Tiesą pasakius būtent ši tema man yra mįslingiausia ir neišspręsta iki šiol. Kai namas buvo projektuojamas, nebuvo perdaug gilinamasi į medžiagas. Buvo svarbiau dermė prie aplinkos, išvaizda, estetika (na visi architektūros reikalai). Mes ir rinkomės, būtent vaizdą. Techninė dalis atėjo po to, priartėjus prie konstruktyvo darymo. Tada ir prasidėjo.. Mūsų projekte fasado apdaila - medis. Taip, tai nepopuliarus sprendimas, jau matau kaip visi šoka aiškinti, kad medis genda, reikia du kartus per metus dažyti, vienas vargas, pinigai į balą, ir panašiai.
Todėl iš karto buvo planuojamas ne šiaip medis, o termomediena. Tai termiškai apdorotas, atsparesnis, stabilesnis medis, kuriam nereikia priežiūros ir dažymo. Na.. su sąlyga, kad jums tinka pilkos spalvos lentutės, tokios kaip mediniai takeliai prie jūros ant smėlio. Mums tokia spalva tiko ir patiko, nusprendėm, kad gerai derės prie mūsų pušyno. Termomediena brangesnė nei paprasta, bet atmetus dažus ir priežiūrą grožis pasirodė to vertas.
Vienas kolega, kaip ir daugelis forumuose, labai kritikavo tokį pasirinkimą (medienos apskritai), ir pasiūlė pasižiūrėti, kaip atrodo poros metų medinis fasadas. Konkretus variantas - menų inkubatorius Valakampiuose. Buvau prigąsdintas, kad atrodo baisiai. Pasidomėjus paaiškėjo, kad naudota ne šiaip mediena, o termomedienia iš vienos man rekomenduotos įmonės. Teko važiuot į Vaidilutės gatvę. Ir ką, padoriai tas medis atrodo, kaip ir tikėtasi. Aišku, šviežiai apkaltas jis atrodė visai kitaip, rusvas, blizgantis. Dabar tiesiog matosi kaip blunka, ir liejasi į aplinką.
Vienintelis man užkliuvęs momentas - gerokai didesnis patamsėjimas pažeme, nes terasa suleista su fasadu be tarpo. Ryškiai vandens lentų galai gauna daugiau, nei reikėtų. Bet montavimo instrukcija nurodo palikti 20 cm nuo žemės, kad negautų lietaus vandens, ko čia nebuvo laikytasi. Po apžiūros likau prie nuomonės, kad mums toks fasadas tinka.
Bet.. Kita medalio pusė yra namo apšiltinimas. Tam reikalui pasirinkau pilkajį putplastį, dar vadinamą „Neoporą“, arba „NEPS“. Kodėl? Putplastis - hidrofobiška medžiaga, neįgerianti drėgmės (bet praleidanti garą). Ko nepasakysi apie vatą, kuri labai sunkiai garina drėgmę, ypač įkišta tarp dviejų plėvelių. O sušlapusi ji veikia labiau kaip šaldymo elementas. Imlumas brokui. Vata montuojama į karkasą. Tai konstrukcija su daug elementų, daug mazgų, vietų suklysti. Žinant mūsų statybininkus norisi kuo paprastesnės sistemos. Neoporas tiesiog klijuojasi ir prismeigiuojamas.
Neoporo šilumos laidumas geresnis (mažiau laidus) nei vata. Kaina. Degumo klasė. Mineralinės vatos „A“, kai tuo tarpu putplasčio „E“. Tai reiškia, kad vata praktiškai nedegi, kai tuo tarpu putplastis lydosi, ir prie tam tikros temperatūros tampa kuru. Garso izoliacija. Būdama minkšta medžiaga vata gerai slopina garsą. Ko nepasakysi apie putplastį. Montavimas ant nelygių paviršių. Sudėtingesnėse vietose vatą lengviau sudėti, nes ji tiesiog įspraudžiama. Pvz. pastogės kampuose.
Štai čia ir visas konfliktas: kaip norint medinio fasado naudoti putplastį apšiltinimui? Visi statybininkai, o greičiausiai ir architektai su konstruktoriais jums pasakys - nori vėdinamo fasado, naudok vatą. Bus karkasas, galėsi pritvirtinti fasadą. Bet aš nenoriu kompromituoti apšiltinimo sluoksnio dėl to, kad kažkas nesugalvojo kaip kabinti fasadą be karkaso.
Pagrindinė problema: fasado pakabinimas. Pradžioje tiesiog nežinojau tam sprendimų. Konstruktorius pažadėjo ką nors sugalvoti. Montuoti putplastį kaip vatą į karkasą. Tarpus užpurškiant putomis. Prisukti medinius laikiklius varžtais per šiltinimo sluoksnį. Pirmojo problema: daug šalto medžio, nors ir prakeisto. Jis juda, ir stangrus putplastis gali likti su tarpais, nors putų ir bus daug supurkšta. Be to, medis geria drėgmę, kai putplastis ne. Visa į konstrukciją patekusi drėgmė eis į medį - iš to judėjimas ir gal net puvimas.
Trečiasis variantas, nors ir kažkiek logiškas, bet tokia saviveiklinė chaltūra. Per galus, pvz, gegnės neišlenda, kas tada? O be to, apačioje irgi kažkaip tvirtinti reikės. Atmestas pagrinde dėl to, kad nepatikrintas ir eksperimentinis. Pasirinktas variantas: antras. Tiesiog printvirtinti lentas ant standartiškai sumontuoto ir nuarmuoto putplasčio.
Kodėl dar nuarmuoto? Nes putplastis bijo aplinkos poveikio ir reikia jį apsaugoti. Taip pat, tinkas yra savotiška apsauga nuo ugnies. Pasirodo priešgaisriniai reikalavimai draudžia montuoti degų fasadą (medį) and degaus apšiltinimo (putplasčio). Aš tikiuosi (tai dar reikia patikrinti), kad atsiradęs armavimo/tinko sluoksnis tarp fasado iš šiltalo tai išspręs. Juk tinkuoti namai su gaisringumu problemų neturi?
Kostruktorius padarė konstruktyvą su vata. Prispaustas pateikė ir variantą su putplasčiu, bet akivaizdžią chaltūrą (tvirtinimas smeigėmis), padarytą iš mano parodyto varianto. Ok, konstruktorius man buvo reikalingas pagrinde dėl laikančių konstrukcijų, o ne dėl šiltinimo. Tiek to. Sprendimus radau du. Vieno jų Lietuvoje gauti negalima: Swisspor Vento. Lenkai turi swisspor filialus, netgi gamyklas, bet šio sprendimo nesiūlo. Artimiausias - austrijoje. Kitą sprendimą užrodė statybų blogo komentaruose: BeziFix Therm BT. Skirtingai nuo Swisspor Vento šis sprendimas nenaudoja metalo tarp medinių elementų ir šiuos ankerius (kas prakškai ir sudaro sprendimą) galima nusipirkti vietoje. Liūdna žinia - BeziFix ankeriai be proto brangūs. Taip, jie alia apsaugoti nuo metalo/mūro sąlyčio, bet man reikia pačio ilgiausio varianto 30cm apšiltinimui, ir šio 42cm ankerio vieneto kaina.. beveik €6 (20Lt). Vienam brūsui pritvirtinti reikia apie 18 ankerių. Dėžutės (50vnt) kaina netoli €300 (beveik 1000Lt). Skaičiuojant praktiškai, pasidaro labai aišku, kodėl mūsų čia arti 100% namų yra tinkuoti.
Mano atveju po šiltinimo ir armavimo lieka tik vienas žingsnis - užtepti dekoratyvinį tinką. Vietoj to, perkame brangią medieną, dar brangesnę tvirtinimo sistemą, pasidarome nei daug nei mažai šalčio tiltelių su ankeriais, ir visa tai dėl to, kad didesnė dalis pamačiusių pagalvotų, jog mano fasadas supuvo. Teko užmatyti labai panašaus koncepto namą Santariškėse. Taip pat su mediniu fasadu. Reikės prie progos paklausti kuo šiltinosi, greičiausiai vata. Namo stilius praktiškai identiškas - skandinaviškas minimalizmas su natūraliomis medžiagomis. Tiek stogas tiek fasadas ir netgi langai suplanuoti tokie pat. Kol kas ieškau pigesnio, bet ne mažiau efektyvaus sprendimo tvirtinimo sistemai (pigesnių ankerių).
Kuo skiriasi termo mediena nuo degintos medienos?
Sistemos pasirinkimo pagrindai ir praktiniai įžvalgos
- Termomediena suteikia stabilumą ir mažesnę priežiūros poreikį, kai šiandieninės tendencijos krypsta į ilgalaikį grožį
- Pilkos spalvos lentos sieja fasadą su aplinka, ypač prie pušyno, tačiau gali būti jautrios vandens lentų galų patamsėjimo rizikai
- Pilnas šiltinimo sprendimas turi derinti garų laidumą, vandens toleravimą ir ugnies saugą
- Be pasirinkimo tinko ar dekoratyvinio sluoksnio tinkamai užfiksuoti fasado karpiniai gali būti svarbiausias elementas
Montavimo ir šildymo sprendimo pasirinkimai
- Vata sistemos: patogus montavimas karkasu, gera garso izoliacija, bet prastai atlaiko drėgmę
- Putplastis (Neoporas/NEPS): geresnis šilumos srautas, mažesnė šilumos laidumas, bet reikalauja papildomos apsaugos
- Derinimas be karkaso su specialiais metaliniais arba be metalinių tarpininkų ankeriais: brangsta, bet gali būti išspręsta vietoje
Nors variantai skamba kaip kompromisai, praktikoje gimsta du pagrindiniai sprendimai. Vienas jų yra be karkaso montuoti lentas tiesiai ant pritvirtinto putplasčio, o kitas - naudoti profesionalias izoliacines sistemas su tinkuojamu apdailos sluoksniu.