako schema. Dauboje prie Didžiupio kadaise buvo įrengta koplytėlė. Vietą jai nurodęs taip pat iš kažkur atklydęs paveikslas, vis atsirasdavęs prie šaltinės, kuris esąs stebuklingas. Dabar Šventaduobėje įkurtas lurdas, vanduo šaltinio šulinyje gaivus, teikiantis jėgų. Į legendinę Šventaduobę veda tautodailininko Zigmo Sederevičiaus medžio skulptūromis puoštas takas. Sakoma, kad trykštančio šaltinio vanduo turi ypatingų galių. Vasarą Šventaduobėje vyksta religiniai ir kultūriniai renginiai.

Pirmasis altorėlis ir koplytėlė buvo mediniai, pastatyti XIX amžiuje. Jie greitai supuvo, todėl tarpukaryje vietos ūkininko rūpesčiu Šventaduobė buvo atnaujinta - iš lauko riedulių išmūrytas altorėlis ir siena. Toliau pažintinis takas veda pro Plokščių-Vaiguviškių piliakalnį. Tai didoka, aukšta, iš visų pusių giliomis daubomis apsupta plokštuma su gamtinėmis kliūtimis. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs eglėmis ir kitais medžiais. Šalia piliakalnio teka mažas Vaiguvos upelis, miestelyje pereinantis į natūralią Vaiguvos upę-gatvę. Tai - unikali vieta. Vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Į Vaiguvą suteka keletas šaltinių, todėl vanduo čia visada švarus ir šaltas, o dugnas nusėtas akmenukų. Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį. Čia galima smagiai pabraidyti ar pasivažinėti dviračiu. Automobilių eismas neseniai buvo uždraustas, siekiant sumažinti taršą.

Iki pirmojo pasaulinio karo Plokščiuose, Vaiguvos upelyje gulėjo didžiulis riedulys, ant kurio pasivaikščiojimų metu ilsėjosi ir rašė Vincas Kudirka. Kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose užsimenama, jog šiuos du artimos sielos žmones jungė romantiški ryšiai ir jausmai. Pirmojo pasaulinio karo metais akmuo buvo susprogdintas. Iš jo Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino girnas, kuriomis buvo spaudžiamas sėmenų aliejus. Vėliau aliejinė buvo uždaryta, o girnos surastos ir į miestelį parvežtos tik po kelių dešimtmečių. Plokščių centre jos pastatytos 1970 metais, kai miestelis šventė 300 metų jubiliejų. Iki šiol jis vadinamas V.

Ši vieta - unikali: Vaiguvos upelį supančios gatvės dalies upė-gatvė Plačiai įsikūrusi, o šalia teka šaltinis. Įspūdingos kalvos, piliakalniai, šaltiniai ir senovės dvasia kviečia tyrinėti šią mažąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalį. Plokščiai kviečia keliautojus ne tik pėstiems maršrutams, bet ir trumpiems pasivažinėjimams pėsčiomis ar dviračiais, siekiant pamatyti viską, ką ši vietovė turi gražiausio.

Informaciją apie Plokščių pažintinį taką gali būti sunku rasti interneto platybėse, tačiau pats maršrutas ir jo idėja yra labai spalvingas: pavesti turistams pažinti gyvenvietę, jos gamtą ir istoriją per trumpą, bet gausų įspūdžių teikiantį pasivaikščiojimą. Pažintinis takas jungia kelias svarbias vietas - nuo bažnyčios bokšto iki tremtinių memorialo, nuo upės gatvės iki piliakalnio - ir kviečia aplankyti ne tik lankytinas vietas, bet ir mažąją, išties autentišką Lietuvos kunigaikštijos laikų sritį.

tags: #ploksciai #lankytinos #vietos