Perdangos apšiltinimas, kai palėpė šildoma: išsamus vadovas

Nusprendus šiltinti namus, svarbu atsižvelgti į visus galimus šilumos nuostolius. Vienas iš tokių nuostolių šaltinių gali būti nešildoma palėpė, net jei ji nėra naudojama gyvenimui. Šiuo atveju, tinkamai apšiltinta perdanga yra itin svarbi, siekiant užtikrinti namų energetinį efektyvumą ir komfortą.

Kodėl svarbu šiltinti perdangą, kai palėpė nešildoma?

Perdangos šiltinimas yra toks pat svarbus kaip ir stogo šlaitų šiltinimas. Ypač palėpės, turinčios didelį paviršių, kuriuo gali nutekėti šiluma. Toks šilumos nutekėjimas paveikia kiekvieną jūsų namo kambarį, kadangi jų lubos - palėpės grindys. Toks sprendimas yra racionalus dėl dviejų priežasčių. Antra - užkertame kelią dideliems šilumos nuostoliams. Šiltinant perdangą, sumažinsite šildomą tūrį ir šildymo kaštus. Neverta šiltinti stogą, kai palėpė yra nešildoma. Šiltinant perdangą, sumažinsite šildomą tūrį ir šildymo kaštus. Palėpė turi būti ventiliuojama ir šiltinimo medžiaga uždengta garui laidžia vėjo izoliacija. Visos mūrinės sienos (lauko ir jeigu yra kaminai tai ir jie) virš perdangos turi būti apšiltintos bent 60 cm aukščiu, perdangos šiltinimo sluoksnis turi susijungti su lauko sienų šiltinimu. Jei palėpė negyvenama, tai reikėtų šiltinti perdangą. Užtenka kokybiškai apšiltinti perdangą. Svarbu gerai sandarinti perimetrą palei murlotą. Šaltai palėpei reikalinga ventiliacija (ventiliaciniai kaminėliai arba frontonuose ventiliacija, jeigu stogas dvišlaitis, arba dvigubo kraigo konstrukcija su ventiliacija). Jeigu nebus ventiliacijos, tam tikromis oro sąlygomis gali kondensuotis difuzinė plėvelė iš vidaus.

Svarbiausia, kad nebūtų į viršų sklindančios šilumos nuostolių. Ar bus tinkamai izoliuota negyvenamos palėpės perdanga, ar stogas - nėra svarbu (priklauso nuo situacijos). Stogo (ar šiuo atveju perdangos) suminė šiluminė varža R turėtų būti ne mažiau 6,25 m2K/W. Kaip žinome, didžiausi šilumos nuostoliai yra būtent pro prastai izoliuotus stogus ar negyvenamų palėpių perdangas.

Perdangos šiltinimas taip pat apsaugo konstrukcijas nuo puvimo, pelėsio ir grybelio. Neleidžia kauptis kondensatui, kuris gali pakenkti namo konstrukcijai. Taip pat sulaiko teršalus, pavyzdžiui, dūmus, kurie gali į jūsų namus patekti pro palėpėje įrengtas vėdinimo ar ventiliacijos angas.

Kaip pasirinkti tinkamiausią apšiltinimo būdą?

Yra daug būdų apšiltinti perdangą ar lubas, tačiau praktikoje naudotinas sprendimas labai priklauso nuo pačios perdangos tipo. Jei neketinate palėpėje įrengti jokių gyvenamųjų patalpų, kam bereikalingai šildyti papildomą plotą, kuriame Jūs negyvensite? Daugeliui kyla šis klausimas. Atsakymas labai paprastas, jei Jūs nesiruošiate palėpėje įsirenginėti jokių gyvenamųjų patalpų, kam bereikalingai šildyti papildomą plotą, kuriame Jūs negyvensite.

Šis sprendimas ypač tinka horizontaliems paviršiams šiltinti būtent tokiems kaip perdangos neeksploatuojamose pastogėse. Esant neeksploatuojamai palėpei šilumos izoliacija įrengiama ant perdangos viršaus. Jei daroma karkasinės konstrukcijos perdanga montuojant medines sijas, gegnes ar tašus, tuomet šilumos izoliacija klojama tarp karkaso elementų užpildant tarpus tarp jų.

Prieš atliekant perdangos šiltinimą, reikia jam kruopščiai pasirengti. Dažnu atveju konstruktoriai, arba patys klientai nenurodo/nepamato apie šaltojoje palėpėje esančių nešančių sienų apšiltinimą. Visad kyla klausimas kam tai daryti? Tačiau neatlikus tokio sienų šiltinimo, jums gresia sienų peršalimas, arba net rasos taško susidarymas. Sienas apšiltinti galima tiesiog polistirolu, arba užpūsti atvirų porų poliuretano putomis.

Kitas svarbus aspektas yra natūralus šaltosios palėpės vėdinimas. Svarbu tinkamai įrengti garo izoliacinę plėvelę. Vienas dažniausių pasirinkimų perdangos šiltinimui yra biri arba lakštinė vata, taip pat atvirų porų poliuretano putos.

Šiltinimo medžiagų pasirinkimas

Imant termoizoliacines savybes, PIR būtų vienas tinkamiausių variantų Jums. Jums turite apsispręsti kas svarbiau ar kad perdangos šiltinimas atitiktų A++ energetinės klasės reikalavimus, ar išsaugoti palėpės aukštį. Pagal reikalavimus perdangos šilumos perdavimo koeficientas U=0,1 arba šiluminė varža R=10, plius sandari garo izoliacija iš apačios. Tokiam rezultatui galimi variantai: 40 cm vatų ar 37 cm atvirų porų poliuretano putų sluoksnis, tikrai netilpsite į norimą bendrą šiltinimo storį; 23 cm PIR, PUR, fenolio putų arba purškiamų uždarų porų poliuretano putų sluoksnis; 12 cm uždarų porų plius 18 cm atvirų porų poliuretano putų arba 20 cm vatos su pačiu mažiausiu šilumos laidumo koeficientu ir 10 cm PIR plokštė iš apačios.

Visais atvejais palėpė turi būti ventiliuojama todėl naudojant vatas ar atvirų porų poliuretano putas privaloma vėjo izoliacija iš viršaus, dažniausiai tam naudojama OSB plokštė. Tačiau OSB prastesnis garų pralaidumas negu specializuotų plėvelių, todėl prie didesnių šalčių kris šiltinimo efektyvumas. Plius turite atkreipti dėmesį į tai kad neliktų šalčio tiltų ties murlotais ir neapšiltinti mūriniai frontonai (jeigu tokie yra) iš palėpės pusės ir viršaus.

Naudojant purškiamas uždarų porų poliuretano putas, ant jų galėsite vaikščioti ir dėti daiktus, tačiau bus prastesnė garso izoliacija (sprendžiasi montuojant gipsines lubas su specialiais laikikliais). Montuokit iš apačios 10 cm PIR, viršuj prie lagių prisukit 5 x 5 cm bruselius, užpūsti tuos 25 cm ekovata, po to prisukti ant viršaus OSB.

Šiltinimas pučiama (biria) akmens vata GRANROCK SUPER yra atliekamas mechanizuotu būdu naudojant specialią įrangą, kuri palaidą vatą konstrukcijoje paskleidžia vientisu ir tolygiu sluoksniu (be jokių siūlių ar tarpų). Be to, tokiu būdu galima labai paprastai izoliuoti mažas erdves bei sunkiai pasiekiamas vietas palėpės kampuose arba kai palėpėje sumontuota daug konstrukcinių stogo elementų (pvz.: statramsčių, spyrių, įvaržų ir pan.) ar išvedžiota komunikacijų (pvz.: ortakių, laidų). Kadangi šiltinimui pasirinkus naudoti standartinius gaminius (plokštes ar demblius) to padaryti praktiškai neįmanoma arba tai reikalauja daug pastangų ir laiko. Purškiamas šiltinimo procesas naudojant pučiamą (birią) akmens vatą gali būti atliekamas bet kokiu oru, nepriklausomai nuo išorės temperatūros ir drėgmės.

Jei neeksploatuojamos palėpės plotas nėra mažas tai šiltinimui žymiai patogiau naudoti akmens vatos demblius TOPROCK PREMIUM arba TOPROCK PLUS, kadangi jie yra didesnių matmenų nei plokštės SUPERROCK PREMIUM arba ROCKTON PREMIUM, todėl darbus atlikti galima sparčiau.

Reikia pakloti garams nepralaidžią plėvelė po vata. Be jos sklindantys iš apačios garai drėkintų vatą ir ši parastų nominalias šilumos izoliacines savybes. Minėtame perdangos šiltinimo variante reikia įrengti garų izoliaciją tarp perdangos ir šiltinimo medžiagos. Kadangi palėpė vėdinama, būtina įrengti apsaugos nuo vėjo sluoksnį.

Praktiniai patarimai ir galimi variantai

Klausimas: Sveiki. Noriu šiltinti perdangą. Namas A++. Viršuje virš perdangos nešildoma palėpė susidėti daiktams ir t.t. Perdangos gegnės 20x6. Norėčiau sužinoti kuo geriau šiltinti, kad išgauti geriausią rezultatą nenaudojant storų PIR plokščių ir neprarandant centimetrų lubų aukštyje (10 cm dar galėčiau nuleisti su PIR).

Klausimas: Ar tinkama tokia perdanga tarp 1 aukšto ir ventiliuojamos palėpės: medinės lubos, 20 cm vata, medinės grindys? Ar reikalinga plėvelė? Kokia turėtų būti perdanga, jei palėpė būtų apšiltinta, bet negyvenama?

Panaudojus 20 cm vatos, pvz. URSA DF37, tai sukurs 5,40 m2K/W šiluminę varžą. Kažkiek prisidės pati stogo konstrukcija. Rekomenduočiau instaliuoti papildomus 5 cm vatos.Jei nėra galimybės apšiltinti 25-iais cm perdangą, galbūt galite papildomai apšiltinti patį stogą? Jei imsitės papildomai apšiltinti stogą, tai instaliuokite bent 10 cm - darbas tas pats, sąnaudos padidėja nežymiai, o rezultatas bus ilgam.

Artėjant žiemai ir žvarbesniems orams nenorėjome nutraukti statybos darbų. Nusprendėme bent kiek apšiltinti perdangą, kad galėtumėme pasistatę 'buržuiką' pasišildyti. Mūsų lubų balkiai 20 cm aukščio, dėl to nusprendėme, kad statybos laikotarpiu tiek ir apšiltinsime perdangą. Ateityje planuojame papildomai šiltini iš viršaus, mažinant palėpę. Tarpai tarp balkių buvo 55 cm, dėl to vata turėjo būti 565 mm pločio. Vatos tvirtinimui buvo kalamos tolinės vinys ir tempiamas špagatas. Tolinės vinys - tai neilgos (30-35 mm ilgio), bet didele galva vinys. Jos buvo kalamos apie 20 cm tarpais. Špagatas buvo naudojamas storas, jei neklystu 500 m/kg. Akmens vata buvo dedama dviem 100 mm sluoksniais, prakeičiant siūles. Vatos sudėjimas tikrai kruopštumo reikalaujantis darbas. Gero izoliacijai buvo pasirinkta metalizuotos folijos garo izoliacinė plėvelė. Tvirtinama kabėmis. Siūlės klijuojamos blizgia lipnia juosta. Apie Paroc vatą nuomonė gera, nedirgina rankų, smarkiai nedulka, bet jos kainą kiek didesnė nei kitų gamintojų. Tad nežinau ar kitą vertus rinkčiausi Paroc ar ieškočiau pigesnio varianto, kad ir Rockwool ar KNAUF. Kai šiltinsiu perdanga papildomai, labiau domėsiuosi ką siūlo rinką.

Nežiūrint izoliacinės medžiagos kainos, svarbu atkreipti dėmesį į izoliacines savybes nusakantį rodiklį - šilumos laidumo koeficientą lamda (kuo jis mažesnis, tuo geriau izoliuoja šilumą).

tags: #perdangos #apsiltinimas #kai #palepe #sildoma