Silikato sienos mūras ir temperatūrinės bei deformacinės siūlės: projektavimas, įrengimas ir apsauga

Didėjant pastatų tūriams ir statant juos vis giliau po žeme, pastatuose atsiranda vis daugiau deformacinių siūlių. Pastatai ir kiti statiniai šiandien dažniausia statomi naudojant surenkamo gelžbetonio elementus arba liejant pastato konstrukcijas statybos aikštelėje. Tokių pastatų siūles ir panagrinėsime.

Deformacinių ir temperatūrinių siūlių paskirtis

Deformacinės siūlės yra svarbus elementas, užtikrinantis grindų dangos ilgaamžiškumą ir pritaikymą temperatūros bei drėgmės pokyčiams. Pagrindinė tokios siūlės funkcija - kompensuoti betono grindų (dangų) poslinkius keičiantis temperatūrai. Betonui šylant ir plečiantis, deformacinė siūlė susispaudžia, o jam vėstant ir traukiantis, išsiplečia ir padeda išvengti įtrūkimų grindyse, sukeliančių riziką ir pačiai betonu užlietai šildymo sistemai.

Vienas svarbiausių tokių grindų konstrukcinių elementų - tai deformacinės ir temperatūrinės siūlės, absorbuojančios ir sumažinančios įvairių apkrovų poveikį grindims bei mažinančios vidinius konstrukcijų įtempius. Neįrengus deformacinių siūlių, absorbuojančių ar kompensuojančių pastatų judėjimą, kenčia silpnesnės konstrukcijų vietos: nuolat skilinėja langai, judant pastatui pažeidžiama ir išorės, ir vidaus apdaila.

Susitraukimo siūlės: įrengimo būdai ir sprendimai

Susitraukimo siūlės įrengiamos betonavimo metu arba po betonavimo. Po betonavimo dažniausia grindys (kartais ir sienos) yra supjaustomos. Naudojant įdėtines detales kaip FORFLEX 1000 CV, kurios inicijuoja monolitinės konstrukcijos trūktį, tai pjaustymų galima išvengti. Tokiu būdu trūkis atsiras pasirinktoje vietoje ir kartu bus užsandarintas, nes FORFLEX 1000 CV elementai būna padengti bentonitinio molio sluoksniu, kuris gavęs vandens išbrinksta ir užsandarina trūktį.

Iš matomos sienos pusės prieš betonavimą suformuojamas 20x10mm griovelis elemento montavimo vietoje, kad trūkis būtų reikiamoje vietoje. Šis griovelis vėliau užsandarinamas atsparia konstrukciją veikiantiems poveikiams mastika AQUASTOP CV.

Temperatūrinės siūlės šildomose grindyse

Betono masė šyla dėl tekančio šilto vandens grindyse esančiuose vamzdeliuose. Betonas turi gerą šilumos laidumą ir didelę šilumos akumuliaciją, kas sudaro sąlygas grindų paviršiui šilti vienodai. Siekiant tinkamai atlikti darbus, yra įvertinamas tūrinis betono plėtimasis. Dėl pastarojo atsiranda vidiniai įtempimai.

Kad to išvengti, temperatūrines siūles įrengiame visame patalpos perimetre, durų angose ir skersai patalpos. Jei vienas iš patalpos matmenų yra didesnis nei 8 m, įrengiama temperatūrinė siūlė. Skersinės temperatūrinės siūlės įrengiamos šildomose grindyse, jei grindų plotas didesnis nei 30 m².

Temperatūrinėms siūlėms įrengti naudojamos elastingos izoliacinės medžiagos (pavyzdžiui, pūsto polietileno juostos, kurių storis - apie 1 cm), turinčios grįžtamąją deformaciją. Tokios siūlės kompensuoja betono grindų poslinkius keičiantis temperatūrai.

Termo-deformacinių siūlių profiliai

Termo-deformacinių siūlių profiliai naudojami didelės apimties betono grindims ar dangoms įrengti. Termo siūlės susideda iš dviejų 2,5 mm storio cinkuoto plieno omega tipo profilių, sujungtų tarpusavyje plastmasiniais varžtais ar veržlėmis.

Profiliai niveliuojami pagal sukaltus į paruoštą pagrindą armatūros strypus, kurie tvirtinami prie termo siūlių profilių. Taip išlaikomas horizontalumas, reikiamas aukštis bei nuolydis. Užliejus betoną, profilis lieka jame, dėl ko betono sluoksnis tampa dar stipresnis.

Stingstant betonui, abu termosiūlės profilio šonai prikimba prie betono armatūrinių strypų pagalba. Traukiantis betonui, termo siūlė tarsi „perplyšta“ į dvi dalis, nutraukdama plastmasinius varžtus ar veržles. Tokiu būdu atsiranda temperatūrinis deformacinis tarpas, kuris gali siekti net iki 15 mm.

Vertikalus betoninių grindų poslinkis apribojamas dėka labai tikslių omega profilių geometrinės formos ir prie jų privirintų armatūros strypų, kurie integruojasi į betoną. Lygi abiejų omega profilių viršutinė briauna saugo betono kraštus nuo trupėjimo eksploatacijos metu. Visą apkrovą priima temperatūrinės siūlės viršutinės briaunos, o ne betono kraštai.

Siūlių įrengimo reikalavimai ir sandarinimo medžiagos

Deformacines siūles nešildomuose gelžbetoniniuose statiniuose reikia įrengti ne rečiau nei 25 metrai. Dažniai statybos aikštelėje tokio dydžio elementai ir betonuojami. Deformacinės siūlės tokiu atveju yra įrengiamos naudojant PVC WATERSTOP juostas D, DA arba FV tipo. Jos ir atlaiko vandens spūdį iki 5 barų.

Juostos pasirenkamos priklausomai nuo konstrukcijos tipo. Sienose dažniausia naudojamos D tipo juostos, o grindyse DA, tačiau jeigu deformacinę sienos ir grindų siūlę reikia sujungti, tai geriau rinktis DA tipo siūlę ir grindims ir sienai.

Tarpaukštinėse perdangose, ant kurių vyksta drėgni procesai arba galimas vandens patekimas iš lauko, deformacinės siūlės sandarinamos priklausomai nuo to, ar yra įrengiama hidroizoliacija ar ne. Jeigu hidroizoliacija įrengiama, tai deformacinės siūlės sandarinamos hidroizoliacijos lygyje.

Visoms hidroizoliacinėms mastikams ir membranoms skirtoms izoliuoti didelius konstrukcijų plotus deformacinių siūlių zonose reikalingos papildomos sandarinimo medžiagos. Kaip pavyzdys bituminės membranos. Lietuvoje galiojantis STR skirtas stogams pateikia rekomenduojamus mazgus, kuriuose nurodo jog įrengiant daug sluoksnių dangos per deformacinę siūlę, siūlė bus sandari. Tačiau tai yra netiesa.

Bituminės dangos nėra skirtos darbui žemose temperatūrose, nes nors ir modifikuotas, veikiamas šalčio bitumas labiausia iš visų izoliacinių medžiagų kietėja ir mažėja jo tamprumo modulis, dėl ko deformacinės siūlės zonoje jis sutrūkinėja ir pradeda leisti vandenį, nors jo tempiamasis stipris vis dar atitiktų eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytas vertes, kadangi už šią savybę atsako tik armavimo sluoksnis.

Siekiant to išvengti, siūlės zonoje turi būti naudojama elastinga juosta, pavyzdžiui tokia kaip CETLASTIC, kuri klijuojama prie betono arba tarp izoliacinių sluoksnių su CLV201 klijais. Tokiu atveju siūlės sandarumas bus užtikrintas, nes CETLASTIC juostos pailgėjimas tempiant siekia 500 proc.

Jeigu tarpaukštinės perdangos neturi hidroizoliacijos sluoksnio, nes vis dar pasikliaujama betono su priedais hidroizoliacinėmis savybėmis, ypatingas dėmesys privalo būti skiriamas deformacinių siūlių sandarinimo patikimumui, nes jose dažniausia būna už konstrukcijos laikomąją galią atsakingi elementai, tokie kaip skersinę jėgą perduodantys strypai ar įtempiamųjų lynų inkaruoti galai.

Tačiau jeigu šių elementų ir nėra, tekantis vanduo ilgainiui pasiekia armatūrą ir dėl prasidėjusios korozijos atšoka armatūros apsauginis sluoksnis strypų inkaravimosi zonoje. Taigi, tarpaukštinėse perdangose PVC WATESRSTOP juostų deformacinių siūlių sandarinimui panaudoti negalime dėl juostų neatsparumo ultravioletinių spindulių ir cheminių medžiagų poveikiui, kurios nuo automobilių su vandeniu patenka ant deformacinių siūlių.

CETLASTIC juosta su CLV 201 klijais taip pat nebus naudinga, nes ji nėra atspari trinčiai, nors atlaikytų ir UV, ir cheminių medžiagų poveikį. Tokiu atveju naudojamos įbetonuojami arba montuojami ant siūlės profiliai JOINTEX V30. Šios siūlės sukurtos taip, kad visi siūlės elementai derėtų vieni su kitais ir nereaguotų į agresyvios cheminės aplinkos poveikį. Ši siūlė gali priimti dideles deformacijas ir atlaikyti intensyvų automobilių eismą, sulaikydama vandenį ant perdangos.

Apsauga siaurų siūlių ir profiliai platesnėms siūlėms

Jei siūlė siaura (mažiau kaip 10 mm), vienas iš galimų jos apsaugos būdų - sandarinimas polimerine mastika. Tačiau polimerinės mastikos nėra ilgaamžės, dėl daugkartinių grindų susitraukimų ar išsiplėtimų arba UV spinduliuotės poveikio jos greitai suyra, be to, neapsaugo siūlių kraštų nuo skilinėjimų veikiant apkrovoms, todėl ilgainiui praranda sandarumą ir estetinę išvaizdą.

Jei statinyje reikia platesnės siūlės, polimerines mastikas naudoti netikslinga, nes šios neatsparios gniuždymui. Kad siūlės, veikiamos išvardytų veiksnių, tinkamai atliktų savo funkciją ir netrukdytų statinių eksploatacijai, joms apsaugoti naudojami specializuoti profiliai. Atsižvelgiant į aplinką, kurioje yra siūlė, profilių sudėtinės medžiagos ir konstrukcija parenkama taip, kad atlaikytų tai aplinkai būdingas apkrovas ir poveikius.

Plėtimosi siūlės ir baldų įtaka

Plėtimosi siūlės: Reikalingos, jei grindų ilgis viršija 20 metrų bet kuria kryptimi arba plotas yra didesnis nei 200 m². Sunkių baldų statymas ant grindų dangos gali sukelti įtampą ir apriboti dangos judėjimą, jei nesilaikoma deformacinių siūlių reikalavimų.

Siekiant užtikrinti grindų dangos ilgaamžiškumą ir stabilumą, svarbu laikytis deformacinių siūlių aplink sunkius baldus, tokius kaip virtuvės salos ar įmontuoti baldai: ne mažiau kaip 5 mm pločio vinilui ir ne mažiau kaip 10 mm pločio laminatui bei parketui.

Betonavimo kokybė ir praktika

Šildomų grindų betonavimas smėlbetoniu - patogi, patvari, ilgaamžė, greita ir palyginti nebrangi technologija. Tokios grindys nedulka, jos atsparios nusidėvėjimui, karščiui, šalčiui, o ir išliejamos jos labai greitai. Kad darbai būtų atlikti kokybiškai, būtina laikytis tam tikros betonavimo darbų eigos ir nepadaryti bent jau pačių didžiausių klaidų.

Šildomų grindų betonavimas neatsitiktinai yra paklausus: sunku rasti efektyvesnį ir sėkmingesnį sprendimą, pagerinantį grindimis šildomų patalpų komfortą. Vienas svarbiausių tokių grindų konstrukcinių elementų - tai deformacinės ir temperatūrinės siūlės.

Betonavimo komandai stokojant patirties, grindų paviršius dažnai gali gautis nelygus: kai kur gali pasitaikyti įdubimų ar iškilimų virš numatyto grindų lygio. Dažniausia to priežastis - nepakankamai kokybiškas išlieto betono sutankinimas vibravimo įrenginiais arba nelabai įgudusio meistro rankos, laikiusios betono tiesiklį.

„Profesionalų išlygintos grindys įgauna idealiai lygų ir tvirtą paviršių, neturintius jokių įtrūkimų, - teigia betonavimo artelės vadovas A. Išbetonuotas grindų paviršius turi būti užglaistytas ir užtrintas rotacinio įrenginio disku, dar vadinamu užtrynimo lėkšte. Užtrinant rotacinį įrenginį reikia valdyti taip, kad jis pernelyg ilgai neužtruktų vienoje vietoje ir nesudarytų paviršiaus nelygumų.

Užtrinant meistras turi judėti tolygiai - nei per greitai, nei per lėtai. Užtrynimo metu betono paviršiuje įvyksta tiksotropija, trumpalaikis skiedinio suskystėjimas dėl mechaninio poveikio: skiedininė betono dalis persistumia aukštyn, stambūs užpildai sustumiami giliau, ir šių procesų rezultate gaunamas idealiai lygus ir atsparus susidėvėjimui grindų paviršius.

Kokybės užtikrinimas: rangovų pasirinkimas ir technologijų taikymas

Lietuvos vartotojų rinkai savo paslaugas siūlo tikrai nemažai grindų betonuotojų, tad išsirinkti šiam atsakingam statybų etapui tokius meistrus, kurių darbas nenuvils ir nesukels papildomų nuostolių, kartu yra ir be galo sunku, ir palyginti lengva. Pirmiausia, į ką reikia atkreipti dėmesį, tai betonuotojų turima technika. Be profesionalių betonmaišių, siurblių, klotuvų, betono tankinimo įrangos, šlifavimo mašinų, glaistyklių kokybiškai išbetonuoti grindis be galo sunku.

Antrasis profesionalios komandos požymis - tai griežtas technologinių reikalavimų laikymasis. Aukščiausias Andriaus Urbučio vadovaujamos meistrų artelės prioritetas - tai aukšta atliekamų darbų kokybė, kruopštus darbas, sąžiningumas bei pagarba klientui. Darbus jie atlieka daugiabučiuose (iki 80 m aukščio), individualiuose namuose, sandėliuose, gamybinėse patalpose, esant poreikiui betonuoja ir kiemus.

UAB „Grindolitas“ specialistai, taikydami pažangias technologijas, įrengia įvairių konstrukcinių sprendimų monolitines betonines grindis pramoninės paskirties patalpose. Grindų dangos konstrukciniai sprendimai priklauso nuo pastato paskirties, veikiančių statinių ir dinaminių apkrovų, architektūrinių reikalavimų, eksploatacinių sąlygų ir kitų veiksnių.

Siūlių planavimas mūro konstrukcijose (silikatiniai blokeliai)

Silikatininius blokelius "Siliblokas" rekomenduojama naudoti viešosios paskirties, gyvenamųjų namų, gamybinių bei ūkinių pastatų išorinėms bei vidinėms pertvarinėms ir laikančioms sienoms. Silikatiniai blokeliai turi montavimo angas, skirtas pernešti blokelį viena ranka, naudojant specialų griebtuvą. Tikslūs matmenys (maksimali paklaida sudaro tik 1 mm) ir speciali blokelio forma leidžia mūryti sieną be vertikalių siūlių, horizontalioms siūlėms naudojant plonasluoksnį skiedinį arba klijus.

Silikatiniai blokeliai "Siliblokas" vietoje plytų galima gerokai sumažinti investicines pastatų statybos išlaidas, kadangi žymiai (kelis kartus) sumažėja darbo sąnaudos bei sutrumpėja statybos laikas. Silikatinės plytos ir blokai - tai dirbtinis akmuo, pagamintas tik iš natūralių, gamtoje randamų žaliavų: kalkių (susmulkintas kalkakmenis), smėlio ir vandens.

Silikatiniai blokai yra gaminami paliekant tuštumas. Jų šoninės briaunos yra specialios formos su įlaida ir iškyša, todėl galima mūryti sienas be vertikalių siūlių, tik horizontale siūle. Taigi sienoje apskritai yra mažiau siūlių. O siūlė yra silpniausia mūro vieta, per kurią smelkiasi šaltis ir drėgmė. Pastatų sienoms naudojant silikatinius blokus gerokai sumažėja statybos sąnaudos.

Silikatinio mūro technologinės nuorodos

Mūro gaminiai mūrijami naudojant plonasluoksnį (blokams) arba bendros paskirties (plytoms ir blokams) skiedinį atitinkančius LST EN 998-2 standarto reikalavimus. Naudojama plonasluoksnio skiedinio klasė turi būti ne žemesnė nei M15, o bendros paskirties skiedinio M10.

Pirmiausia, prieš pradedant mūryti pirmą eilę nustatomas būsimos sienos pagrindo aukščių skirtumas. Šis skirtumas neturi viršyti 30 mm. Esant didesniam nei 30 mm skirtumui, pamatas turi būti išlygintas naudojant cementinį skiedinį. Prieš mūrijant mūro gaminius įrengiama hidroizoliacija, jeigu nenumatyta kitaip.

Blokų guldomieji paviršiai turi būti neįmirkę ir švarūs (neturi būti apšalę, apdulkėję, riebaluoti ar kitaip užteršti). Mūrijant reikia nepamiršti taisyklingo sluoksnių perrišimo. Naujai išmūrytą mūrą reikia apsaugoti nuo mažos drėgmės sąlygų (ankstyvo perdžiūvimo), įskaitant vėjo ir aukštų temperatūrų džiovinamuosius efektus. Jis turi būti drėgnas, kol skiedinio cementas hidratuos.

Deformacinės siūlės mūre ir armavimas

Apimties pakitimų pagrindinės priežastys yra temperatūros svyravimai ir drėgmės kiekio pakitimai. Dėl to konstrukcijose atsiranda vidinė įtampa. Blokų sienos atsparumas tempimui yra nedidelis, todėl eksploatacijos eigoje gali formuotis plyšiai. Plyšių atsiradimą gali sukelti taip pat ir pamatų netolygus sėdimas.

Kad būtų sumažinta trūkimų atsiradimo grėsmė, mūras su deformacijos siūlėmis yra padalinamas į pakankamai mažas dalis, ir taip pat yra panaudojamas bauroc blokų sienos armavimas. Armavimas taip pat padeda padidinti siūlių tarpusavio atstumą.

Mūro armavimo būtinybę ir armavimo vietą nustato projektuotojas, tačiau yra būtina armuoti: - ilgas sienas, kurios turi krūvį iš šonų (vėjas); - stipriau apkrautų sienų dalis; - pirmą blokų eilę ant pamatų; - lango angos apatinę siūlę (bent jau 900 mm per angą į abi puses); - perdangos atramos paviršius (900 mm). bauroc blokų armavimui rekomenduojame naudoti armatūra A-III klasės 8 mm diametro.

Deformacinės (kompensacinės) sandūros įrengiamos, atsižvelgiant į šilumos ir drėgmės sukeltas deformacijas, valkšnumą ir įlinkį bei į galimus vertikaliųjų ir šoninių apkrovų sukeltų įtempių efektus, kad mūre neatsirastų pažaidų. Kompensacinę sandūrą reikia sukonstruoti taip, kad ji galėtų kompensuoti galimas grįžtamąsias ir negrįžtamąsias deformacijas, leisdama išvengti mūro pažaidų.

Visos kompensacinės sandūros turi kirsti visą sienos storį ir visus apdailos sluoksnius, kurie yra per daug standūs, kad galėtų kompensuoti deformaciją.

Sandarinimo medžiagos siūlėms mūre

Deformacinės siūlės paprastai yra užpildomos mineraline vata (pvz.: ISOVER TK ar PAROC KKL). Iš išorės ir vidaus išorinės sienos deformacines siūles sandarina elastingu siūlių užpildu, kuris lauko sąlygomis turi būti atsparus išorinės aplinkos įtakai.

Jeigu deformacinėms siūlėms naudojamas termoizoliacinis užpildas, tai šio užpildo lydymosi temperatūra turi būti ne žemesnė nei 1000°C. Sandūros bei deformacinės siūlės privalo užtikrinti visai sienai keliamus atsparumo ugniai reikalavimus.

Problemos, priežastys ir praktiniai patarimai

Patikėjus pastato grindis mažai patyrusiems betonuotojams, deformacinės siūlės gali būti neįrengtos arba įrengtos pernelyg toli viena kitos, o tai savo ruožtu sukelia didžiulę riziką: pro įtrūkius besiskverbianti drėgmė tiesiogiai veikia metalines konstrukcijų dalis, atsiranda korozijos židinių, susilpnėja projektinis stiprumas, todėl smarkiai padidėja nelaimingų atsitikimų rizika.

Gerai suprojektuotame ir įrengtame statinyje kiekvienas konstrukcinis elementas „tyliai“ atlieka savo funkciją, tačiau jei kuriame nors darbų etape buvo padaryta klaida, gali kilti daug nepatogumų, o kartais - ir pavojų. Netinkamai įrengus siūles, statinio konstrukcijoje dėl įvairiausių apkrovų atsiradę įtrūkimai gali jas susilpninti.

Patalpose, kur didelė vandens tikimybė - tarkim, dušo kabinose ar garažuose - liejant grindis būtina suformuoti vandens nubėgimui skirtą nuolydį, kuris turi būti nei per didelis, nei per mažas. Paprastai grindų nuolydis link vandens nubėgimo latako siekia 1-2 %.

Dažni klausimai ir atsakymai

Klausimas: Statytojas namo betonines grindis (juodgrindes) betonavo šių metų lapkričio mėn. antroje pusėje. Gruodžio pabaigoje, kiek atšilus orams buvo pastebėti įtrūkimai viduryje patalpų (kol kas minimalūs, betonuojant juodgrindes ir šiuo metu, nei stogo, nei langų dar nėra (namas dviejų aukštų). Ar reikėtų dėl to sunerimti? Dėl ko taip galėjo nutikti? Ant juodgrindžių dar dėsis 25 cm putplastis ir bus įrengiami šildymo vamzdeliai, bei betonuojamas galutinis sluoksnis.

Komentarai: Sveiki, manau nereiktų sunerimti, dažniausiai juodgrindėse nėra daroma deformacinės siūlės. Dėl to atsiranda įtrūkimų, bet jie per daug neturi įtakos. Sudėjus putą, išbetonavus galutinį sluoksnį bus deformacinės siūlės ir viskas bus tvarkoje.

Saugumo, ugnies ir akustikos reikalavimai siūlėms

Reikalavimas EI - konstrukcija privalo atlikti tik atskiriamąją funkciją. Taikant reikalavimą REI, konstrukcija privalo atlikti laikomąją ir atskiriamąją funkcijas. Reikalavimai REI-M ir EI-M apibūdinami kaip ir aprašyme aučiau, tačiau šioms konstrukcijoms papildomai taikomas ir mechaninio smūgio atsparumo reikalavimas.

Atsparumo gaisro poveikiui reikšmės nustatytos pagal EN 1996-1-2:2007 „Eurokodas 6“. Taip pat dėmesį būtina atkreipti į konstrukcijų sandūrų bei deformacinių siūlių įrengimą. Sandūros bei deformacinės siūlės privalo užtikrinti visai sienai keliamus atsparumo ugniai reikalavimus.

Pastatų atitvarų (sienų) apsaugos nuo triukšmo savybėms aprašyti yra taikomas garso izoliacijos koeficientas R. Vienasluoksnių silikatinių blokų „SILIBLOKAS“ mūro sienų ore sklindančio garso izoliavimo koeficiento reikšmę rekomenduojama apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 12354-1 rekomendacijomis. Rw=40·lg(m)-45 [dB].

Techniniai duomenys ir medžiagų charakteristikos (ištrauka)

Silikatinių blokelių "Siliblokas" projektinis šilumos laidumo koeficientas λ= 0,7-0,75 W/mK. Išorines sienas iš silikatinių blokelių "Siliblokas" rekomenduojama šiltinti akmens vata arba pūstuoju polistirenu. Tik tada gaunama reikiama sienos šilumos varža R>3 m²K/W.

Praktiniai patarimai projekto sąlygoms ir darbų kontrolei

Atsižvelgiant į statinių paskirtį ir jų konstrukcijų sandarą, siūlės turi būti tinkamai užbaigtos ir apsaugotos. Jei statinyje reikia platesnės siūlės, polimerines mastikas naudoti netikslinga. Atsižvelgiantį aplinką, kurioje yra siūlė, profilių sudėtinės medžiagos ir konstrukcija parenkama taip, kad atlaikytų tai aplinkai būdingas apkrovas ir poveikius.

Kiekvienas pastatas turi savo konfigūraciją, todėl negalima nustatyti konkrečių nurodymų, kaip išdėstyti deformacines siūles. Nearmuotų sienų deformacines sandūras rekomenduojama išdėstyti kas 6 m. Kompensacinę sandūrą reikia sukonstruoti taip, kad ji galėtų kompensuoti galimas grįžtamąsias ir negrįžtamąsias deformacijas, leisdama išvengti mūro pažaidų.

tags: #silikato #sienos #muras #temperaturines #siules